- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- R-38-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00062-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta priimti.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vyriausioji rinkimų komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. K. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja A. K. 2020 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157 „Dėl „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius N. V. neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja tvirtina, jog ji turi teisę 2020 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą balsuoti už „Drąsos kelias“ politinės partijos kandidatę N. V., todėl Sprendimu buvo pažeistos jos teisės ir įstatymų saugomi interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.
Pagal ABTĮ 124 straipsnio 1 dalį, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, išvardyti asmenys, kurie turi teisę paduotu skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo: partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Taigi įstatymų leidėjas pateikė baigtinį subjektų, turinčių teisę ginčyti Komisijos sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, sąrašą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jai suteiktus įgaliojimus atstovauti N. V., dėl kurios buvo priimtas Sprendimas, pareiškėja taip pat nepriskirtina nė vienai iš Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų subjektų grupių, todėl ji negali pateikti skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl kandidato į Seimo narius neregistravimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundą padavė asmuo, kuriam specialusis įstatymas (šiuo atveju – Seimo rinkimų įstatymas) tokios teisės nėra suteikęs.
Akcentuotina, jog Sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtintą jos rinkimų teisę, kuri realizuojama Seimo rinkimų įstatymo 25–29, 32–36 straipsniuose nustatyta tvarka, įrašant pareiškėją į rinkėjų sąrašus ir suteikiant jai galimybę balsuoti už šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus kandidatus, tačiau pareiškėjos rinkimų teisės tinkamas įgyvendinimas niekaip nėra susijęs su kandidatų į Seimo narius registravimo teisiniais santykiais, ji nėra šių teisinių santykių subjektas.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos A. K. skundą.
Nutartis neskundžiama.