Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei A. A. paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą ir mokslą bei neišeiti iš namų nuo 24.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokslu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą teismas nutarė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką nutarta įskaityti A. A. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Iš A. A. priteista: nukentėjusiajam ir civiliui ieškovui B. B. 2 000 Eur nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti ir civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 908,47 EUR nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš asmenų konfiskuoti pas juos rasti ir iš jų paimti pinigai: iš A. A. – 2 826,46 Eur, iš B. B. – 352 Eur, iš Y. Y. – 490 Eur, R. R. – 50 Eur. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. A. konfiskuoti ir 52 945 Eur, kaip konfiskuotino turto (pajamų gautų iš nusikalstamų veikų) vertę atitinkanti pinigų suma.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir C. C., tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4.2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nurodo ir tai, kad dėl visų minėtų priežasčių nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu A. A. paskirta bausme. Nukentėjusiojo manymu, nuteistasis turi realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

5.2. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam pagrįstai atidėtas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pasak A. A., pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su jo asmenybe (anksčiau neteistas, jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė) bei siekė išsaugoti jo teigiamus socialinius ryšius. Nuteistojo manymu, teismas skirdamas tokią bausmę atsižvelgė ir į jo pavyzdingą elgesį, jį paleidus iš suėmimo. Nuo tada, kai jis prieš trejus metus buvo paleistas iš suėmimo, jis savanoriauja senelių ir vaikų namuose, integravosi į visuomenę, pradėjo dirbti kitą darbą ir mokytis naujos specialybės bei iš naujo kurti gyvenimą. Naujų nusikalstamų veikų jis nedaro ir nežada daryti ateityje, suprato savo klaidas ir dėl to labai gailisi bei apskritai džiaugiasi suteikta galimybe įrodyti, kad gali padėti visuomenei ir stengiasi būti geresniu žmogumi. Atsiliepime nurodoma, jog B. B. skunde nėra pateikti duomenys, kurie skiriant bausmę nebuvo ištirti ar įvertinti, o taip pat nenurodomi jokie motyvai ar argumentai, kodėl nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo B. B. atstovė palaikė prokurorės poziciją dėl bausmės skyrimo ir neprieštaravo, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas.

6. Teismo posėdyje nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti, bet padidinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė atmesti nukentėjusiojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo B. B. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teismo išvados apelianto ginčijamais nuteistajam paskirtos bausmės ir neturtinės žalos dydžio aspektais yra pagrįstos ir teisingos.

Dėl nuteistajam A. A. paskirtos bausmės

8. Nukentėjusiojo B. B. įsitikinimu, nuteistajam A. A. paskirta bausmė yra neteisinga, nes teismas atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atidėjo A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9. Pagal šioje byloje taikytiną BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 6 d. (inkriminuotos veikos padarytos nuo 2015 metų tiksliai nenustatytos dienos iki 2017 m. rugsėjo 12 d.), asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Nuteistasis A. A. šioje byloje nuteistas už vieno sunkaus, vieno apysunkio ir vieno nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, jam skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, taigi visos formaliosios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo ir teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Visgi būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir A. A. charakterizuojantys duomenys leidžia tikėti, kad šie tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o A. A. suteiktas teismo pasitikėjimas.

11. Iš A. A. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas (t. 15, b. l. 54–56), praeityje baustas administracine tvarka iš esmės tik už KET pažeidimus (t. 19, b. l. 171-179). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o taip pat, skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad dėl BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo A. A. savo kaltę pripažino visiškai, dėl to gailisi ir ateityje žada nenusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, turi šeimą, vaiką. Bylos duomenimis, po paleidimo iš kardomojo kalinimo, A. A. pradėjo savanoriauti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (t. 19, b. l. 182–184), taip pat savanoriavo VšĮ „B“, kur padėjo senjorams, turintiems negalią, ir šios įstaigos administracijos yra charakterizuojamas teigiamai (t. 19, b. l. 190). Taip pat, bylos duomenimis, šiuo metu A. A. mokosi ir siekia įgyti atsinaujinančios (duomenys neskelbtini) specialybę, taip pat dirba UAB „C“ (duomenys neskelbtini) ir tiek mokymo įstaigos, tiek darbovietės administracijos yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. 19, b. l. 186–188). Byloje taip pat yra (duomenys neskelbtini) kunigo pateikta A. A. charakteristika. Joje nuteistasis apibūdinamas kaip aktyvus, pagarbus ir paslaugus bažnytinės bendruomenės narys, kartu su savo vaikais lankantis apeigas (t. 19, b. l. 189). Be to, bylos duomenimis, po A. A. paleidimo iš suėmimo, jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir jo atžvilgiu nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys rodo, kad A. A., po jo veikų išaiškinimo bei paleidimo iš kardomojo kalinimo, ėmėsi tikslingų ir realių veiksmų siekdamas pakeisti savo gyvenimo būdą ir požiūrį – pakeitė darbą, pradėjo mokytis naujos specialybės, savanoriavo įstaigose, kurios rūpinasi pagalbos reikalingais žmonėmis, o tai itin svarbu vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytą jo veiksmų išnaudojant kitus asmenis pobūdį, nes teikdamas pagalbą kitiems, nuteistasis galėjo suprasti savo ankstesnių veiksmų pavojingumą. Nuteistojo A. A. mokymosi įstaigos, jo darbovietės, VšĮ „B“ bei bažnyčia, kuria A. A. lanko, nuteistąjį apibūdino teigiamai ir tik palankiai atsiliepė apie jo veiklą jų įstaigose. Šių duomenų kontekste, turint omenyje, kad A. A. turi šeimą, mažametį vaiką, yra jauno amžiaus bei nėra duomenų, jog jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, darytina išvada, kad gyvenimo būdą iš esmės pakeitusiam ir pirmąkart teisiamam asmeniui pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreiškė pasitikėjimą atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, nes bausme nėra siekiama vien tik nubausti nuteistą asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir turint omenyje, kad nuteistasis padarė išties pavojingas nusikalstamas veikas, jo aktyvūs veiksmai po šių veikų išaiškinimo siekiant įgyti išsilavinimą, susirandant kitą pragyvenimo šaltinį, padedant kitiems žmonėms, sudaro pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant A. A. realaus laisvės atėmimo. Būtina pažymėti ir tai, kad galimybę pasitikėti nuteistuoju įžvelgė ir prokurorai, kurie siūlė nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tuo tarpu nukentėjusysis apeliaciniame skunde nenurodė iš esmės jokių motyvų, kodėl negalima pasitikėti A. A.. Apeliaciniame skunde akcentuojamas iš esmės tik nuteistojo elgesys nusikalstamų veiksmų metu ir nėra vertinami jo veiksmai po nusikaltimų padarymo. Toks nuteistojo veiksmų vertinimas teismų praktikoje negalimas ir reikštų tik išimtinai vieno iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų – siekio nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – įgyvendinimą, ignoruojant kitus, minėtame straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tarp kurių yra ir teisingumo principo užtikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būdamas laisvėje, tačiau suprasdamas teismo išreikšto pasitikėjimo sąlyginį pobūdį, A. A. turės realią galimybę įrodyti, kad jam išreikštas pasitikėjimas buvo pagrįstas, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą visuomenei, kad elgdamasis teisėtai ir moraliai gali būti visaverčiu jos nariu, be kita ko, tokiu būdu jis turės ir realesnes faktines galimybes greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam B. B. padarytą neturtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

14. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šios žalos dydį yra teismo kompetencija, kuris tai darydamas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, pažymėtina, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

15. Byloje pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis B. B. teismo prašė priteisti 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teismas šį prašymą tenkino tik iš dalies ir priteisė 2 000 Eur. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatspindi nė menkiausių jo išgyvenimų, patirtų dėl nusikalstamų A. A. veiksmų.

16. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorės išsakyta pozicija, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti detalūs motyvai, kodėl nukentėjusiojo B. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies. Visgi, nepriklausomai nuo to, apygardos teismo nustatytas ir nukentėjusiajam priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis laikytinas proporcinga kompensacija už B. B. patirtus neigiamus išgyvenimus, o didesnės sumos priteisimas, be kita ko, įvertinus ir byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo aktyvų vaidmenį organizuojant prostituciją, jo statusą, santykius su nuteistuoju, finansinę padėtį įvykių metu ir pan., akivaizdžiai pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl B. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio, pirmiausia, būtina įvertinti šio asmens turėtą specifinį vaidmenį ir statusą nagrinėjamų įvykių metu. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas B. B. atžvilgiu dėl vadovavimo prostitucijai ir jos organizavimo buvo nutrauktas ir jis BK 39¹ straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (t. 6, b. l. 41–42). Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu B. B. buvo pripažintas prekybos žmonėmis auka (nukentėjusiuoju), o apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, skundžiamu nuosprendžiu tokį B. B. statusą patvirtino. Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad B. B. nebuvo tipinė išnaudojimo prostitucijai auka – jis pats nebuvo verčiamas teikti seksualinio pobūdžio paslaugas, bet buvo išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y. jis pats savo veiksmais turėjo prisidėti prie kitų asmenų prostitucijos, nors į šią veiklą ir buvo įtrauktas dėl jo paties pažeidžiamumo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, o ir iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenys rodo, kad B. B., vadovaujamas nuteistojo A. A. ir veikdamas kartu su juo, dalyvavo dar besirengiant pelnytis iš prostitucijos: veikė surandant, išsinuomojant bei įrengiant patalpas, kurios vėliau buvo suteikiamos kitiems nukentėjusiesiems, seksualinio pobūdžio paslaugoms teikti. Taip pat nustatyta, kad B. B., A. A. pavedimu, vėliau reklamavo patalpose teikiamas paslaugas internete, talpino skelbimus apie neva teikiamas egzotinio masažo paslaugas, taip maskuojant seksualinių paslaugų teikimą; ieškojo naujų darbuotojų veiklai plėsti, pasitikdavo naujai atvykusias merginas ir jas apgyvendindavo, jas fotografavo ir jų nuotraukas publikuodavo skelbimuose; parūpindavo seksualines paslaugas teikiantiems asmenims priemones šioms paslaugoms teikti; kontroliavo darbo drausmę, tvarkė darbo vietas, atliko apsaugos darbuotojo funkcijas; rinkdavo iš seksualines paslaugas teikiančių asmenų jų uždirbtus pinigus, juos paskirstydavo ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš to akivaizdu, kad B. B. aktyviai veikė visuose aptartos neteisėtos veiklos etapuose ir atlikdamas minėtus veiksmus neabejotinai suvokė, jog prisideda prie prostitucijos verslo vykdymo. Taigi B. B., nors ir buvo išnaudojamas dėl jo pažeidžiamumo, veikė suvokdamas savo indėlį akivaizdžiai neteisėtoje veikloje, kurios metu buvo prekiaujama seksualinėmis paslaugomis, o tai taip pat svarbu sprendžiant dėl teisingo neturtinės žalos dydžio.

18. Nukentėjusiojo teigimu, nustatydamas jam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neįvertino to, kad už darbą A. A. jam pinigų iš esmės nemokėjo, maitino menkai, kad jis, t. y. B. B., dirbo be poilsio, neturėjo jokio asmeninio gyvenimo ir buvo visiškai priklausomas nuo A. A., kuris naudojosi sunkia jo finansine padėtimi ir vienišumu. Teisėjų kolegija sutinka, kad B. B. išties nukentėjo nuo A. A. veiksmų, tačiau minėti nukentėjusiojo teiginiai negali būti vertinami tik taip vienareikšmiškai, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.

19. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad B. B. finansinė padėtis įvykių metu nebuvo tokia sunki, kaip jis siekia įrodyti, o taip pat, kad jis, nors ir pažeidžiamas, nebuvo visiškai priklausomas nuo A. A. valios.

20. Byloje yra užfiksuotas bendravimas tarp B. B. ir A. A. apie tai, jog B. B. jau pasiėmė arba planuoja pasiimti dalį pinigų maistui, o taip pat ir pokalbis, kurio metu B. B. atsiklausia ar gali pasiimti pinigų maistui ir cigaretėms, kam A. A. neprieštarauja (t. 8, b. l. 125, 131). Taip pat užfiksuotas ir šių asmenų pokalbis, kurio metu B. B. nurodo A. A., jog dabar eina link viešbučio papietauti, o vėliau vyks kitur (t. 10, b. l. 47). Byloje taip pat užfiksuotas B. B. pokalbis su moterimi, kuriai B. B. nurodo jau pavalgęs sveiko maisto kavinėje, ir kad moteriai atveš maisto ir paims šampano (t. 10, b. l. 67). Byloje užfiksuota kaip A. A. telefonu keliskart skatina B. B. pasilinksminti su mergina ir vartoti alkoholinius gėrimus (t. 10, b. l. 36, 64), o kitu atveju – nukentėjusiajam net palinki ilsėtis (t. 9, b. l. 147). Byloje užfiksuoti ir A. A. bei B. B. pokalbiai apie tai, kad B. B. eis į mokymus Darbo biržoje, kad jau grįžta iš šios įstaigos (t. 9, b. l. 138, t. 10, b. l. 43), o taip pat ir šių asmenų pokalbis apie tai, kad B. B., sulaukęs merginos, vyks į mokslus (t. 10, b. l. 59) ir pan.

21. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien minėtų telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys byloja, kad B. B., dėl jo išnaudojimo inkriminuojamu laikotarpiu, nebuvo nuolat nevalgęs, neturintis jokių piniginių lėšų ir suvaržytas tokiu būdu, jog buvo pažeidžiamos bet kokios jo laisvės. Tą patvirtina ir liudytojų parodymai.

22. Liudytoja D. D. nurodė, kad matydavo kaip B. B. parsinešdavo valgyti, gėrimų, jog jis girdavosi pirkiniais, pavyzdžiui, sportiniais bateliais, grandinėle (t. 17, b. l. 125). Liudytoja H. H. nurodė, kad B. B. atrodė normalus, protingas, išsilavinęs vaikinas, dirbęs (duomenys neskelbtini) ir kuris, jos manymu, turėjo pinigų, nes važinėjo taksi, pirkdavo skanų maistą, kartais jo užsisakydavo, dažnai pirko energetinius gėrimus ir cigaretes. Jai neatrodė, kad B. B. laisvė buvo varžoma (t. 17, b. l. 160–161). Liudytoja N. N. nurodė, kad B. B. atrodė kaip normalus žmogus, jo santykiai su A. A. atrodė draugiški. Liudytoja matydavo, kaip B. B. parsinešdavo valgyti bei jam sakydavo, kad jis valgo labai prabangiai, nes jei pasigamintų pats, sutaupytų. N. N. nurodė ir tai, kad yra išmokėjusi B. B. algą (t. 19, b. l. 100). Liudytoja E. E nurodė, kad pats B. B. yra minėjęs, kad jam kažkiek pinigų duoda A. A. bei pats teigė dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 75).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti telefoniniai pokalbiai ir bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai neleidžia taip vienareikšmiškai ir tik taip blogai vertinti nukentėjusiojo padėties, kaip tą nurodo pats nukentėjusysis.

24. Pasak apelianto, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio liko tinkamai neįvertinta ir tai, kad jis patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, kitus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, nuolat bijojo būti išvytas į gatvę ar būti sumuštas, jei neįvykdys jam pavestų pareigų; taip pat, jog jis buvo paskirtas fiktyviu įmonės direktoriumi, kuris už viską turėtų atsakyti ir pan. Pirmiausia, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, o ypač telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų SMS žinutėmis tarp B. B. ir A. A. turinys (užfiksuoti 8–10 bylos tomuose), leidžia daryti išvadą, kad jų tarpusavio bendravimas nebuvo grindžiamas vien tik bauginimu ar smurtu. Antai, nors A. A. davė nurodymus B. B., jų bendravimas telefonu pasireiškė iškilusių problemų sprendimu, veiksmų plano derinimu, tačiau negrasinant ir nesistengiant B. B. įbauginti ar tuo labiau jo žeminti. Byloje nustatytas nuteistojo A. A. panaudoto fizinio smurto prieš B. B. atvejis, taip pat aplinkybės, jog nuteistasis nukentėjusįjį fiktyviai įdarbino įmonės direktoriumi, siekdamas išvengti atsakomybės, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo aptartos ir tuo pačiu įvertintos tiek nuteistajam skiriant bausmę, tiek sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

25. Byloje nustatytos ir aptartos aplinkybės turi būti įvertintos objektyviai ir negali būti dirbtinai hiperbolizuotos ar pervertintos, todėl teisėjų kolegija, negalėdama sutikti su apelianto teiginiais vertinant jo padėtį tik taip vienareikšmiškai, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, todėl apelianto prašymą dėl jo didinimo atmeta.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

26. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (12.32Mr) PT–3109 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-1020/2021. Šioje pažymoje nurodoma, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam B. B. (pagal VGTPT 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-450-1627), buvo patirtos 514,46 Eur dydžio išlaidos, kurios priteistinos valstybės naudai.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Minėtų BPK nuostatų kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju apeliacinis skundas buvo paduotas nukentėjusiojo B. B., nuteistajam A. A. neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis nuteistas dėl jau minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi apeliacinis procesas vyko tik nukentėjusiojo B. B. iniciatyva, o jo apeliacinio skundo argumentai, kaip jau minėta, pripažinti nepagrįstais. Šių aplinkybių kontekste, turėdama omenyje ir tai, kad teismas turi diskrecinę teisę spręsti ar iš nuteistojo būtina išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam B. B., priteisimas iš nuteistojo A. A. prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi VGTPT prašymas priteisti patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.