Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-81/2012

Teisėjas N. Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00759-2011-7;

2012 m. rugsėjo 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. V., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartimi, subendrinus 2011-10-19 ir 2011-10-28 nuosprendžius, nustatytos galutinės griežtesnės bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu skirtoji švelnesnė bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuota laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2011-12-20 nutartį nuo 2011-10-18 iki 2012-04-25.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. dėl LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su G. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2011 m. birželio 14 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), G. S. ir M. V. iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamiesi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, mėtydami akmeninės plytelės nuolaužomis, suduodami rankomis ir kojomis bei rankose laikyta meškere, tyčia sudavė smūgius G. K. į įvairias kūno sritis, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam veido kairės pusės sumušimą, sukėlė nukentėjusiam G. K. fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmetamas.

Nuteistasis neginčija nuteisimo dėl LR BK 284 str. 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis mano, kad jam paskirtoji bausmė per griežta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas nepagrįstas. Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę M. V. į visas šias aplinkybes, o taip pat ir į LR BK 91 str. 2d. numatytas aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, t.y. tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Teismas taip pat atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, gyvenimo bei auklėjimo sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, jog nuo 2009-11-27 M. V. buvo policijos profilaktinėje įskaitoje (t1, b.l. 87), dar būdamas mažametis darė teisės pažeidimus. Nuteistasis gyveno su motina ir patėviu, M. V. Vaiko teisų apsaugos skyriui nuo 2006 metų žinomas kaip blogai lankantis mokyklą, kaip darantis nusikaltimus nepilnametis, nors J. L. šeima į Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta. M. V. gyvenimo ir buities sąlygos normalios, duomenų apie nuteistojo motinos nesirūpinimą sūnumi ar veikimą priešingai jo interesams Vaiko teisių pasaugos skyrius neturi. (t1, b.l. 84). Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. V. anksčiau teistas 6 kartus. Pažymėtina, jog šią veiką jis padarė būdamas anksčiau teistas keturis kartus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus. Be to, šią veiką jis padarė lygtinio paleidimo iš nepilnamečių pataisos įstaigos metu. (t1, b.l.91) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nutartimi jis 2011-04-05 buvo lygtinai paleistas neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 2 dienų paskirtos bausmės. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis LR BK 27 str. ir 56 straipsnio nuostatomis M. V. laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai. Be to, paminėtos aplinkybės rodo, jog nuteistasis nelinkęs keisti savo elgesio, linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, anksčiau taikytos bausmės bei kitos poveikio priemonės LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atlygino nusikaltimu padarytą žalą) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe). Įvertinus tai, kad nuteistojo asmenybė charakterizuojama neigiamai, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nusikaltimu padaryta žala ne tik viešajai tvarkai, bet ir asmens fizinei sveikatai, darytina išvada, jog M. V. pagrįstai skirta griežčiausia savo rūšimi bausmė iš sankcijoje numatytų.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamą nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį, teisėjų kolegijos nuomone, šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei LR BK 284 str. 1d. sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį pakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei amžių, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog M. V. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas subendrindamas šiuo nuosprendžiu bei ankstesniais nuosprendžiais skirtąsias bausmes, pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d. , 4d., 9 d. ir prie griežtesnės bausmės, kuri buvo nustatyta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartimi, pridėjo tik dalį - 3 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pridėtoji dalis neprieštarauja LR BK 54 str. bei 91 str. nuostatoms, o galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Įvertinus anksčiau aptartas ir apylinkės teismo tinkamai įvertintas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek skundžiamu nuosprendžiu skirtoji bausmė, tiek ir galutinė subendrinta bausmė atitinka nuteistojo veikos bei jo paties pavojingumą ir yra būtina bei pakankama pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.