Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pensininkas, nuolatinė ir deklaruota gyvenama vieta – (duomenys neskelbtini), teistumo neturintis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2016 m. spalio 11 d., apie 22 val. 40 min., motinos N. K. bute, esančiame Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą durdamas peiliu broliui V. K. į pilvą padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su skersinės gaubtinės žarnos bei jos pasaito pažeidimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir taip tyčia sunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio – brolio V. K. sveikatą, nes dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su vidaus organų pažeidimu V. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 11 d. jis su broliu V. K. gėrė alkoholinius gėrimus motinos N. K. bute. Prieš tai jis buvo išgėręs vaistų nuo skausmo, galbūt todėl labai greitai apsvaigo. Kadangi buvo girtas, negali paaiškinti, kodėl virtuviniu peiliu dūrė savo broliui V. K. į pilvo sritį, gal ir konfliktavo, tačiau neatsimena, dėl ko. Blaivus nebūtų brolio sužalojęs, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2016 m. spalio 11 d. jis su broliu M. K. gėrė alkoholinius gėrimus motinos N. K. bute. Brolis labai greitai apgirto, varė jį iš virtuvės, dėl to įvyko žodinis konfliktas. Kadangi brolis buvo agresyvus, jis išėjo į kambarį, ten klojo lovą. Tuo metu iš virtuvės atėjo kaltinamasis ir virtuviniu peiliu jam dūrė į pilvo kairę pusę po šonkauliais. Iš paklaikusio brolio žvilgsnio suprato, kad šis nesiorientuoja, yra labai piktas. Dėl to jis brolį surišo ir išsikvietė pagalbą. Ant brolio nepyksta, jam atleido, prašo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nurodė, kad jie su kaltinamuoju pasikeisdami slaugo mamą, kuriai būtina nuolatinė priežiūra. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu jis yra sveikas.

Liudytojas S. S. parodė, kad, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2016-10-11, apie 22 val. 50 min., su kolega E. S. gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) yra perdurtas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą kambaryje ant lovos pamatė gulintį vyriškį, kuris buvo užsiėmęs kairį šoną, sakė, kad išgertuvių metu susiginčijo ir brolis peiliu dūrė jam į šoną. Matė, kad vyriškio sportiniai marškinėliai buvo truputį sutepti krauju. Bendraujant su sužalotu vyriškiu lovoje pamatė virtuvinį peilį plačia geležte ir juoda rankena, peilio geležtė buvo sutepta krauju. Prie pat buto durų, buto koridoriuje, gulėjo pagyvenęs vyriškis, kuriam buvo surištos rankos. Atvykę medikai sužeistąjį išsivežė į ligoninę. Sužeistasis pasakė, kad smurtautoją surišo jis. Vyras, sužalojęs savo brolį, buvo labai girtas, sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau girtumą nusistatyti jis atsisakė, nuvežus jį į policijos komisariatą, jis taip pat atsisakė nusistatyti girtumą.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis M. K. parodė įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) name esantį (duomenys neskelbtini) butą, kuriame nurodė peiliu sužalojęs brolį (1 t., 117–121 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) name, bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo sužalotas Kambaryje nukentėjusysis V. K. parodė vietą prie ištiestos dvisėdžio fotelio-lovos, kur jis stovėjo, kai prie jo konfliktuodamas priėjo jo brolis M. K., kuris nedelsdamas peiliu jam dūrė į pilvą, panaudodamas manekeną parodė, kur jis pargriovė brolį ir surišo jam rankas interneto laidu, ir parodė vietą, kur po įvykio jis pamatė gulintį peilį, kuriuo buvo sužalotas (1 t., 72–75 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiojo V. K. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, gautas centre 2016 m. spalio 11 d. 22.40 val. numeriu 112. Atliekant garso įrašų apžiūrą ir jų stenogramą nustatyta, kad BPC telefonu apie įvykį praneša nukentėjusysis V. K., kuris nurodo, kad (duomenys neskelbtini), brolis jam smeigė peiliu į pilvą, dūrė žemiau po šonkauliais, kažkas jam išlindo, gal viduriai, gal raumuo, nekraujuoja, nurodo, kad brolį surišo interneto kabeliu, o pats jau nebeturi jėgų (1 t., 58–64 b. l.).

2016-10-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Buto kambaryje, ant sofos-lovos krašto, rastas apie 23 cm ilgio peilis su smailia geležte, juoda plastikine rankena, jis paimtas ir supakuotas į paketą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietos apžiūros metu kraujo ar jo išvalymo požymių neaptikta (1 t., 7–23 b. l.).

2016-10-27 daikto parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. atpažino Nr. 2 pažymėtą peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, ir nurodė, kad būtent tuo peiliu 2016-10-11 vakare, apie 22:40 val., motinos N. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), brolis M. K. dūrė jam į pilvą (1 t., 47–49 b. l.).

2016-10-18 peilio apžiūros protokole užfiksuota, kad peilis yra 12 cm ilgio, peilio geležtė yra 10,5 cm ilgio, balto metalo, išlenkta, siaurėjanti. Plačiausia geležtės dalis, esanti prie peilio rankenos, yra 3,5 cm pločio. Geležtės siauriausioje dalyje matyti kraujo pėdsakai (1 t., 43–45 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 t., 52–53 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su skersinės gaubtinės žarnos bei jos pasaito pažeidimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio metu paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-10-11. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku nurodytomis aplinkybėmis. V. K. nustatyti kūno sužalojimų visuma dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su vidaus organų pažeidimu kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 38–39 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. nubrozdinimas kairiajame antakyje, kraujosruvos kairiajame antakyje ir kairės akies vokuose padaryti kietu buku daiktu apytikriai prieš 1–2 paras iki medicininės apžiūros, atliktos 2017-10-13. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio į veidą. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, t. y. 2016-10-11, apie 22.40 val. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 42 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamajam M. K. byloje tiriamos nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tai jam netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti; įtariamasis dėl savo psichinės būsenos galėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (nebuvo riboto pakaltinamumo būsenoje) ir šiuo metu įtariamasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus bei dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus, gali dalyvauti teisminiame procese, ir įtariamajam M. K. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones (1 t., 147–149 b. l.).

Kaltinamasis M. K. pripažino savo broliui V. K. peiliu padaręs sužalojimą, nurodytą kaltinime. Kad būtent M. K. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, specialistų išvados bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, gyvenimišką patirtį, panaudotą įrankį bei sužalojimo lokalizaciją, sprendžiama kad nukentėjusįjį M. K. sužalojo veikdamas tyčia. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei tai, kad M. K. sunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio – brolio – sveikatą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str.1 d. 2 p.).

Skiriant M. K. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimas sunkių liekamųjų padarinių nesukėlė, kad nusikaltimas baigtas, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į M. K. asmenybę – baustas administracine tvarka už pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 125–126 b. l.), neteistas, Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybių ligų gydytojo stebimų pacientų grupei priklausė nuo 1983-03-14 (Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį). Nuo 2015-12-09 nuimtas nuo įskaitos kaip nesilankantis (1 t., 128 b. l.), seniūnija dėl M. K. nusiskundimų nėra gavusi (1 t., 127 b. l.).

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui turinčių reikšmės aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam M. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 75 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra sąlygų. Kaltinamasis nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, nukentėjusysis ir kaltinamasis yra broliai ir iki nusikalstamos veikos padarymo nekonfliktavo, o kaltinamajam dėl pavartoto alkoholio, kurio vartojimui neprieštaravo ir nukentėjusysis, praradus nuovoką, kaltinamasis peiliu dūrė nukentėjusiajam vieną kartą, tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusysis pasikeisdami prižiūri neįgalią, pagalbos reikalingą motiną, nukentėjusysis kaltinamajam už sužalojimą atleido ir prašo nebausti jo realia laisvės atėmimo bausme, pažymi, kad jis vienas neturės galimybės tinkamai pasirūpinti neįgalia motina. Šios aplinkybės pripažįstamos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti M. K. švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje.

Teritorinė ligonių kasa pareiškė 4920,06 eurų dydžio civilinį ieškinį M. K. dėl žalos, kilusios V. K. suteikus sveikatos priežiūros paslaugas.

Nors 2016-12-19 M. K. sudarė žalos atlyginimo sutartį su Šiaulių TLK, kuria susitarė dėl žalos atlyginimo kas mėnesį įmokant po 82,06 Eur, tačiau M. K. šios sutarties nevykdo, nuo sutarties sudarymo nesumokėjo nė vienos įmokos (1 t., 90–95 b. l.).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 4920,06 eurų dydžio ieškinys dėl išlaidų, patirtų apmokėjus V. K. gydymo išlaidas, tenkintinas, nes pagrįstas pateiktais dokumentais (1 t.,. 88–89; 94 b. l), ieškinį pripažįsta ir V. K. sužalojimus padaręs kaltinamasis M. K., tačiau gera valia žalos neatlygina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. spalio 11 d. 23 val. 00 min. iki 2016 m. spalio 13 d. 12 val. 05 min. Kardomąją priemonę M. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeičiant šios kardomosios priemonės sąlygas – panaikinant pareigą nebendrauti ir neieškoti ryšių su broliu V. K..

Priteisti iš M. K. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM 4920,06 eurų V. K. gydymo išlaidų.

2016-12-28 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną M. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), apribojimą pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteistos žalos visiško atlyginimo.

Prie bylos pridėtus daiktus – peilį konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį ir sunaikinti, kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.