Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-650/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-12-15
Bylos Nr.: 2A-650/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas: viešosios įstaigos „Ekologijos vizija“, G. A.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ateities ekologija“

Kategorijos

27.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-650/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 27.2; 44.5.2.17; 89 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant: ieškovo atstovams D. G. , adv. Tomui Bagdanskiui,atsakovų atstovui adv. Sauliui Zakarevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų viešosios įstaigos „Ekologijos vizija“ ir G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-261-30/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ateities ekologija“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Ekologijos vizija“ ir G. A. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir šias veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Ateities ekologija“ atstovas 2007 m. spalio 31 d. ieškiniu ir 2008 m. balandžio 16 d. patikslintu ieškiniu atsakovams VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. prašė: 1. įpareigoti atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą į ieškovo UAB „Ateities ekologija“ nepanašų pavadinimą; 2. nustatyti atsakovui VšĮ „Ekologijos vizija“ 500 Lt baudą už kiekvieną dieną, pavėluotą įvykdyti įpareigojimą pakeisti pavadinimą per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovo UAB „Ateities ekologija“ nepanašų pavadinimą; 3. priteisti solidariai iš atsakovų 220 480,79 Lt nuostolių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlyginimą; 4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė G. A. nuo 2004 m. lapkričio 12 d. iki 2006 m. rugsėjo 21 d., eidama ieškovo direktorės pareigas, atliko veiksmus, kurių dėka buvo įsteigta su ieškovu konkuruojanti įmonė VšĮ „Ekologijos vizija“. Atsakovė po šių veiksmų atlikimo kreipėsi dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Atsakovė G. A. , atstovaudama VšĮ „Ekologijos vizija“ ir veikdama jos naudai, perviliojo ieškovo darbuotojus ir dėl to VšĮ „Ekologijos vizija“ galėjo pradėti vykdyti veiklą (2006 m. lapkričio 6 d. su ieškovu darbo sutartį nutraukė vadybininkė J. K. , 2006 m. lapkričio 11 d. - D. G. ir V. S. ). Perviliotos darbuotojos ieškovo lėšomis buvo siunčiamos į mokymus, o nutraukusios darbo sutartis su ieškovu jos įsidarbino VšĮ „Ekologijos vizija“. Ieškovui praradus pagrindines darbuotojas buvo apribotos įmonės veiklos galimybės, todėl teko skubiai ieškoti naujų žmonių ir jų apmokymams išleisti papildomas lėšas. VšĮ „Ekologijos vizija“ ieškovo buvusių darbuotojų pastangomis ir neteisėtais veiksmais perviliojo ieškovo klientus, buvę ieškovo klientai ėmė sistemingai nutraukti sutartis. Daugeliu atvejų klientams nebuvo aiškiai įvardinama, kad tos pačios darbuotojos veikia kitos įmonės vardu ir siūlo sudaryti sutartis su visai kita įmone, taip prisidengiant ieškovo pavadinimu ir įdirbiu. Ieškovo ir VšĮ „Ekologijos vizija“ paslaugų gavėjai ir teikėjai painioja šias įmones dėl panašių pavadinimų. Atsakovė, dar būdama ieškovo direktore, nesiėmė komercinių paslapčių apsaugos. UAB „Ateities ekologija“ nebuvo patvirtinti komercinių paslapčių sąrašai ir jų apsaugos tvarka, į kuriuos turi būti įtraukiami klientų sąrašai ir paslaugų teikimo įkainiai, kadangi šios informacijos žinojimas gali suteikti konkurencinį pranašumą.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas ir VšĮ „Ekologijos vizija“ yra konkurentai. Jie teikia tas pačias paslaugas. Atsakovei įsteigus konkuruojančią įmonę, suviliojus ieškovo darbuotojus bei klientus, o taip pat panaudojus savo veikloje informaciją, gautą dirbant pas ieškovą, buvo pažeistos ieškovo teisės bei sąžiningos konkurencijos nuostatos. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas turėjo 1 168,20 Lt išlaidų už perviliotų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, 22 269,12 Lt papildomų išlaidų, susijusių su mokamų atlyginimų suma skubiai įdarbinus vietoj buvusių 3 darbuotojų 6 naujus darbuotojus, taip pat patyrė 197 043,47 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), kuriais laikytina VšĮ „Ekologijos vizija“ gauta nauda.

Ieškovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pažeista ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista, turi teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą žalą. Ieškovo ir atsakovo paslaugų pirkėjai painioja šias įmones dėl panašių pavadinimų. Vėliau įsteigto juridinio asmens pavadinimas klaidina dėl jo panašumo į UAB „Ateities ekologija“ pavadinimą. Pavadinimai „Ateities ekologija“ ir „Ekologijos vizija“ yra panašūs semantine prasme. Esminis pavadinimų akcentas yra tas pats žodis „ekologija“ bei jos orientavimas į perspektyvą. Vertinant pavadinimų panašumą ir klaidinimą, būtina įvertinti visas konkrečios situacijos aplinkybes, įskaitant ir tai, kad VšĮ „Ekologijos vizija“ vadovė ir darbuotojos yra buvusios ieškovo darbuotojos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo UAB „Ateities ekologija“ ieškinį patenkino - įpareigojo VšĮ „Ekologijos vizija“ per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą į UAB „Ateities ekologija“ nepanašų pavadinimą, o už įpareigojimo neįvykdymą per teismo nustatytą terminą nustatė atsakovui VšĮ „Ekologijos vizija“ 1 000 Lt baudą ieškovo naudai; priteisė ieškovui UAB „Ateities ekologija“ solidariai iš atsakovų G. A. ir VšĮ „Ekologijos vizija“ 220 480,79 Lt nuostolių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir bylinėjimosi išlaidas.

Sprendime nurodoma, kad atsakovė G. A. , eidama ieškovo UAB „Ateities ekologija“ direktorės pareigas, atliko veiksmus, kurių dėka 2006 m. rugsėjo 26 d. buvo įsteigta su ieškovu konkuruojanti įmonė VšĮ „Ekologijos vizija“. Veiksmus, kuriais buvo steigiama VšĮ „Ekologijos vizija“, atsakovė atliko turėdama nedarbingumo lapelį. Atsakovė 2006 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo šalių susitarimu. Darbo sutartis buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 21 d. Abi įmonės veikia toje pačioje srityje bei teikia analogiškas paslaugas. Teismo manymu, susiklostė situacija, kai vienas ir tas pats asmuo (atsakovė G. A. ) veikė dviejų skirtingų konkuruojančių ūkio subjektų interesais. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovė, siekdama asmeninių tikslų, įsteigusi kitą konkuruojantį juridinį asmenį ir paskyrusi save direktore, pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas ir imperatyvų draudimą vengti interesų konflikto.

Po atsakovės G. A. darbo santykių su ieškovu nutraukimo darbo santykius su ieškovu nutraukė ir 3 vadybininkės (2006 m. lapkričio 6 d. J. K. , o 2006 m. lapkričio 10 d. D. G. ir V. S. ). Sekančią po atleidimo iš ieškovo įmonės dieną jos sudarė darbo sutartis pas atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“. Teismo įsitikinimu, ieškovo teiginys, jog nutraukusi darbo santykius su ieškovu atsakovė G. A. pradėjo vadovauti jos įsteigtai VšĮ „Ekologijos vizija“ ir veikdama jos naudai perviliojo nurodytas ieškovo darbuotojas, atitinka bylos faktines aplinkybes. Nurodytos darbuotojos po darbo sutarties nutraukimo su ieškovu neieškojo darbo kitose įmonėse, o sekančią po atleidimo iš ieškovo įmonės dieną įsidarbino naujai įsteigtoje atsakovės įmonėje, blogesnėmis, negu turėjo pas ieškovą, sąlygomis (žymiai mažesniu atlyginimu). Tai reiškia, kad darbuotojos galėjo būti paskatintos įsidarbinti naujoje įmonėje, gavo iš atsakovės kitokio pobūdžio patrauklių pasiūlymų ir įsidarbino tik dėl aktyvių buvusios vadovės veiksmų. Kad atsakovė siūlė darbą savo įmonėje, patvirtino liudytoja J. K. . Teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovės ir darbuotojų paaiškinimus vertinti kritiškai, nes kaip atsakovė, taip ir jos dabartinės darbuotojos suinteresuotos bylos baigtimi. Atsakovės teiginys, kad darbuotojų atėjimas dirbti pas atsakovę neturėjo įtakos veiklai pradėti, nepagrįstas. Iš atsakovo informacijos apie įmonės paslaugas matyti, kad atsakovo įmonė konsultuoja gamintojus ir importuotojus pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos vedimo klausimais. Tai galėjo atlikti turintys patirties asmenys, todėl nurodytų buvusių ieškovo patyrusių darbuotojų įdirbis buvo reikalingas ir naudingas atsakovei. Minėtos darbuotojos buvo kontaktiniais asmenimis bendraujant ir su klientais, panaudodamos joms žinomą ieškovo informaciją. Kitų darbuotojų atsakovė neturėjo. Teismas nusprendė, kad daugiau tikėtina, kad atsakovė G. A. , veikdama VšĮ „Ekologijos vizija“ vardu ir interesais, perviliojo savo buvusias pavaldines, siekdama gauti konkurencinį pranašumą. Šiais veiksmais atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą, o tuo pačiu ir ieškovo teises.

Teismas nurodė, kad atsakovė G. A. , būdama ieškovės direktore, nesiėmė komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos, nepriėmė sprendimų dėl naudojimosi šia informacija tvarkos. Kaip pati atsakovė, taip ir jos įsteigtos įmonės VšĮ „Ekologijos vizija“ darbuotojos savo veikloje naudoja informaciją, gautą dirbant pas ieškovą. Ši informacija turi būti laikoma komercine paslaptimi, nes po atsakovės įmonės įsteigimo, ieškovo klientai ėmė sistemingai nutraukti sutartis. Teismas laikė įrodytu ieškovo teiginį, kad jo klientus perviliojo atsakovės darbuotojos. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad daugeliu atveju nebuvo aiškiai įvardinama, kad tos pačios darbuotojos veikia kitos įmonės vardu ir siūlo sudaryti sutartis su visai kita įmone, taip prisidengiant ieškovo pavadinimu ir įdirbiu. Teismas pripažino, kad dėl atsakovės neteisėto informacijos panaudojimo VšĮ „Ekologijos vizija“ nesąžiningai įgijo konkurencinį pranašumą. Atsakovės teiginiai, kad sudaryti komercinių paslapčių sąrašą nėra bendrovės vadovo pareiga, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies prasme. Atsakovė turėjo laikytis įstatymo ir saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, numatytas CK 1.116 straipsnyje, kurias sužinojo eidama šias pareigas. Kadangi ieškovo įmonėje nebuvo priimti lokaliniai teisės aktai, nebuvo patvirtinti komercinių paslapčių sąrašai, tai tokie atsakovės veiksmai gali būti vertintini kaip CK 2.87 straipsnyje nustatytų įmonės vadovo pareigų aplaidus atlikimas. Teismo manymu, atsakovų teiginys, kad kliento pasirinkimą lemia tik paslaugų kokybė, yra pagrįstas, tačiau pagerinti savo paslaugų kokybę VšĮ „Ekologijos vizija“ turėjo žymiai didesnę galimybę, nes tobulino paslaugas jau turėdama ieškovo įmonės patirtį, įgūdžius, įgytus ieškovo įmonėje ir ieškovo sąskaita. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, nes įstatymo nustatytu vienerių metų terminu ne tik nesaugojo ieškovo komercinių paslapčių, bet ir panaudojo savo pačios įsteigtos įmonės komercinei veiklai, o kartu pažeidė ir ieškovo teises.

Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti tiesioginius nuostolius (1 168,20 Lt už perviliotų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, 22 269,12 Lt papildomų išlaidų, susijusių su mokamu atlyginimu darbuotojams, ir mokėjimų į privalomojo socialinio draudimo ir garantinį fondus) ir netiesioginius nuotolius (197 043 47 Lt atsakovo gautą naudą, kurią ieškovas prašo pripažinti jo negautomis pajamomis už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2007 m. spalio 31 d). Laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2007 m. spalio 31 d. VšĮ „Ekologijos vizija“ gavo 2 992 717 Lt pajamų, o sąskaitos likutis banke 2007 m. spalio 31 d. buvo 197 043,47 Lt. Dėl neteisėtų veiksmų VšĮ „Ekologijos vizija“ turėjo galimybę vykdyti veiklą bei gauti naudą, kuri sudarė 197 043,47 Lt. Ieškovas patyrė netiesioginių nuostolių už 197 043,47 Lt. Kadangi ieškovo nuostolių atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su atsakovų neteisėtais veiksmais, ieškovo nurodyti nuostoliai priteisti iš atsakovų solidariai.

Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad šalių pavadinimai turi tą patį esminį reikšminį žodį „ekologija“, orientuojantį į ateitį. Pavadinimai panašūs semantine prasme. Žodis „vizija“ reiškia vaizdą, reginį, regėjimą. Tai asocijuojasi taip pat su ateities perspektyva. Be to, tarp klientų šie paslaugų teikėjai vadinami bendru pavadinimu „ekologija“. Teismo įsitikinimu, nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad siekiant įrodyti CK 2.39 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, pavadinimai turi būti tapatūs, o panašumo nustatymui taip pat svarbi aplinkybė gali būti skirtingos juridinių asmenų teisinės formos. Tokie teiginiai neatitinka CK 2.39, 2.42 straipsnių turinio, Juridinių asmenų registro nuostatų 45 punkto bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dalis klientų po sutarčių su ieškovu nutraukimo painiojo ieškovą su VšĮ „Ekologijos vizija“. Be to, dalis dabartinių atsakovės klientų, suklydę dėl asmenų tapatumo, kreipdavosi į ieškovą dėl su VšĮ „Ekologijos vizija“ sudarytų sutarčių vykdymo. Teismo manymu, dalis klientų buvo suklaidinti dėl juridinių asmenų panašumo. Teismas sprendė, kad pavadinimai yra panašus ir dėl to faktiškai buvo suklaidinti tretieji asmenys, be to, klaidinimui įtakos turi ir tai, kad VšĮ „Ekologijos vizija“ dirba buvusi ieškovo direktorė (atsakovė G. A. ) bei kitos darbuotojos. Vertinant pavadinimų panašumą ir klaidinimą, būtina įvertinti visas konkrečios situacijos aplinkybes, įskaitant, kad VšĮ „Ekologijos vizija“ vadovė ir darbuotojos yra buvusios ieškovo vadovė ir darbuotojos, ir kad įmonės veikia toje pačioje srityje. Pavadinimų panašumas bei faktiniai klientų suklaidinimo atvejai leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą yra pažeista. Esant tokiai situacijai būtina taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ pakeisti pavadinimą. Teismas tenkino ir ieškovo reikalavimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių užtikrinimo CPK 273, 771 straipsniuose nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atsakovai UAB „Ekologijos vizija“ ir G. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu darbuotojos patvirtino, kad darbo santykius su ieškovu nutraukė dėl nepalankių darbo santykių. Darbo sutarčių nutraukimas buvo pačių darbuotojų apsisprendimas. Teismas nenustatė, kokiu būdu, darbuotojoms įgyvendinus savo konstitucinę teisę pasirinkti darbą, buvo pakenkta ieškovo galimybėms konkuruoti rinkoje. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovo tiesioginiais nuostoliais papildomas išlaidas, susijusias su atlyginimu naujai priimtiems darbuotojams. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo reikalinga priimti daugiau darbuotojų dėl mažesnės jų kvalifikacijos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nauji darbuotojai, priėmus juos į darbą, buvo papildomai apmokomi, todėl negalima daryti išvados, jog naujų darbuotojų kvalifikacija buvo nepakankama. Didesnis darbuotojų skaičius nustatytas dėl kitų priežasčių, o ne dėl darbuotojų kvalifikacijos. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ pakeisti pavadinimą, nurodydamas, jog šis pavadinimas klaidina dėl jo tapatumo UAB „Ateities ekologija“ atžvilgiu. Tapačiu ginčo pavadinimas negali būti laikomas. Žodis „ekologija“ yra bendrinis, todėl ieškovas neturi išimtinių teisių į jį. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimą klaidinančiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokia informacija UAB „Ateities ekologija“ laikoma komercine paslaptimi ir kokių priemonių ją apsaugoti ėmėsi įmonė. Kadangi ieškovo įmonėje nebuvo patvirtintas paslapčių sąrašas, atsakovė negali būti atsakinga už jų atskleidimą. Klientų sąrašai ir kontaktai negali būti laikomi komercine paslaptimi. Ši informacija yra vieša. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija savo ūkinėje veikloje. Teismas neteisingai įvertino žalos teisinius ir faktinius pagrindus, jos realumą, pagrįstumą ir kiekybinę išraišką. Teismas nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų priteisė pagal 2007 m. spalio 31 d. atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ sąskaitoje buvusį likutį. Ieškovas nepagrindė negautų pajamų dydžio. Iš ieškovo prarastų klientų gautos pajamos (atėmus išlaidas) sudarė 17 909,53 Lt, tačiau ir ši suma gali būti priteista tik nustačius nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovo nurodytas pajamų skaičiavimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir bendriesiems žalos atlyginimo principams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. apeliacinį skundą ieškovo UAB „Ateities ekologija“ atstovas prašo atsakovų skundą atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Pagal teismų praktiką, siekiant konstatuoti ūkio subjekto nesąžiningos konkurencijos veiksmus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nėra būtina, jog ūkio subjektas raštu siūlytų ar susitartų dėl darbuotojo perėjimo. Apie siūlymo nutraukti darbo santykius buvimą teismas sprendžia atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Bylos netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad atsakovė G. A. , veikdama atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ vardu ir interesais, perviliojo savo buvusias pavaldines. Atsakovė nesąžiningai konkuravo su ieškovu perviliojant jo darbuotojus, todėl laikytina, jog ji pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, todėl atsirado pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Įmonių pavadinimai yra klaidingai panašūs, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo VšĮ „Ekologijos vizija“ pakeisti pavadinimą. Priešingu atveju būtų klaidinami vartotojai bei tęsiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, pažeidžiama ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą. Klaidinamą įmonių panašumą įrodo ir tai, kad ūkio subjektai dažnai supainioja ieškovą su VšĮ „Ekologijos vizija“. Atsakovė G. A. jokia forma nebuvo priėmusi sprendimo dėl komercinių paslapčių apsaugos ieškovo įmonėje, tokiu būdu pažeisdama CK 2.87 straipsnio nuostatas. Be to, ji būdama ieškovo direktore, įsteigė konkuruojantį su ieškovu juridinį asmenį ir dabar savo veikloje naudoja informaciją, gautą dirbant pas ieškovą ir priklausančią ieškovui. Vienas ir tas pats asmuo negali veikti dviejų skirtingų konkuruojančių ūkio subjektų interesais net kai vienas iš jų dar tėra steigiamas ar juridinio asmens vadovas yra laikinai nedarbingas. Atsakovai naudojo ieškovo konfidencialią informaciją, tokiu būdu įgydami konkurencinį pranašumą ir pažeisdami sąžiningą konkurenciją. Teismas tinkamai įvertino byloje surinkus įrodymus bei teisėtai ir pagrįstai priteisė solidariai iš atsakovų 220 480,79 Lt nuostolių. Teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais paskaičiavimais, atliktais pagal atsakovų pateiktus banko sąskaitų išrašus, ir teisingai nustatė ieškovui padarytos žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nes teismas netinkamai taikė ieškovo patirtų netiesioginių nuostolių dydžio nustatymo kriterijus, taip pat neteisingai įvertino aplinkybes dėl ieškovo ir atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimų klaidinamo panašumo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

Byloje nustatyta, kad atsakovė G. A. 2004 m. lapkričio 12 d. buvo įdarbinta ieškovo įmonėje vadybininke, o nuo 2005 m. sausio 17 d. jai buvo pavesta eiti įmonės direktorės pareigas. Ieškovo įmonėje ji dirbo iki 2006 m. rugsėjo 21 d., iš darbo buvo atleista pagal DK 125 straipsnį šalių susitarimu. Pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pateikė atsakovė (t. 1, b. l. 16-18, 40-41). Dar nenutraukusi darbinių santykių su ieškovu atsakovė G. A. ėmėsi kito juridinio asmens steigimo veiksmų – įsteigė ir pateikė prašymą teisiškai įregistruoti VšĮ „Ekologijos vizija“. Įstaigos steigėja G. A. pasiskyrė sau šios įstaigos vadovo pareigas, jos vadovaujama įstaiga ėmė verstis veikla, analogiška ieškovo vykdomai veiklai (t. 1, b. l. 19-39, 187-188, 190-192). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dar eidama direktorės pareigas ieškovo įmonėje atsakovė G. A. ėmėsi teisinių veiksmų įsteigti kitą juridinį asmenį, kuris pagal savo ūkinės veiklos rūšį, veikimo rinkoje sritį ir pobūdį būtų konkuruojantis su ieškovu komercinės veiklos subjektas. Tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų daryti išvadai, jog tas pats asmuo – atsakovė G. A. vienu metu veikė dviejų skirtingų konkuruojančių ūkio subjektų interesais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad dar atsakovei G. A. nenutraukus darbo santykių pas ieškovą, jos įsteigta VšĮ „Ekologijos vizija“ būtų pradėjusi realią ūkinę komercinę veiklą, sudarinėtų sandorius su kitais ūkio subjektais, atlikinėtų ūkines operacijas su kitais verslo partneriais ir pan. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sutinka su ieškovo argumentais, kad dar būdama ieškovo įmonės direktore atsakovė G. A. , asmeniniais tikslais įsteigusi kitą juridinį asmenį ir pasiskyrusi save jo vadovu, pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas dėl juridinio asmens valdymo organo pareigų bei imperatyvų draudimą vengti galimo interesų konflikto. Kita vertus, jau pažymėta, kad iki atsakovei nutraukiant darbo sutartį ir netgi vėliau (faktiškai iki trijų darbuotojų į VšĮ „Ekologijos vizija“ priėmimo į darbą 2006 m. lapkričio 6-10 d.) ieškovės įsteigta VšĮ „Ekologijos vizija“, kaip juridinis asmuo, faktiškai neatliko veiksmų, kuriuos būtų galima pripažinti nesąžiningos konkurencijos ieškovo atžvilgiu veiksmais. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Pats ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad G. A. , veikdama savo įsteigtos VšĮ „Ekologijos vizija“ interesais perviliojo ieškovo darbuotojas ir dėl to VšĮ „Ekologijos vizija“ galėjo pradėti vykdyti veiklą. Ieškinys pareikštas dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais pažeistų ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynimo, todėl materialiniu teisiniu pagrindu atsakovės G. A. elgesio dar iki veiksmų, kuriais buvo nepagrįstai apribotos ir suvaržytos ieškovo galimybės veikti toje pačioje konkurencinėje ūkinės komercinės veiklos sferoje, faktinio atlikimo teisinis vertinimas nėra reikšmingas.

Byloje šalių ginčas teisiškai kvalifikuotinas dėl atlyginimo ieškovui žalos, atsiradusios atsakovams atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudžiama siūlyti konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė faktų tikėtinumo pusiausvyros taisykle paremtą išvadą, kad atsakovė G. A. , veikdama savo įsteigtos VšĮ „Ekologijos vizija“ vardu ir interesais, padarė įtaką darbuotojų (buvusių savo pavaldinių dirbant ieškovo įmonėje) perėjimui iš ieškovo įmonės į jos įstaigą ne tik tam, kad galėtų faktiškai pradėti įstaigos veiklą, bet ir įgyti konkurencinį pranašumą teikiant kitiems asmenims paslaugas, analogiškas teikiamoms ieškovo veikloje. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, neduoda pagrindo daryti išvadų apie nesąžiningą konkuravimą, nes būtina įrodyti patį siūlymo faktą, kuris turi būti aiškinamas kaip aktyvus veikimas, adresuotas konkretiems aiškiai nustatytiems subjektams – konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams. Apeliantų nuomone, aktyvių siūlymo veiksmų faktas byloje neįrodytas, tačiau įrodyta aplinkybė, jog buvusios darbuotojos su ieškovo įmone nutraukė darbo santykius apsisprendusios laisva valia, tokį apsisprendimą motyvuodamos nepalankiomis darbo sąlygomis pas ieškovą. Pasak apeliantų, pažadėjimas priimti į darbą ar priėmimas negali būti pripažįstamas kaip raginimas nutraukti darbo santykius su kitu konkuruojančiu ūkio subjektu. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

Kasacinio teismo procesiniuose dokumentuose, priimtuose nagrinėjant bylas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, suformuota teisinė praktika, orientuojanti į tai, kad sprendžiant, ar darbuotojui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį, reikia vadovautis tikraisiais darbo sutarties šalių ketinimais sutarties nutraukimo metu, o ne jų subjektyviais aiškinimais; ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo, nors aiškino, kad darbo sutarties nutraukimas neturi nieko bendra su konkuravimu. Kai yra daugiau įrodymų (ne tik darbo sutarties vienoje įmonėje ir įsidarbinimo kitoje įmonėje faktai), patvirtinančių kryptingą darbuotojų ruošimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvimo ar nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2006). Tokių faktų egzistavimas ar neegzistavimas gali būti nustatomas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes. Konstatuotina, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai, tarp jų konkuruojančios įmonės siūlymas konkurento darbuotojams nutraukti darbo sutartis, taip siekiant pervilioti darbuotojus, dažniausiai atliekami be konkuruojančios įmonės rašytinio siūlymo ar šalių raštiško susitarimo. Iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimą ir naujų sudarymą, teismas sprendžia apie tokių asmenų žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007). Jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, tai gali būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžiningu konkuravimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei su tuo susijusias konsultacines paslaugas teikiantys juridiniai asmenys. Per trumpą laikotarpį keturios ieškovo darbuotojos paliko įmonę, iš jų atsakovė įsteigė ir ėmė vadovauti atsakovui VšĮ „Ekologijos vizija“, kuri tretiesiems asmenims teikia tokias pat paslaugas, kaip ir ieškovas. Tuoj po atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ įsteigimo dirbti į šią įstaigą perėjo trys labiausiai patyrusios ieškovo darbuotojos. J. K. dirbo ieškovo įmonėje vadybininke nuo 2005 m. balandžio 1 d., iš darbo atleista 2006 m. lapkričio 6 d. pačios prašymu. D. G. dirbo ieškovo įmonėje vadybininke nuo 2005 m. rugsėjo 14 d., iš darbo atleista 2006 m. lapkričio 10 d. pačios prašymu. V. S. dirbo ieškovo įmonėje vadybininke nuo 2005 m. balandžio 14 d., iš darbo atleista 2006 m. lapkričio 10 d. pačios prašymu. Visos buvusios ieškovo įmonės darbuotojos tuoj po išėjimo iš darbo pas ieškovą sudarė darbo sutartis atsakovės G. A. įsteigtoje įstaigoje: J. K. – 2006 m. lapkričio 7 d., D. G. ir V. S. – 2006 m. lapkričio 10 d. (t. 2, b. l. 15-20). Ieškovo darbuotojos pateikė prašymus dėl jų atleidimo iš darbo, taip pat įsidarbino naujai įsteigtoje atsakovės įstaigoje iš esmės vienu metu, t. y. tos pačios nepilnos savaitės eigoje. Taigi, išėjusios iš darbo pas ieškovą šios darbuotojos darbo niekur kitur visiškai neieškojo, bet jau sekančią dieną po atleidimo įsidarbino atsakovės įstaigoje. Darbuotojams visą informaciją apie darbo sąlygas naujai įsteigtoje įmonėje galėjo atskleisti tik įmonės steigėjas, t. y. atsakovė G. A. . Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį draudžiama atlikti ūkio subjektams – konkurencinės veiklos dalyviams. Tokie pasiūlymai gali būti reiškiami ne tik tiesiogiai siūlant nutraukti darbo sutartį, bet ir paslėpta forma, t. y. pateikiant kitokio pobūdžio patrauklų pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad visos darbuotojos pas atsakovą ėmė dirbti mažesniu darbo užmokesčiu, negu gaudavo dirbdamos ieškovo įmonėje, vadinasi, iš esmės blogesnėmis darbo sąlygomis. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, kad darbuotojos galėjo būti atsakovės paskatintos pas ją įsidarbinti pateikiant kitus patrauklesnius pasiūlymus dėl būsimų darbo sąlygų. 2007 metais atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ darbuotojų sąraše buvo atsakovė G. A. ir tos pačios trys darbuotojos, kurios prieš tai dirbo ieškovo įmonėje (t. 1, b. l. 53). Ši aplinkybė patvirtina, kad buvusių ieškovo darbuotojų įdarbinimas atsakovo įstaigoje nebuvo atsitiktinis. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas atsakovės ir nurodytų darbuotojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad jų nurodytos darbo sutarčių nutraukimo ir įsidarbinimo pas atsakovę aplinkybės vertintinos kritiškai, nes kaip atsakovė G. A. , taip ir jos dabartinės darbuotojos suinteresuotos šio teisinio ginčo baigtimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvę ieškovo darbuotojai darbo sutarties nutraukimą motyvavo nepalankių darbo sąlygų ieškovo įmonėje susidarymu, o įsidarbinimą pas atsakovą – iš esmės atsitiktinai gautu pasiūlymu ar informacija. Ši aplinkybė akcentuojama ir atsakovų apeliaciniame skunde. Tačiau pažymėtina tai, kad darbuotojų išėjimo iš darbo metu atsakovės G. A. įstaiga realiai ūkinės veiklos nebuvo pradėjusi vykdyti, (išskyrus steigėją, nebuvo darbuotojų). Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai akcentuojama, kad atsakovė VšĮ „Ekologijos vizija“, neperviliojusi darbuotojų, nebūtų galėjusi sėkmingai pradėti vykdyti veiklos, kadangi buvo naujai įsteigta. Be to, darbo santykius ieškovo įmonėje nutraukusios darbuotojos nenurodė konkrečių faktų, paskatinusių jas nutraukti darbo sutartis, jas netenkinusių ieškovo įmonės akcininkų ar administracijos elgesio faktų, sudariusių jų nurodytas nepalankias darbo sąlygas, neturint garantijų dėl galimybių įsidarbinti kitur. Kaip jau pažymėta, esminė reikšmė priskirtina tai faktinei aplinkybei, kad visos trys pas atsakovę perėjusios ieškovo darbuotojos darbo sutartis su ieškovu nutraukė per nepilną savaitę ir jau sekančią dieną po atleidimo iš darbo ieškovo įmonėje įsidarbino pas atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“.

Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes dėl ieškovo darbuotojų perėjimo dirbti pas atsakovą išanalizavo kompleksiškai, liudytojų (dabartinių atsakovės darbuotojų) parodymus įvertino sąryšyje su kitais byloje esančiais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais ir padarė objektyvią išvadą, kad atsakovė perviliojo ieškovo darbuotojus, tuo suvaržydama ieškovo galimybes konkuruoti bei įgydama konkurencinį pranašumą prieš ieškovą veikiant toje pačioje ūkinės komercinės veiklos srityje. Atsakovų apeliaciniame skunde pažymėta, kad pažadėjimas priimti į darbą ar įdarbinimas negali būti pripažįstamas kaip raginimas nutraukti darbo santykius su kitu konkuruojančiu ūkio subjektu. Dėl šio teiginio reikšminga yra pažymėti tai, kad pasiūlymu ar pažadėjimu įdarbinti siekiama mažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti. Tai gali pasireikšti tuo, kad jis netenka kvalifikuotų darbuotojų, nebūtinai juos persiviliojant dirbti. Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. Tuomet neieškoma tinkamų, bet galimai dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama paruoštais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Galima veikti ir su tuo išskaičiavimu, kad vien kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, ar jis pereis dirbti, turi neigiamą, tame tarpe ir jo konkuravimui, įtaką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002). Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė G. A. nesąžiningai konkuravo su ieškovu, pasiūlant jos įstaigoje įsidarbinti ir įdarbinant ieškovo darbuotojas, todėl laikytina pažeidusia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą ir atsakinga už tokiu pažeidimu ieškovui padarytą žalą ( jo patirtus nuostolius).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytais ieškovo teiginius, kad atsakovė G. A. ir jos įstaigoje įsidarbinusios buvusios ieškovo darbuotojos, savo veikloje pasinaudodamos informacija, gauta joms prieš tai dirbant ieškovo įmonėje, ėmėsi veiksmų skatinant ieškovo klientus nutraukti sutartis su ieškovu ir jas sudaryti su atsakovu dėl analogiškų ūkinio komercinio pobūdžio paslaugų teikimo. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais, kad daugeliu atvejų atsakovo darbuotojos užmegzdavo dalykinius kontaktus su ieškovo klientais aiškiai neįvardindamos, jog veikia kitos įmonės vardu ir interesais, jog siūlo sudaryti naujas analogiškas sutartis su visiškai kita įmone. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog VšĮ „Ekologijos vizija“ ar jos darbuotojos, užmegzdamos ūkinius komercinius santykius su kitais asmenimis (siūlant sudaryti sutartis ir jas sudarant) būtų pažeidusios ieškovo teises ir teisėtus interesus dėl nesąžiningo konkuravimo, nes nėra duomenų, kad kokia nors informacija būtų pripažinta ieškovo komercine paslaptimi. Pasak atsakovų, klientų sąrašai ir kontaktai negali būti laikomi komercine paslaptimi, nes neatitinka komercinei paslapčiai keliamų reikalavimų, turi viešos informacijos pobūdį, yra laisvai prieinami.

Ieškovo ieškinyje iškelti klausimai dėl Konkurencijos įstatymo normų apie nesąžiningą konkurenciją taikymo, grindžiami Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis dėl įmonės administracijos vadovo pareigos užtikrinti įmonės konfidencialios informacijos apsaugą, su tuo siejant atsakovės G. A. atsakomybę už tai, jog ji, dirbdama ieškovo direktore nepriėmė sprendimo dėl ieškovo įmonės komercinių paslapčių sąrašo sudarymo ir jų apsaugos.

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas atlikti veiksmus, susijusius su informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimu, perdavimu, skelbimu be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimu iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (CK 1.116 str. 1 d.). Sąžiningos konkurencijos gynimo priemonė, numatyta Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos ribotas naudojimas. Pažymėtina, kad tai taikoma ne visai įmonės informacijai, o tik tai, kuri nustatyta tvarka yra pripažinta komercine paslaptimi. Byloje neginčijama, kad iki atsakovei G. A. nutraukiant darbo sutartį su ieškovo įmone, šioje įmonėje nebuvo nustatyta ir patvirtinta informacija, kuri laikoma įmonės komercine (gamybine) paslaptimi. Ieškovo teigimu, už tai turėtų būti atsakinga atsakovė G. A. , ėjusi ieškovo įmonės direktorės pareigas. Tačiau pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalies normą informacijos pripažinimo komercine paslaptimi klausimus, visų pirma turi spręsti įmonės savininkas. Savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Bylos duomenimis, ieškovo UAB „Ateities ekologija“ vieninteliu akcininku, taigi ir įmonės savininku, nuo 2006 m. liepos 19 d. buvo R. M. (t. 1, b. l. 202-205). Šis asmuo ne kartą ėjo ir ieškovo įmonės administracijos vadovo pareigas (konkrečiai - tiek iki atsakovės G. A. paskyrimo eiti direktorės pareigas, tiek po jos atleidimo iš šių pareigų). Byloje nėra jokių duomenų, kad iki ieškinio šioje byloje padavimo ieškovo įmonės savininkas ir buvęs jos administracijos vadovas R. M. imtųsi spręsti, kurią ieškovo sukauptą informaciją tikslinga pripažinti ir patvirtinti įmonės komercine paslaptimi, apribojant ar uždraudžiant jos atskleidimo kitiems asmenims galimybę. Patys ieškovo įmonės savininkai (savininkas) nesprendė dėl informacijos apie jų įmonę, jos ryšius su klientais ir kt. pripažinimo ir paskelbimo konfidencialia ar slapta gamybine komercine paslaptimi, šiuo klausimu nesirūpino, įmonės valdymo organui tuo reikalu pavedimų ar nurodymų neteikė. Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tik atsakovė G. A. , kuri ieškovo įmonės administracijos vadovo pareigas ėjo gana trumpai (2005 m. sausio 17 d. - 2006 m. rugsėjo 21 d.) pagal Akcinių bendrovių įstatymo normas, reguliuojančias bendrovės valdymo organų pareigas, turi būti atsakinga už tai, kad ieškovo įmonėje nebuvo priimti lokaliniai aktai dėl komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimo (konfidencialios informacijos apsaugos), tuo pagrindu siejant ir reikalavimą dėl atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Nepaisant aplinkybės, kad atsakovė G. A. negali būti pripažinta pažeidusi CK 2.87 straipsnio nuostatas (kiek tai siejama su ieškovo konfidencialios informacijos apsaugos neužtikrinimu), jos bei kitų buvusių darbuotojų veiksmų VšĮ „Ekologijos vizija“ interesais pasinaudojant ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie klientų sąrašus, jų kontaktinius duomenis, teikiamų paslaugų kainodara ir pan., negalima pripažinti atitinkančiais sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, geros moralės veiksmais, nepakenkusiais ir negalėjusiais pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto – ieškovo teisėtiems interesams. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. A. ir jos įdarbintos VšĮ „Ekologijos vizija“ darbuotojos savo veikloje pasinaudojo ieškovo įmonėje sukaupta ir joms pagal buvusius darbo santykius pas ieškovą žinoma informacija, kuri savo turiniu gali būti laikoma ir konfidencialia. Žinodama informaciją apie ieškovo klientus atsakovė G. A. įsteigė VšĮ „Ekologijos vizija“, perviliojo į ją buvusias ieškovo darbuotojas, po to ši įstaiga pradėjo dalyvauti analogiškoje ieškovo veiklai rinkoje, jos darbuotojoms pasinaudojant darbo pas ieškovą laikotarpiu sukaupta informacija apie klientus, paslaugų kainodarą, siūlant ieškovo klientams sudaryti naujas sutartis su VšĮ „Ekologijos vizija“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl tokių veiksmų ieškovas prarado dalį turėtų klientų ir iš jų gautas pajamas. Šiais veiksmais atsakovė VšĮ „Ekologijos vizija“ faktiškai pradėjo savo veiklą, galėjo ją sėkmingai plėtoti, pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovui. Tokia veikla yra nesąžininga, nes neatitinka geros ūkinės praktikos ar normalių verslo papročių, be to, ji laikytina pakankamai reikšminga, nes turėjo neigiamą įtaką ieškovo galimybėms varžytis rinkoje, tuo darydama jam žalą. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė lentelę su sąrašu įmonių, nutraukusių sutartis su ieškovu ir 2006 m. gruodžio – 2007 m. kovo mėnesiais atlikusių mokėjimus VšĮ „Ekologijos vizija“ naudai (t. 3, b. l. 161-162). Šiame sąraše yra net 67 įmonės, kurios nutraukė sutartis su ieškovo įmone, o po to pagal įrašus atsakovo pateiktuose banko sąskaitos išrašuose (2006 m. gruodžio – 2007 m. kovo mėnesiais) atliko mokėjimus atsakovo įstaigai. Atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, patvirtinančių atsakovų nesąžiningą konkuravimą, pasireiškusį analogiškų ieškovo teikiamoms paslaugoms sutarčių sudarymu su iš ieškovo perviliotais klientais.

Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Šioje įstatymo normoje yra nustatyti pažeistų teisių gynybos būdai. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, kurį pasirinko ieškovas - tai teisė reikalauti padarytos žalos atlyginimo. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai nesąžiningai konkuravo, todėl ieškovui turi būti atlyginama padaryta žala. Konkurencijos įstatymas nenustato specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala, padaryta nesąžiningai konkuruojant, todėl darytina išvada, kad tokia žala nustatytina ir apskaičiuotina pagal CK įtvirtintus bendruosius žalos atlyginimo principus.

Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005). Deliktinėje atsakomybėje, kaip ir sutartinėje, dėl padarytos žalos atsiradę nuostoliai gali būti skirstomi į tiesioginius (realius) nuostolius ir negautas pajamas (netiesioginius nuostolius). Nesąžininga konkurencija padaryta žala gali pasireikšti įvairiai. Kai sprendžiama dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, paprastai sudėtinga įvardinti ir įrodyti tikslų nuostolių pobūdį ir dydį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas, dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Taigi, visų pirma, dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, pavyzdžiui, pajamas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovo dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus (jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šių pajamų ir neteisėtų veiksmų), yra bene svarbiausias kriterijus, kuris naudotinas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą. Dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas gali prarasti dalį kontrahentų, tam tikrą rinkos dalį, gali sumažėti jo veiklos apimtys. Tokiu atveju nesąžininga konkurencija padaryta žala gali pasireikšti ieškovo negautomis pajamomis. Tuo apibūdinamas dar vienas ieškovo patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus. Atsakovų neteisėtai konkuruojant gautos naudos, o tuo pačiu ieškovo prarastų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių, fakto kriterijumi teisėjų kolegija vadovaujasi konstatuodama atsakovų pareigą atsakyti už ieškovui padarytą žalą. Jau minėta, kad nemaža dalis su ieškovu sutartis nutraukusių kontrahentų tuoj pat tapo atsakovės VšĮ „Ekologijos vizija“ teikiamų paslaugų klientais ir atliko jai mokėjimus už paslaugas. Byloje pagrįstai nustatyta, kad ieškovo klientai nutraukė paslaugų teikimo sutartis su ieškovo įmone ir analogiškų paslaugų teikimo sutartis sudarė su atsakovo įstaiga dėl neteisėtų atsakovės G. A. ir buvusių ieškovo darbuotojų veiksmų, pasireiškusių nesąžininga konkurencija su ieškovu. Darytina išvada, kad nauda (pajamos), kurią nesąžiningai konkuruodama atsakovės G. A. vadovaujama įstaiga gavo iš tų savo naujų kontrahentų, kurie prieš tai nutraukė sutartis su ieškovo įmone, laikytina ieškovo netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis), kurias jis turi teisę reikalauti atlyginti. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų gautos naudos, lemiančios potencialių ieškovo pajamų praradimą, o tuo pačiu ir atsakovų civilinės teisinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.247 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai nuostolius – atsakovų gautą iš neteisėtos veiklos naudą (kaip ieškovo prarastas pajamas). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą žalos skaičiavimo mechanizmą, nes nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį be pagrindo rėmėsi ieškovo pasirinktu žalos dydžio nustatymo kriterijumi ir pagal jį atliktu nuostolių apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad VšĮ „Ekologijos vizija“ turėjo galimybę vykdyti savo veiklą tik dėka neteisėtai atliktų ieškovo atžvilgiu veiksmų. Ieškovo pasirinktas žalos dydžio nustatymo kriterijus – tam tikrą konkrečią dieną esantis atsakovo lėšų likutis banko sąskaitoje - yra visiškai netinkamas siekiant nustatyti kiek įmanoma tikslesnį padarytos žalos dydį. Toks žalos nustatymo kriterijus nėra teisingas ir sąžiningas jau vien todėl, kad lėšų likutis sąskaitoje nuolat kinta, todėl jis neatspindi tikrosios ūkio subjekto finansinės padėties, o tuo pačiu ir jo veiklos naudingumo lygio. Ieškovas, kaip žalos dydį nusakantį atsakovo veiklos finansinį rodiklį pasirinko tokios dienos VšĮ „Ekologijos vizija“ lėšų sąskaitoje likutį, kada jis buvo didžiausias per visą atsakovo veiklos nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. laikotarpį – 2007 m. spalio 31 d. lėšų likutis atsakovo banko sąskaitoje sudarė 197 043,47 Lt. Neaišku, kodėl ieškovas, skaičiuodamas jam padarytos žalos dydį, nesirėmė atsakovo lėšų banko sąskaitoje likučiu kitu laikotarpiu, pavyzdžiui, 2007 m. rugsėjo 30 d., kada jis sudarė tik 19 503,34 Lt, arba lėšų likučiu 2007 m. lapkričio 30 d., kai jis sudarė 45 998,66 Lt. Ieškovo pasirinkimas žalos dydį skaičiuoti pagal didžiausią buvusį atsakovo lėšų sąskaitoje likutį negali būti vertinamas kaip objektyvus ir sąžiningas. Šiuo atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad priteisti ieškovui nuostolius pagal sąskaitoje buvusį pinigų likutį konkrečią finansinių operacijų dieną yra nepagrįsta ir neteisinga, nes toks nuostolių nustatymo kriterijus neįrodo objektyvaus ir realaus atsakovo neteisėtai gautos naudos dydžio (ieškovo patirtų netiesioginių nuostolių – prarastų pajamų). Apeliantai taip pat pagrįstai nurodo, kad nustatant netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį negali būti skaičiuojamos ieškovo negautos pajamos nuo tų atsakovo pajamų, kurių ieškovas ir nebūtų gavęs, t. y. nuo pajamų, kurias atsakovas gavo sudaręs sutartis su klientais, neturėjusiais sutartinių santykių su ieškovu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad nustačius nesąžiningos konkurencijos veiksmų faktą, nuostolių atlyginimas ieškovui galėtų būti skaičiuojamas nuo tų pajamų, kurias atsakovas gavo iš klientų, prieš tai nutraukusių sutartis su ieškovu. Kaip minėta, prie ieškovo patikslinto ieškinio pateikta lentelė su sąrašu įmonių, nutraukusių sutartis su ieškovo įmone ir 2006 m. gruodžio – 2007 m. kovo mėnesiais atlikusių mokėjimus VšĮ „Ekologijos vizija“ naudai (t. 3, b. l. 161-162). Šiame sąraše yra 67 įmonės, kurios nutraukė sutartis su ieškovo įmone, o po to pagal įrašus atsakovo pateiktuose banko sąskaitos išrašuose (2006 m. gruodžio – 2007 m. kovo mėnesiais) atliko mokėjimus atsakovo įstaigai. Atsižvelgiant į šioje lentelėje pateiktus duomenis, teisėjų kolegijos skaičiavimu, buvo atlikta mokėjimų už 120 340,46 Lt. Tačiau būtina įvertinti tai, kad šiame įmonių sąraše yra 24 įmonės, kurios pranešimus apie sutarties su ieškovu nutraukimą datavo anksčiau nei 2006 m. lapkričio 11 d., kada pradėjo dirbti visos atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ (buvusios ieškovo) darbuotojos, todėl atsakovas nuo to laiko galėjo imtis pilnavertės ūkinės veiklos. Tokių įmonių mokėjimų atsakovo įstaigai suma sudaro iš viso 15 649,43 Lt Šia suma sumažintinas ieškovo netiesioginių nuostolių atlyginimo dydis, nes pajamos, kurias atsakovo įstaiga gavo iš įmonių, nutraukusių sutartis su ieškovu faktiškai dar iki nesąžiningos konkurencijos veiksmų pradžios, negali būti pripažintos neteisėtai gauta atsakovo nauda. Tokiu būdu, ieškovui priteistino netiesioginių nuostolių atlyginimo suma sudarytų 104 691,23 Lt (120 340,66 – 15 649,43). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš ieškovo prarastų klientų atsakovo gautos pajamos (atėmus išlaidas) sudarė 17 909,53 Lt. Tokios pajamų sumos apskaičiavimo apeliantai niekaip nepagrindė, jokių įrodymų dėl tam tikro turėtų išlaidų dydžio nuo gautų pajamų neteikė, todėl nėra faktinio pagrindo mažinti priteistinų ieškovui nuostolių atlyginimo iki atsakovų apeliaciniame skunde paminėtos sumos.

Tiesioginiais ieškovo nuostoliais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nesąžiningai konkuruojant su ieškovu pagrįstai laikytinos ieškovo išlaidos (1 752,30 Lt) apmokant buvusių darbuotojų J. K. ir V. S. dalyvavimą diskusijų forume, įvykusiame 2006 m. rugsėjo 27-28 d. (t. 1, b. l. 51-52). Šios išlaidos priskirtinos prie kvalifikacijos kėlimo, žinių suteikimo (patirties įgijimo ar praplėtimo) darbuotojams išlaidų. Į apmokamą forumą vykusios ieškovo darbuotojos tuoj po to buvo perviliotos į atsakovės G. A. įsteigtą VšĮ „Ekologijos vizija“, todėl buvo pagrindas ieškovo patirtas darbuotojų kvalifikacijos kėlimo (tobulinimo) išlaidas priteiti iš atsakovų.

Pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo priteisė ieškovui 22 269,12 Lt sumą, ieškovo įvardiną išlaidomis dėl papildomo darbuotojų samdymo, kurį lėmė trijų vadybininkių darbo santykių pas ieškovą nutraukimas dėl jų perviliojimo dirbti atsakovės G. A. vadovaujamoje konkuruojančioje įstaigoje. Atleidžiant iš darbo tris vadybininkes (perėjusias dirbti į konkuruojančią įstaigą) ieškovas į darbą priėmė šešis naujus darbuotojus. Atsakovų apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuojama, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog priimti į darbą daugiau darbuotojų vertė jų mažesnės kvalifikacijos buvimo faktas, jų papildomo apmokymo būtinumas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė pripažino, kad poreikį priimti daugiau darbuotojų nulėmė ieškovo įmonės veiklos plėtra, o ne kitos priežastys. Pažymėtina, kad praėjus metams nuo naujų darbuotojų priėmimo, ieškovo įmonėje ir toliau dirbo daugiau personalo. Nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad darbo sutartis su naujai priimamais darbuotojais ieškovas buvęs priverstas sudaryti jam nepalankesnėmis sąlygomis. Šeši nauji darbuotojai ieškovo įmonėje buvo įdarbinti išeinant buvusioms darbuotojoms – 2006 m. lapkričio 6 – 13 dienomis (t. 1, b. l. 54-66). Tačiau visų šešių įdarbintų asmenų darbo užmokestis buvo mažesnis už išėjusioms trims vadybininkėms mokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 67-69). Kuo darbdaviui pasireiškė nepalankių sąlygų priimant naujus darbuotojus į darbą susidarymas, ieškovas neįrodė. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo ieškovui priteisti 22 269,12 Lt, kuriuos jis įvardijo kaip nuostolius, susidariusius dėl atlyginimų darbuotojams skirtumo.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kas ieškovui iš atsakovų priteistas nuostolių atlyginimas mažintinas iki 105 859,43 Lt.

Dėl ieškovo ir atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimų

CK 2.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004). Ieškovas teigia, kad atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimas klaidinamai panašus į ieškovo UAB „Ateities ekologija“ pavadinimą. Pasak ieškovo, šie pavadinimai panašūs semantine prasme, o esminis abiejų pavadinimų akcentas yra reikšminis žodis „ekologija“ bei jos orientavimas į ateitį, perspektyvą. Dėl šių priežasčių, pasak ieškovo, esami ir buvę ieškovo klientai painiojo ieškovo įmonę su VšĮ „Ekologijos vizija“. Pažymėtina, kad ieškovas, gindamas savo teisę į juridinio asmens pavadinimą, remiasi nesąžiningos konkurencijos motyvu (nesąžiningos konkurencijos argumentu). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, semantine prasme šių dviejų juridinių asmenų pavadinimai yra iš dalies panašūs, tačiau tai savaime negali sukelti trečiųjų asmenų painiavos atskiriant vieną juridinį asmenį nuo kito. Teisminėje praktikoje akcentuojama, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir naudojant) kitą – panašų į ankstesnįjį - juridinio asmens pavadinimą per se nereiškia nesąžiningos konkurencijos, o teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas (CK 2.42 straipsnis) ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis) savaime nėra vienas kitą lemiantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005). Apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai argumentuojama, kad žodis „ekologija“ yra bendrinis, todėl kokių nors išimtinių teisių dėl juridinio asmens pavadinimo nesuteikia. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog kai kurių ieškovo klientų painiavą ir suklydimą atliekant finansines operacijas lėmė ieškovo ir atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimai. Pavadinimų lyginamosios analizės aspektu atidus ir apdairus asmuo neturėtų supainioti šių dviejų juridinių asmenų, nes jų pavadinimų panašumo laipsnis nėra klaidinančio turinio. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieškovo nurodytu jo ir atsakovo veiklos laikotarpiu ieškovo esamų ir buvusių klientų suklydimą dėl šių dviejų juridinių asmenų, jų supainiojimą lėmė ne šių asmenų pavadinimai, bet ta aplinkybė, kad tos pačios buvusios ieškovo darbuotojos, kurios pagal savo darbo funkcijas kontaktavo su klientais, vėliau su tais klientais sudarinėjo naujas sutartis ar kitaip dalykiškai bendravo dirbdamos jau pas atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“. Paties ieškovo ieškinyje akcentuota, kad skatindamos ieškovo klientus nutraukti sutartis ir sudaryti naujas sutartis su VšĮ „Ekologijos vizija“, buvusios ieškovo darbuotojos aiškiai neįvardindavo, kad veikia jau kitos įmonės vardu ir siūlo sudaryti sutartis su visiškai kita įmone, taip prisidengiant ieškovo pavadinimu ir įdirbiu. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas konkretus pavyzdys, patvirtinantis, kad trečiuosius asmenis painiojo ir klaidino ne ieškovo ir VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimai, bet aplinkybės dėl darbuotojų darbo vietos pas ieškovą ir atsakovą (citata iš atsiliepimo ...“Ieškovo vadovei D. G. nuvažiavus į UAB „Rengmės mažmena“ ir paklausus apie užsakymą, UAB „Rengmės mažmena“ vadybininkė tvirtino, kad užsakymą ieškovui išsiuntė. Paprašius parodyti užsakymą, paaiškėjo, kad užsakymą išsiuntė ne ieškovui, tačiau atsakovui VšĮ „Ekologijos vizija“. UAB „Rengmės mažmena“ vadybininkė nustebo, kad tai VšĮ „Ekologijos vizija“ – kita įmonė, nurodė, kad kadangi vadybininkė ta pati, nesusigaudė, kad tai kita įmonė“... citatos pabaiga). Šios aplinkybės įgalina vertinti, jog trečiuosius asmenis iš tikrųjų galėjo klaidinti ir painiojo ne šių dviejų juridinių asmenų pavadinimai, o ta aplinkybė, kad naujai įsteigtoje VšĮ „Ekologijos vizija“ dirbo buvusi ieškovo įmonės direktorė atsakovė G. A. bei kitos buvusios pagrindinės ieškovo darbuotojos.

Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo šioje byloje taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatų ir įpareigoti atsakovus pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos sprendimą, atmesdama ieškovo reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo pakeisti pavadinimą bei sumažindama ieškovo naudai priteistų nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą bei sumažinus patenkintų ieškovo reikalavimų apimtį, laikytina, kad patenkintų reikalavimų mastas pinigine išraiška sudaro apie 50 proc. nuo pareikštų reikalavimų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje ieškovas turėjo 1770 Lt bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją jam atlygintina 885 Lt šių išlaidų. Atsakovai šioje stadijoje turėjo 5661,52 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, todėl turi teisę į 2831 Lt šių išlaidų atlyginimą. Padarant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą nustatoma, kad iš ieškovo priteistina kiekvienam iš atsakovų po 973 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį dėl atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ įpareigojimo pakeisti savo pavadinimą ir baudos už šio įpareigojimo nevykdymą nustatymo. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Ateities ekologija“ ieškinio reikalavimą dėl atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ įpareigojimo pakeisti savo pavadinimą ir baudos už šio įpareigojimo nevykdymą nustatymo atmesti.

Ieškovui UAB „Ateities ekologija“ priteistą solidariai iš atsakovų G. A. ir VšĮ „Ekologijos vizija“ nuostolių atlyginimą sumažinti iki 105 859,43 Lt, žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą – iki 2 879,35 Lt, atstovavimo išlaidų atlyginimą – iki 3 241,50 Lt.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ateities ekologija“ atsakovams G. A. ir VšĮ „Ekologijos vizija“ po 973 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis