Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-877-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1-877-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04122-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
A. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-877-946/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04122-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.1.; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs dvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2019 m. sausio 26 d. apie 22.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės I. V., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu, tai yra ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, A. G. 2019 m. sausio 29 d. apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės I. V., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu, tai yra ranka sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su sugyventine I. V. kartu gyvena apie 20 metų jo name (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Gyvena dviese, šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Konfliktai tarp jo ir sugyventinės dažniausiai kyla dėl alkoholio vartojimo. 2019 m. sausio 26 d. šeštadienį, apie 22 val. abu buvo išgėrę, kiek atsimena, viskas vyko kambaryje, konflikto metu jis jai sudavė vieną kartą ranka per veidą, pataikė į akį. Neatsimena tiksliai į kurią sudavė, bet matė, kad po to sugyventinei buvo patinusi akis. 2019 m. sausio 29 d., apie 20 val. 30 val. jis dar kartą sudavė I. V. į veidą ranka, nes ji buvo girta ir jį provokavo. Todėl jis, kai abu gulėjo lovoje, sudavė jai į veidą. Pataikė vėl į akį, bet ne į ne į tą pačią, kuri jau buvo pamėlusi po šeštadienį suduoto smūgio. Nei vieno, nei kito įvykio niekas nematė, jie kambaryje buvo vieni. Gailisi dėl tokio savo elgesio, viskas įvyko todėl, kad sugyventinė jį išvedė iš kantrybės. Antro įvykio metu buvo blaivus. Sugyventinės dėl tokio savo elgesio atsiprašė (b. l. 31, 36).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais kitais įrodymais:

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad A. G. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 20 metų (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Sugyventinis paskutiniu metu pasidarė agresyvus, tarp jų kyla konfliktai dėl elementarių buitinių dalykų. 2019 m. sausio 26 d. apie 22 val. A. G., būdamas neblaivus, trenkė jai vieną kartą delnu į dešinę akį. Viskas įvyko namų virtuvėje jiems sėdint prie stalo. Buvo tik dviese, niekas įvykio nematė, nuo smūgio jai skaudėjo, sekančią dieną matėsi mėlynė ir patinimas. 2019 m. sausio 29 d. apie 20 val. 30 min. tarp jų vėl kilo konfliktas, jai papriekaištavus sugyventiniui, kad jis 2019 m. sausio 26 d. vakare jai trenkė į akį. Tuomet A. G. jai delnu vėl trenkė į veidą, pataikė į kairę akį, nuo suduoto smūgio jai skaudėjo, akis patino. Šio įvykio metu sugyventinis buvo blaivus, o ji neblaivi. Smūgiavo jai gulint lovoje, namie buvo tik dviese, niekas įvykio nematė. Po šio įvykio ji paskambino į policiją ir pranešė, kad sugyventinis ją sumušė. (b. l. 10, 13)

Specialisto išvada Nr. G287/2019(02) I. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, kuo galėjo būti rankos plaštaka ir galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku – 2019 m. sausio 26 d., poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku 2019 m. sausio 29 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 21)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Gedimino Česaičio 2019 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusi I. V. pareigūnui paaiškino, kad A. G. apie 2 kartus trenkė jai į kairę akį, o nukentėjusiajai I. V. nustatytas 2,11 promilių girtumas. (b. l. 5 - 6)

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. tiek 2019 m. sausio 26 d. , tiek ir 2019 m. sausio 29 d. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), konfliktavo su savo sugyventine I. V. ir šių konfliktų metu be jokios aiškios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš ją, tai yra sudavė kiekvieną kartą po vieną smūgį, dėl ko abiem atvejais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta specialisto išvada bei nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo parodymais, kiekvieno įvykio metu kaltinamasis A. G. nukentėjusiajai sudavė po vieną smūgį ranka į veido sritį ir tokiu būdu padarė jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose. Nors dėl 2019 m. sausio 29 d. įvykio nukentėjusioji iš pradžių teigė, kad smūgių galėjo būti du ir daugiau, vėliau ji patikslino savo parodymus, kad jų buvo vienas. Tokie paaiškinimai atitinka ir specialisto išvadoje nurodytą poveikių skaičių, kad per abu įvykius tokiu poveikių buvo du. Tai reiškia, kad kiekvieno įvykio metu kaltinamojo fizinis poveikis pasireiškė suduodant po vieną smūgį, dėl ko ir atsirado specialisto nustatytos pasekmės.

Kaip nustatyta aptartais nukentėjusiosios parodymais, paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajai dėl panaudoto fizinio smurto abiem atvejais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodytos pasekmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją yra pakankamos atsakomybei kilti, todėl konstatuotina, kad nusikalstama veika tiek 2019 m. sausio 26 d., tiek ir 2019 m. sausio 29 d., buvo baigta.

Tai, kad kaltinime nurodyto įvykio metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinės, su kuria faktiškai gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu smurtavo faktiškai be jokios priežasties ir dingsties, darė tai akivaizdžiai, nes taikėsi ir smūgius sudavė į veido sritį, kas neabejotinai patvirtina jį suvokus, kad tokia veika gali sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai ar net ją sužaloti, kas ir įvyko abiem atvejais. Tai rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys abiejų veikų padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika tiek dėl 2019 m. sausio 26 d. įvykio, tiek ir dėl 2019 m. sausio 29 d. įvykio, kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį A. G. pripažinti kaltu, padarius dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis, ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų įvykių laikytina ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl 2019 m. sausio 26 d. įvykio yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl 2019 m. sausio 29 įvykio sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas, yra nedirbantis, nevedęs. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą turi būti paskirta savo rūšimi švelniausia bausmė – viešieji darbai, kurios dydis nustatytinas ne didesnis nei tokios bausmės rūšies dydžio galimas vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė leis pasiekti bausmei keliamus tikslus ir sulaikys kaltinamąjį ateityje nuo naujų nusikaltimų darymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 26 d. veika) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 29 d. veika) ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes A. G. subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą viešųjų darbų bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. sausio 30 d., šias dvi sulaikymo dienas prilyginant 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

A. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Purvainis