Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorams Danutei Šleivaitei ir Raimundui Binkiui, gynėjui adv. Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiajam R. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2012-04-11 d. Rokiškio r. ap. teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. 70 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

K. T. S. 2012-05-02 d. apie 12 val. Biržų m., Laisvės g.12A, pateikdamas savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. J. kaip užstatą už tai, kad nukentėjusysis leistų jam išbandyti R. J. pardavinėjamą motociklą „(duomenys neskelbtini) EXC“, ir R. J. leidus išbandyti motociklą, nuvažiavo šiuo motociklu ir jo negrąžino, taip atvirai įvykdydamas R. J. priklausančio motociklo „(duomenys neskelbtini) EXC“ 6200 Lt vertės vagystę, tuo padarydamas nukentėjusiajam šio dydžio turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltu kaltinamasis neprisipažino ir paaiškino, kad pernai metais iš matymo pažįstamas Rokiškio m. gyventojas vardu G paprašė padėti jam atvažiuoti pasižiūrėti perkamo motociklo. Atvažiavus į Biržus jis apžiūrėjo parduodamą motociklą, tačiau tą dieną jo nepirko. Po kelių dienų paskambinęs vėl paprašė padėti atvažiuoti apžiūrėti to paties motociklo, kurį vėl norėjo išbandyti. Jis pardavėjui padavė savo vairuotojo pažymėjimą, o pažįstamas sėdo ant motociklo ir nuvažiavo. Kadangi pardavėjas kartu su savo draugais po kelių minučių nuvažiavo paskui motociklą, jis irgi išvažiavo su „Rover“ markės automobiliu. Bevažiuojant netoli kolonėlės pamatė tą patį „pasatą“ ir bandė jį aplenkti, tačiau šis jį nustūmė nuo kelio, dėl ko jis įvažiavo į griovį. Tie patys asmenys, kurie pardavinėjo motociklą, išlipo iš automobilio ir priėję prie jo klausė, kur motociklas. Jis jiems liepė grąžinti jo vairuotoją pažymėjimą, tačiau šie sakė, kad turi jo teises ir vis tiek suras motociklą, bet tuo metu jie pamatė pro šalį pravažiuojant savo motociklą ir, sėdę į savo automobilį, nuvažiavo paskui. Kas ten vyko, nematė, tačiau nežinojo, kad jo pažįstamas vogs parduodamą motociklą. Tą patį vakarą skambino motociklo pardavėjui ir prašė grąžinti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jam negrasino.

Kaltinamojo kaltė dėl šios vagystės įrodyta.

Nuk. R. J. parodymais, prieš metus laiko pardavinėjo savo krosinį motociklą KTM, buvo įdėjęs skelbimą į internetą. Pirmą kartą atvažiavo dviese, apžiūrėjo motociklą, tačiau išvažiavo. Kitą kartą, tikslios datos nepamena, buvo apie 12 val. dienos, vėl atvažiavo su tuo pačiu automobiliu tie patys du asmenys, iš kurių vienas buvo kaltinamasis. Jis prašė leisti išbandyti motociklą, todėl jis jo paprašė duoti kokį dokumentą kaip užstatą. Kaltinamasis jam padavė savo vairuotojo pažymėjimą, jis jam dar davė savo šalmą, kurį šis užsidėjo, sėdo ant motociklo ir nuvažiavo, o kartu su juo buvęs asmuo sėdo į savo Rover markės automobilį ir taip pat nuvažiavo kita kryptimi. Supratęs, kad kažkas ne taip, jis su savo draugu Gėdo į savo automobilį VW Passat ir ėmė važiuoti paskui nuvažiuojantį automobilį Rover, kurį pasivijo ir bandė sustabdyti, tačiau jis Respublikos g. už Norfos parduotuvės nuvažiavo į griovį. Tada pamatė pro šalį pravažiuojantį savo motociklą, kuris nusuko į šalutinį kelią ir ten stovinį autobusiuką Iveco baltos spalvos, kurio galinės durys buvo atidarytos ir padėtos lentos, kad užvažiuotų motociklas. Tačiau jam privažiavus kaltinamasis metė motociklą ir nubėgo į šalikelės krūmus, į juos nubėgo ir autobusiuko vairuotojas. Jis pasiėmė motociklą ir parsivežė jį į namus. Kažkur valandos bėgyje apie įvykį pranešė policijai. Iš pradžių to nepadarė todėl, kad buvo labai susijaudinęs ir nežinojo, kaip pasielgti. Motociklo vertė apie 6500 Lt., tačiau kadangi jis jį atsiėmė, jokių pretenzijų nebeturi. Po įvykio tą patį vakarą skambino iš to paties telefono numerio, iš kurio buvo kaltinamasis skambinęs dieną ir reikalavo grąžinti vairuotojo pažymėjimą, jam pasakius, kad jo nebeturi, šis sakė, kad motociklą jis vis vien iš jo pasiims arba prašė 2000 Lt už automobilio remontą. Šalmą atrado sekančią dieną tuose pačiuose pakelės krūmuose, į kuriuos nubėgo slėptis kaltinamasis.

Liud. J. K. parodymais, tą dieną pas jį į namus atvažiavęs R. J. su draugais A ir E pasakė, kad bandė pavogti jo motociklą KTM, paprašė duoti pavažiuoti ir sėdęs nuvažiavo. Klausė patarimo, ką daryti, nes buvo labai pasimetęs. Jis jam pasiūlė kreiptis į policiją, todėl Rpas jį kieme paliko savo automobilį ir paprašė kaimynystėje buvusio Ž. V., kad šis jį nuvežtų į policijos komisariatą.

Liud. A. M. parodymais, pernai metais R. J. pardavinėjo savo motociklą T. P. kartą atvažiavęs kaltinamasis su kitu asmeniu apžiūrėjo motociklą, tačiau išvažiavo. Kitą dieną atvažiavęs kartu su tuo pačiu asmeniu prašė leisti pavažiuoti motociklu, todėl Renatas paprašė duoti asmens dokumentą. Kaltinamasis padavė savo vairuotojo pažymėjimą, užsidėjo šalmą ir, sėdęs ant motociklo, nuvažiavo. Tada pamatė, kad kartu su juo buvęs asmuo nubėgęs atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo į kitą pusę. Tada R. J. kartu su E. G. sėdo į savo automobilį ir nusivijo automobilį. Jis liko stovėti, kadangi viskas įvyko labai greitai. Po kurio laiko sugrįžęs R. J. su E. G. papasakojo, kad kaltinamasis motociklą norėjo įsivaryti į autobusiuką, o jis tą automobilį, kurį vijosi, nustūmė nuo kelio. R. J. sakė, kad atgavo motociklą. Po to visi kartu nuvyko į policijos komisariatą.

Liud. D. G. parodymais, jis pažįsta T. S., kuriam dažnai jo prašymu paskolindavo savo automobilį Rover 420, valt. Nr.(duomenys neskelbtini) Pernai metais gegužės 1 d. jis vėl paprašė paskolinti automobilį, ką jis ir padarė. Kam jis jam reikalingas, neklausinėjo, jis ir nepasakojo. Po dviejų dienų T. S. jam grąžino automobilį, kuris buvo apgadintas bei sakė, kad jį nutaranavo nuo kelio, tačiau policija įformino įvykį ir viską išsiaiškins. Tik atvykęs į Biržų policijos komisariatą sužinojo, kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo apgadintas, tačiau apie motociklo vagystę nieko nežino, nes jam kaltinamasis apie tai nieko nepasakojo. Jo vardu taip pat yra registruotas krovininis automobilis „IVECO“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurį pardavė T. S., tačiau jis liko įformintas jo vardu, nes šis už jį pilnai nebuvo atsiskaitęs.

Liud. G. B. parodymais, ji dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK KPS tyrėja. Byloje dėl motociklo vagystės apklausė liudytoju E. G., kuris papasakojo, kad dalyvavo R. J. motociklo pardavime. Jis pasakojo, kad derybos dėl motociklo pirkimo vyko du kartus. Atvykęs pirmą kartą pirkėjas apžiūrėjo motociklą, prašė leisti išbandyti ir kaip užstatą paliko savo vairuotojo pažymėjimą. Antrą kartą atvykęs pirkėjas nukentėjusiajam vėl padavė savo vairuotojo pažymėjimą ir, sėdęs ant motociklo, išvažiavo. Sakė, kad atvykę abu kartus buvo dviese. Sakė, kad padavęs savo vairuotojo pažymėjimą, pirkėjas išvažiavo motociklu, o kitas, buvęs kartu, sėdo į savo automobilį ir taip pat išvažiavo, dėl ko jie vijosi šį automobilį, jį pasivijo, tarp automobilių įvykus kontaktui, šis nuvažiavo į griovį. Tuomet pamatė pro šalį pravažiuojantį savo motociklą, kurį nusivijo ir pamatė, kad motociklą vairavęs asmuo varosi jį į autobusiuką per pastatytas lentas. Liudytojas sakė, kad nukentėjęs nuvertė nuo motociklo jį vairavusį asmenį ir pasiėmė motociklą. Sakė, kad tiek motociklą vairavęs asmuo, tiek kitas prie autobusiuko buvęs asmuo pabėgo. Sakė, kad jie pasiėmė motociklą ir grįžo ar tai į namus, ar pas draugus.

Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys: iš apžiūros protokolo (b.l.11-15) matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiajam priklausantis namas (duomenys neskelbtini) ir motociklas KTM; daiktų pateikimo protokolas (b.l.16-18), iš kurio matyti, kad nukentėjęs policijos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą T. S. vardu, kuris prijungtas prie bylos medžiagos; iš kaltinamajam priklausančio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių (b.l.23-27) matyti, kad šio telefono abonentas su nukentėjusiuoju, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-30 d. kontaktavo 3 kartus, o 2012-05-02 d. – 10 kartų; iš apžiūros protokolo ir jo priedų (b.l.34-44) matyti, kad 2012-05-02 d. 12.20 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta Biržų m., Respublikos – Sparnų g. sankryžoje, kur rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis Rover 420, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jis apžiūrėtas, taip pat apžiūrėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti jų apgadinimai; iš daiktų pateikimo protokolo (b.l.49) matyti, kad nukentėjęs pateikė motociklą (duomenys neskelbtini) EXC, kuris buvo apžiūrėtas (b.l.50-52) ir grąžintas nukentėjusiajam (b.l.53). Kiti asmenys, kartu dalyvavę su kaltinamuoju vagystėje, nenustatyti (b.l.54-58).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl šio nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi jis atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystės objektyviosios pusės požymiams būdingi du momentai: slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą. Teismų praktikoje laikoma, kad va­gys­tė baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą, taip įgy­damas ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti juo pa­gal sa­vo va­lią. Valdymo teisė suprantama, kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, sėdęs ant nukentėjusiajam priklausančio motociklo, dideliu greičiu juo išvažiavo ir negrįžo. Tai reiškia, kad minėtu turtu jis buvo įgijęs galimybę naudotis savo nuožiūra, o tai būtina turto pagrobimo pasekmė (LR Aukščiausiojo Teismo 2006-05-02 d. nutartis byloje Nr.2K-297/2006). Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti. Kaltinamasis tokią galimybę turėjo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, nukentėjusiajam jau visai kitoje vietoje pamačius pravažiuojantį pro šalį savo motociklą, vairuojamą kaltinamojo, jį pasivyti ir atsiimti.

Nors kaltinamasis teigia jokio nusikaltimo nepadaręs, o tik atvykęs į Biržus pažįstamo prašymu, šiam norint nusipirkti motociklą ir apie jo kėslus pagrobti motociklą nieko nežinojęs, todėl ir padavęs savo vairuotojo pažymėjimą motociklo pardavėjui, tačiau tokią jo iškeltą gynybos versiją paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme surinkti įrodymai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. J. parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu (b.l.59-60,62) parodė, kad jaunuolis, norėjęs pirkti jo motociklą ir sakydamas norintis jį išbandyti, abu kartus paliko vairuotojo pažymėjimą, išduotą T. S. vardu, o antrą sykį sėdęs ant motociklo, juo dideliu greičiu nuvažiavo, tačiau jiems su draugu pasivijus nuvažiuojantį automobiliu kitą su pirkėju kartu buvusį asmenį, pamatė pro šalį pravažiuojantį savo motociklą, kurį vairavo tas pats asmuo, kuris davė vairuotojo pažymėjimą. Teismo posėdyje nukentėjęs patvirtino, kad tai buvo kaltinamasis, kuris padavė savo vairuotojo pažymėjimą, nes nuotrauka šiame dokumente buvo jo. Tas pačias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.66-67), tiek teisme nurodė ir apklaustas liudytoju A. M., kuris taip pat patvirtino teismui, kad kaltinamasis, sakydamas, jog nori išbandyti motociklą, padavė savo vairuotojo pažymėjimą. Apklausta liudytoja teisme tyrėja G. B. teismui parodė, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu liudytoju E. G. šis parodė, kad R. J. priklausančio motociklo pirkėjas, teigdamas norintis išbandyti motociklą, paliko savo vairuotojo pažymėjimą. Tokius šių asmenų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: jau savo protokole-pareiškime policijai (b.l.9) nukentėjęs nurodė, kad „apžiūrėjęs motociklą vienas asmuo paliko vairuotojo pažymėjimą T. S. vardu ir išvažiavo motociklu pasivažinėti“. Nukentėjęs šį vairuotojo pažymėjimą perdavė policijos pareigūnams (b.l.16-18). Nukentėjęs parodė, kad jam asmuo, norėjęs pirkti motociklą, skambino tiek pirmą kartą, tiek antra kartą tuo pačiu telefono numeriu, o po vagystės tą patį vakarą vėl skambino iš to paties telefono numerio ir liepė jam atiduoti teises. Iš byloje esančių išklotinių bei tarnybinio pranešimo (b.l.23-27) matyti, kad kaltinamasis 2012-04-30 d. su nukentėjusiuoju telefonu kontaktavo 3 kartus, o vagystės dieną – 10 kartų. Apklaustas liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.74-75), tiek teisme D. G. parodė, kad savo automobilį Rover 420 2012-05-01 d. jis paskolino kaltinamajam, o krovininį automobilį IVECO valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš jo taip pat perpirko ir tuo metu valdė T. S., tik kadangi nebuvo pilnai atsiskaitęs, jis liko registruotas jo vardu.

Tuo būdu, visais šiais virš surinktais ir aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą atvirą vagystę, yra neginčijamai įrodyta.

Ir nors byloje esančiame nutarime (b.l.45) nurodoma, kad automobilį Rover, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavo T. S., tačiau šios nutarime nurodytos aplinkybės prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems ir teismo posėdyje patikrintiems bei virš aptartiems įrodymams, todėl teismas jas atmeta, kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimas dėl avarijos buvo pradėtas pagal kaltinamojo T. S. paaiškinimą (b.l.30), kuriame jis nurodė, kad jam važiuojant Biržų mieste Respublikos g. link Rokiškio ir lenkiant kitą automobilį, šis staiga keitė važiavimo kryptį, pasuko į kairę, lietė jo vairuojamą Rover automobilį, kurį sumėtė ir dėl to jis nuvažiavo nuo kelio, o jį kliudęs automobilis net nesustojo, o padidinęs greitį nuvažiavo Rokiškio link. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b.l.29) nurodė, kad T. S. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, sakė jog jį pametė eismo įvykio metu ar po jo. Tuo tarpu byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis tą dieną savo vairuotojo pažymėjimą padavė motociklo pardavėjui R. J., ko teismo posėdyje nebeneigė ir pats kaltinamasis, tik pateikdamas savo versiją, o nukentėjusiajam savo automobiliu pavijus ir įvykus jo vairuojamo ir vejamo Rover automobilio kontaktui bei šiam nuvažiavus nuo kelio, nukentėjęs sustojo, bendravo su Rover vairuotoju, t.y. asmeniu, kuris buvo atvykęs kartu su kaltinamuoju, o tik pamatęs pravažiuojantį savo motociklą, vairuojamą kaltinamojo, jį nusivijo, bet ne link Rokiškio, o į šalia esantį apvažiavimo kelią. Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis, pranešdamas apie eismo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnams iš pat pradžių nurodė melagingas žinias, siekdamas juos suklaidinti. O 2013-03-13 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padaryto eismo įvykio buvo priimtas R. J. atžvilgiu.

Kaltinamojo padaryta veika yra apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.).

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. S. praeityje teistas 1 kartą Lietuvoje, 1 kartą užsienyje, teistumas neišnykęs, šį nusikaltimą padarė dar esant neįsiteisėjusiam Rokiškio r.ap. teismo nuosprendžiui, 2012 metų laikotarpyje 2 k. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nedirba.

Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į tai, kad nukentėjusiajam susigrąžinus pagrobtą turtą žala padaryta nebuvo, jo asmenybę – nedirba, tačiau pabaigus mokymo programą bus įdarbintas, į tai, kad nukentėjęs kaltinamajam dėl įvykdytos vagystės pretenzijų neturi.

Kadangi kaltinamasis yra teistas, teistumas jam neišnykęs, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi, o baigęs mokslus bus įdarbintas, teismas daro išvadą, kad šios paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti 2 metams, įpareigojant jį iki 2013-12-31 d. pradėti dirbti ir atsiprašyti nukentėjusiojo, o per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – T. S. vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jam.

Išieškoti iš T. S. 25,25 Lt teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.