Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2662-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-26
Bylos Nr.
1-2662-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34836-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
P. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2662-836/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34836-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 26 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: P. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkyje, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. U., 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 04.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia alkūne sudavė vieną kartą savo šeimos narei - motinai, D. U., į nosį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. U. fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. U. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 04.20 val. namuose, kilus ginčui su mama D. U., jis jai tyčia alkūne vieną kartą sudavė į nosį. Supranta, kad mamai sukėlė fizinį skausmą ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis dėl savo elgesio labai gailisi. Kai mamai D. U. sudavė smūgį į nosį ir kai jai pradėjo bėgti kraujas, tai davė jai šaldytos mėsos, kad prisidėtų prie nosies. Dėl savo elgesio labai gailisi, mamos D. U. atsiprašė, jie susitaikė. Jis sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ( b. l. 84-87, 92-95).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 04:20 val. adresu (duomenys neskelbtini) sūnus P. U., trenkė iš alkūnės vieną kartą į nosį savo mamai D. U., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,20 promilių girtumo laipsnis. D. U. žodžiu paaiškino, kad trenkė, nes gali būti pavartojęs "žolės" (b. l. 12);

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra D. U. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai grafoje pažymėta kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva (mėlynė). Smurtu įtariamas asmuo P. U., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė - pasišalinęs. Ryšys siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu - motina ir sūnus. Gauti paaiškinimai: D. U. parodė, kad jos sūnus P. U. apie 04.20 val., 2019 m. rugpjūčio 15 d. bute atbėgęs iš savo kambario smūgiavo jai iš alkūnės į veido sritį, į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. D. U. juto fizinį skausmą. P. U. po tokių savo veiksmų iš namų pasišalino. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus - buvo gautą pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau informacija patikrinimo metu nepasitvirtino (b. l. 20-23).

Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas darytas 2019-08-15 su nukentėjusiąja D. U.. Vaizdo įraše D. U. parodė, kad sūnus veną kartą alkūne trenkė jai į nosį, ji juto fizinį skausmą ( b. l. 24-28).

2019 m. rugpjūčio 15 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), padarytos fotonuotraukos ( b. l. 29-36).

Nukentėjusioji D. U. parodė, kad ji gyvena su dviem sūnumis P. U. ir nepilnamečiu D. U. Tarp jos ir sūnaus P. dažniausiai barniai vyksta dėl to, kad jis nenori dirbti, o ji turi viena dirbti ir juos išlaikyti. 2019 metų rugpjūčio 15 d. naktį, apie 04.20 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu P. dešinės rankos alkūne vieną kartą sudavė jai į nosį. Ji iš karto pajuto skausmą, ranka užsiėmė už nosies, ir pradėjo bėgti kraujas. Kai sūnus P. sudavė smūgį jai į nosį, skaudėjo, juto fizinį skausmą ir dabar skauda nosį, kuri yra patinusi. Jai yra išaiškinta teisė dėl ieškinio pateikimo dėl turtinės, neturtinės žalos pateikimo. Ieškinio neteiks. Gydymo išlaidų neturėjo, į gydymo įstaigą nesikreipė (b. l. 48-51).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G2182/2019(02) matyti, kad įvykio metu D. U. buvo padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b. l. 66).

Liudytoja B. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 metų rugpjūčio 15 d. naktį apie 04.20 val. eidama į bendrą koridorių išgirdo moterišką ir vyrišką balsą, kurie ginčijosi. Išėjus į koridorių pamatė, kad prie bendros virtuvės durų stovi P. U. su savo motina D. U., kurie ginčijosi. Ji jiems pasakė, kad ramintųsi, leistų vaikams miegoti ir kad P. atiduotų motinai telefoną, nes jų ginčas buvo dėl telefono. Matė, kad D. U. bėgo kraujas iš nosies. Ji paskambino 112 ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams girdėjo kai pareigūnai klausė ar D. U. rašys pareiškimą, nes ji pareigūnams sakė, kad jai sūnus P. sudavė į nosį, bet kaip sužalojo nesakė (b. l. 69-72).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – motiną - panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 132-134, 136).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), civilinio ieškinio nėra, teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 109-117), baustas administracine tvarka (b. l. 118-120), nedirba (b. l. 125), VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas, tačiau buvo įrašytas Psichikos sveikatos grupėje (b. l. 123), pagal seniūnijos pateiktą charakteristiką, P. U. yra nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 129). Vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsniu, 61 straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narį - motiną, kas leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 96-97), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomi byloje (b. l. 28), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant P. U.:

1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti P. U., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja HenrytaGerdvilė