Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, susipažinusi su nukentėjusiojo J. S. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka J. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, kaltinant J. K. tuo, kad 2012 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame atsiliepime į skundą J. K. pateikė tretiesiems asmenims tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį diskredituoja, žemina bei pakerta pasitikėjimą juo. J. S. skunde nurodo, kad J. K. 2012-10-18 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame atsiliepime išdėstyta tikrovės neatitinkanti, jį žeminanti ir pasitikėjimą juo pakertanti informacija yra teiginiai:

„J. S. tyčia nenorėjo manęs suprasti, nekreipė dėmesio į mano motyvus, bei pareiškė, kad aš jam paskirtas ir privalau važiuoti, pradėjo ant manęs šaukti“;

„Bet J. S. mano kabinete pareiškė man pretenziją dėl to, kad aš, kalbėdamas telefonu su teisėju, veikiu prieš jį ir jis dėl to, nei manimi, nei teisėju nepasitiki, todėl mes su teisėju esame šališki. Dar J. S. pasakė, kad rašys visur skundus nušalinti mane ir teisėją nuo bylos“;

„Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje J. S. nedavė teisėjui galimybės pradėti nagrinėti klausimą dėl termino atnaujinimo, o pradėjo kalbėti neobjektyvius žodžius, šmeižti mane, kad aš neturiu kompetencijos ir pan., tik su vienu tikslu: atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą ir paskyrė kitą datą – 2010-10-01. J. S. tyčia nenorėjo nagrinėti klausimo dėl termino atnaujinimo todėl, kad nori užvilkinti bylą Nr. 1-411-311-12 ir nevykdyti šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-13 paskelbto nuosprendžio“;

„Apibendrinant šias išdėstytas aplinkybes, 2012-09-06 paduotą Tarnybai skundą bei 2012-10-01 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui paduotą skundą, galiu pasakyti, kad J. S. siekė bet kokiu būdu ir atveju užgauliai apšmeižti, pažemint mane kaip žmogų, kaip advokatą, paskleidė neatitinkančią tikrovės apie mano veiksmus šioje byloje Nr. 1-411-311-12 informaciją, kuri gali pakirsti pasitikėjimą manimi kaip advokatu“.

Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus, esminis procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde.

Analizuojant ir vertinant J. S. skunde išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas, matyti, jog tikrovės neatitinkančia informacija, galinčia paniekinti, ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, J. S. traktuoja advokato J. K. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus į jo paties Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą dėl 2012-10-01 VGTP Tarnybos sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12, kuriuo J. S. buvo panaikinta antrinė teisinė pagalba, panaikinimo.

Pažymėtina, jog baudžiamosios teisės teorijos ir praktikos prasme, nesutarimas dėl teisinės pagalbos, gynybos pozicijų, skirtingas gynybos pozicijų vertinimas, skirtingas teismo procesinių sprendimų, paties teisminio proceso, jo eigos traktavimas negali būti objektyviai traktuotini (objektyviosios nusikalstamos veikos sudėties prasme) kaip pagrindas pradėti privataus kaltinimo procesą. Kaip pagrindas pradėti baudžiamąjį privataus kaltinimo procesą negali būti laikomas ir šių, net ir skirtingų, pozicijų dėstymas, jų aiškinimas, motyvavimas ir atitinkamoms institucijoms pateikiamuose dokumentuose. Vertinimai ir apibendrinimai negali būti laikomi privataus kaltinimo instituto objektu. Baudžiamosios teisės prasme vertinamąjį pobūdį turinčių teiginių teisingumas negali būti įrodinėjamas. Juolab, kad 2012-10-18 atsiliepime pozicijos dėstymas pateikiamas neįžeidžiančia forma, nėra priešingas nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingas ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.

Tokiu būdu, J. S. skunde pateikti argumentai, objektyviai negali būti vertintini kaip pagrindas asmens atžvilgiu pradėti baudžiamąjį procesą pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį. Konstatuotina, jog pati veika, įvardinta privataus kaltinimo pareiškime, negali būti vertintina kaip veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pažymėtina, jog, asmens manymu esant netinkamam jo atstovavimui ar gynybai teisminiame procese, Lietuvos Respublikos įstatymai įtvirtina ne vieną teisinį instrumentą, suteikiantį asmeniui visapusiškas galimybes ginti savo teises, tiek civilinio proceso, tiek administracinio proceso tvarka. Tuo pačiu įstatymų leidėjas kiekvieną asmenį įpareigoja sąžiningai naudotis įstatymu jam suteiktomis prerogatyvomis ginti savo teises, neperkeliant šių teisių gynybos į privataus kaltinimo baudžiamąjį institutą. Siekiant sustiprinti savo motyvaciją ir pozicijas, kilusį ginčą kiekvienu atveju kriminalizuoti neleistina.

Pažymėtina, jog procesas dėl 2012-10-01 VGTP Tarnybos sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12, panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nėra baigtas.

Vertinant išdėstytą, esant aiškiems baudžiamojo proceso negalimumo pagrindams, privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą J. K. atžvilgiu atsisakytina pradėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąjį privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. pareiškimą dėl šmeižimo atsisakyti pradėti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.