Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti V. D., gimusį (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nežinia kur esančiu. Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis V. D. gimė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva. Gyventojų registro duomenimis V. D. Lietuvoje nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, duomenų apie jo tėvus ir vaikus nėra, yra tik duomenys, kad (duomenys neskelbtini) jis yra įregistravęs santuoką su pareiškėja J. B. Su V. D. pareiškėja susipažino, kai į laikraštį „Kauno diena“ įdėjo skelbimą, kad išnuomuoja be žalingų įpročių vyrui 1 kambarį. Pareiškėja pati gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi 2 kambarių butą, šis butas buvo šildomas kietu kuru, buvo krosnis, kuri apšildė butą, reikėdavo prisinešti malkų, jas kūrenti, todėl pareiškėja galvojo, kad jei išnuomuotų iš dviejų kambarių vieną, gal būtų lengviau butą išlaikyti ir jį apšildyti. Įdėjus skelbimą, telefonu paskambino vyriškis ir lietuviškai su rusišku akcentu paklausė, kada gali apžiūrėti kambarį. Po kelių dienų jis užėjo sutartu laiku į butą, 15 kv.m. kambarys jam patiko, paaiškino, kad jis iš Ukrainos, dirba statybose, taip užsidirba pragyvenimui, pasakė, kad negeria, nerūko, kad galės padėti pasirūpinti malkomis, moka pakurti krosnį, kad yra išmokęs ir mėgsta gaminti valgyti. V. D. atrodė vyresnis kokiais dešimčia metų, negu buvo iš tikrųjų. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyveno kartu su V. D. V. D. buvo ramaus charakterio žmogus, pareidavo iš darbo, ruošdavo vakarienę, rūpinosi pareiškėja, kai ji sirgo. V. D. pasakojo, kad Ukrainoje liko tik jo mama, jokių brolių ir seserų jis neturėjo. Laikui bėgant abu prisirišo vienas prie kito, nesprendė susituokti, gyvendami santuokoje sutarė. Maždaug 2004 m vasario mėn. V. D. sužinojo, kad jo mamai M. D. pablogėjo sveikata ir jis 2004 m. kovo mėn. išvyko į Ukrainą. Dar 2004 metais susiskambindavo telefonu, V. D. papasakodavo apie mamą, kad kažkur įsidarbino vairuotoju, grįžti nebeketino. Pareiškėja sakė, kad jei jis ras kita moterį, norės susilaukti vaiku, ji neprieštaraus išsiskirti bendru sutarimu. Nuo 2005 metų V. D. pareiškėjai nebepaskambino, tik buvo atsiuntęs atvirutę. Taigi, paskutinėje žinomoje V. D. gyvenamojoje vietoje 18 metų nėra jokių duomenų, kur jis yra. V. D. pripažinimas nežinia kur esančiu būtinas, siekiant nutraukti pareiškėjos ir V. D. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Santuokoje pareiškėja su V. D. jokio nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo.

2. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareikštą prašymą. Pareiškėja papildomai parodė, kad su V. D. susipažino jam dirbant statybose, su sutuoktiniu V. D. po santuokos 2002 metais kartu gyveno 1,5 metų. Sutuoktinį vadindavo V. V. D. mama M. gyveno Ukrainoje, apie jo tėvą žinių nėra, nes jo mama sūnaus susilaukė būdama netekėjusi. Gyvenant santuokoje 2004 metų pradžioje V. D. gavo pranešimą, kad jo mama patyrė insultą, ji gyveno kaime viena Vakarų Ukrainoje, todėl jis išvažiavo pas mamą prižiūrėti ją. Iš pradžių dar susiskambindavo apie pusmetį, bet paskui ryšys nutrūko ir su pareiškėja V. D. daugiau niekada nesusisiekė. Paskutinė žinia iš V. D. buvo atvirukas (duomenys neskelbtini) proga sveikinant pareiškėją su (duomenys neskelbtini). Atviruko su voku ir adresu neišsaugojo. Gyvendama santuokoje su V. D. turto neįgijo, iš pradžių gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) ji nuomojosi, ten gyveno kartu su V. D. Vėliau pareiškėją minėtą turtą, butą (duomenys neskelbtini), įgijo po to, kai priėmė palikimą. Šį turtą pareiškėjai paliko testamentu jos globojamas senukas, kuriuo pareiškėja rūpinosi visą laiką iki mirties, ir jis ištesėjo savo pažadą, kad po mirties paliks jai savo turtą. V. D. Lietuvoje bičiuliavosi su A. B., bet su juo ryšys irgi nutrūkęs.