Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-15 · Administracinė byla Nr. I-4289-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
I-4289-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02268-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
G. I.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei muitinei
Advokatai
Algirdas Cegelis
Kategorijos
  • 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
FaleksAdministracinė byla Nr. I-4289-580/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02268-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 10.8.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui G. I.,pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Cegeliui,atsakovo atstovui Dariui Binkiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. I. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. I. prašo: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimą Nr. 3PM190201; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2013-06-03 sprendimą Nr. 1A-199.

Paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190201 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pripažino M. Š. (M. Š.), A. G. (A. G.) ir G. I. solidariai atsakingais skolininkais muitinei ir nustatė neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ muitinę vertę – 20 400 Lt. Nuspręsta įregistruoti muitinėje M. Š., A. G. ir G. I. už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę ir šie asmenys įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei. Nesutikdamas su minėtu trečiojo suinteresuoto asmens sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2013-06-03 sprendimu Nr. 1A-199 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimą Nr. 3PM190201.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, pasiūlius pažįstamam A. A. (A. A.; prisistatęs S.) užsidirbti pinigų kraunant dėžes, 2011-11-24 (duomenys neskelbtini) prieigose, padėjo krauti dėžes, supakuotas į juodus polietileno maišus, į vežimą ir buvo sulaikytas Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečių. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad pareiškėjas atliko vykdytojo veiksnius, savo veiksniais padarydamas nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė jam 13 000 Lt baudą.

Tvirtina, kad Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendime nurodyti argumentai dėl pareiškėjų mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo prieštarauja 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 3 dalies nuostatai. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje nustatytos dvi būtinosios sąlygos, turinčios egzistuoti kartu, asmenį pripažįstant skolininku muitinei, t. y. asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes bei šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai. Kauno teritorinės muitinės pareiškėjo veiksmų vertinimas Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies prasme yra nepagrįstas, nes pareiškėjas jokių prekių neįgijo, nelaikė ir nežinojo, kad prekės yra įvežtos neteisėtai. Jis taip pat nežinojo, kokios tiksliai prekės buvo gabenamose dėžėse bei maišuose. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad ne pareiškėjas, bet Baltarusijos Respublikos piliečiai neleistinai įvežė (perdavė) iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją cigarečių dėžes. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas atliko tik vykdytojo veiksmus, o iš tyrimo bylos matyti, kad prekės buvo skirtos ne G. I., bet A. A.. Mano, kad skolininku muitinei galėtų būti tik asmuo, per sieną įvežęs cigaretes. Atsakovas nepagrįstai plečiamai taiko tiek Bendrijos muitinės kodekso, tiek kitas teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjas neturėjo nei lydimųjų dokumentų, nei galėjo matyti, kas yra dėžėse ir maišuose, todėl negalėjo žinoti ar suprasti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, t. y. ar tabako gaminiai buvo paženklinti Lietuvos Respublikos specialiais ženklais, ar ne. Departamentas neteisingai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas įvežė cigaretes ir žinojo, kad įvežamos cigaretės. Cigarečių įvežimas ir kartoninių dėžių krovimas turi būti traktuotini kaip skirtingi veiksmai. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012-07-31 baudžiamajame įsakyme nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas negalėjo žinoti, kas yra dėžėse. Tai patvirtino ir visi liudytojai. Atsakovas rėmėsi Baudžiamojo įsakymo buvimu, tačiau visapusiškai neišnagrinėjo jame nurodytų faktinių aplinkybių. Baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis, o tai dar viena aplinkybė, kuri patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo žinoti / suprasti, jog krauna cigaretes ir atlieka neteisėtą veiksmą.

G. I. neaišku, kodėl Departamentas nevertino A. A. veiksmų. Šis asmuo buvo apklaustas ir vėliau, net pareigūnams žinant, kad cigaretės buvo skirtos šiam asmeniui, buvo nemotyvuotai paleistas. A. A. minėjo pareiškėjui, kad greit ir jis bus paleistas, nes pareigūnams sumokėta 30 000 Lt. Prašo peržiūrėti aplinkybes, susijusias su A. A. atleidimu nuo atsakomybės, nes minėtos aplinkybės turi esminės įtakos dėl ginčijamų sprendimų. Daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, nevertino byloje esančių asmenų veikimo / neveikimo. Tvirtina, kad negalėjo būti priimtas vienas sprendimas dėl visų asmenų, turėjo būti priimti atskiri argumentuoti sprendimai. Tik esant dviems būtinosioms sąlygoms, asmenį galima pripažinti skolininku muitinei, t. y. asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes bei šių prekių įsigijimo arba gavimo metu žinoti arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Ji atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka, skolininkais muitinei laikomi bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas. Taigi, yra dvi komuliatyvios sąlygos asmenį pripažinti skolininku. Iš įsiteisėjusiame Baudžiamajame įsakyme nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas su kitais asmenimis, išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 7 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 23 000 pakelių cigarečių „Fest“. Iš Baudžiamajame įsakyme nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas žinojo (suprato) apie neteisėtą cigarečių įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jame dalyvavo. Atsižvelgiant į Baudžiamajame įsakyme nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas cigaretes atsirado importo skola, o skolininku laikytinas G. I..

Departamento nuomone, pareiškėjo skunde teismui nurodyti teiginiai, kad jis cigarečių neįgijo, nelaikė, nežinojo kas yra dėžėse ir negalėjo suprasti, kad cigaretės yra įvežtos neteisėtai, yra nepagrįsti įrodymais ir vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokestinės atsakomybės. Šie teiginiai prieštarauja Baudžiamajame įsakyme nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir paties pareiškėjos duotiems parodymams bei prisipažinimui. Pagal galiojančias Akcizų mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų nuostatas prievolė mokėti akcizus ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už neteisėtai įvežtas cigaretes tenka pareiškėjui.

Šalies argumentai

G. I. pateikė skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2013-06-03 sprendimo Nr. 1A-199 pagrįstumo. Šiuo sprendimu buvo įvertinti jo bei A. G. ir M. Š. veiksmai ir jiems įregistruota mokestinė prievolė. A. A. veiksmai skundžiamu sprendimu įvertinti nebuvo, todėl Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neturėjo pagrindo vertinti minėto asmens veiksmų. Veiksmus dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo ir įregistravimo atliko Kauno teritorinė muitinė, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-10-09 rašte Nr. (19.20-10)-R-8369 pateikta informacija, t. y. pagal įsiteisėjusį Baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltais pripažinti pareiškėjas, A. G. ir M. Š., o A. A. veiksmų įvertinimas nebuvo pateiktas. Taigi, Kauno teritorinė muitinė neturėjo pagrindo vertinti A. A. veiksmų ir jam įregistruoti mokestinę prievolę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad G. I. įsiteisėjusiu Baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas prisipažino dėl padaryto nusikaltimo. Iš juridinių faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje Nr. 1-313-574/12, matyti, kad G. I. su grupe iš anksto susitarusių asmenų neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 7000 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 23000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei veikė kaip vykdytojas, t. y. ir pats neteisėtai gabeno cigaretes, baudžiamojoje byloje pats tai pripažino.

2009-04-02 Europos Bendrijos Teisingumo teismas sprendimu byloje C-459/07 yra nusprendęs, kad prekių importas yra neteisėtas įvežimas, jei nesilaikoma Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsniuose numatytų etapų: į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti nedelsiant pristatytos į nustatytą muitinės įstaigą, į muitinės įstaigą pristatytos prekės turi būti pateiktos muitinei. Prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmos muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingas asmuo apie tai nepranešė, yra neteisėtai įvežtos prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme. M. Š., A. G. ir G. I. gabentos cigaretės buvo sulaikytos 2011-11-24, kirtusios Bendrijos išorės sieną, jau už pirmos muitinės įstaigos ir kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, nes M. Š., A. G. ir G. I. neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl laikytina, kad cigaretės, buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsnių nuostatas, ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu, o skolininkais muitinei solidariai tampa asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. 1992-10-12 Europos Sąjungos reglamentas Nr. 2913/92 nereikalauja, kad asmuo faktiškai būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, t. y. skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Asmenį, kuris yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, šiuo atveju apibrėžia ir konkretizuoja Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo, jog neteisėtai įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekės, nėra reikšmingi sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitines kodekso 202 straipsnio 3 dalies pagrindu klausimą, kadangi baudžiamojoje byloje nustatyta, jog jis ne tik kad žinojo, kad cigaretės įvežamos neteisėtai, bet pats jas įvežė, neteisėtai veikdamas su grupe iš anksto susitarusių asmenų. Sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes. Muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė, gabeno prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo, kokios tiksliai prekės buvo gabenamos dėžėse bei maišuose, kad G. I. neturėjo nei lydimųjų dokumentų, nei galėjo matyti, kas yra dėžėse ir maišuose, todėl negalėjo žinoti ar suprasti, kad prekės esančios dėžėse bei maišuose buvo įvežtos neteisėtai, todėl, kad šiuo atveju šios aplinkybės nereikšmingos jau vien dėl to, jog baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo įsakymu konstatuota, kad cigaretės neteisėtai buvo įvežtos iš anksto grupės susitarusių bendravykdytojų. Nėra jokios prasmės iš naujo įrodinėti apie žinojimą ar nežinojimą, kad ginčui aktualios cigaretės buvo įvežtos neteisėtai ir kad pareiškėjas negalėjo žinoti, kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Visiškai pagrįstai skundžiamame Departamento 2013-06-03 sprendime Nr. 1A-199 konstatuota, kad iš Baudžiamajame įsakyme nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas žinojo apie neteisėtą cigarečių įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jame dalyvavo.

Baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti pareiškėjas, A. G. ir M. Š., o A. A. veiksmų atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas jokio sprendimo nepriėmė ir jo veiksmų nevertino. Kauno teritorinė muitinė skundžiamą sprendimą priėmė remdamasi Baudžiamuoju įsakymu, kuriame buvo nustatyti konkretūs kalti asmenys, netesėtai įvežę cigaretes, ir dėl to atsirado skola muitinei. Kauno teritorinė muitinė bei Departamentas neturėjo pagrindo vertinti A. A. veiksmus ir jam įregistruoti mokestinę prievolę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimo Nr. 3PM190201 ir Departamento 2013-06-03 sprendimo Nr. 1A-199, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas solidariai atsakingu muitinei už 11 750 Lt muitą, 135 150 Lt akcizą, 35 133 Lt PVM, 18 407 Lt akcizo delspinigių ir 4 785 LT PVM delspinigių, iš viso – 205 225 Lt.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-07-31 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-313-574/12 nusprendė pripažinti G. I. kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad pareiškėjas ir dar du asmenys iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir su nenustatytais Baltarusijos Respublikos piliečiais 2011-11-24 apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) minėtiems nenustatytiems Baltarusijos Respublikos piliečiams perdavus, o jiems perėmus iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, taip išvengiant muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 7000 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 23000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 202 434 Lt (b. l. 55–58). Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-09 raštu Nr. (19.20-10)R-8369 persiuntė Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių postui persiuntė nutarimų ir nuosprendžių baudžiamosiose ir administracinėse bylose dėl fizinių asmenų, kurie neteisėtai disponavo cigaretėmis ar alkoholiniais gėrimais su trečiųjų šalių banderolėmis, kopijas ir prašė spręsti klausimą dėl importo mokesčių jiems priskaičiavimo (b. l. 54). Kauno teritorinė muitinė 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190201 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pripažino M. Š., A. G. ir G. I. solidariai atsakingais skolininkais muitinei ir nustatė neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ muitinę vertę – 20 400 Lt. M. Š., A. G. ir G. I. nuspręsta įregistruoti už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: 11 750 muitą, 135 150 Lt akcizą, 35 133 Lt PVM, 18 407 Lt akcizo delspinigių ir 4 785 LT PVM delspinigių. Minėti asmenys įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei (b. l. 50–52). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, G. I. kreipėsi į Departamentą ir prašė jį panaikinti bei mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška (b. l. 40–41, 48–49). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013-06-03 sprendimu Nr. 1A-199 „Dėl G. I. skundo“ patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimą Nr. 3PM190201, o pareiškėjo prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška perdavė nagrinėti Kauno teritorinei muitinei (b. l. 38–39).

Pareiškėjas su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais nesutinka, mano, kad jais buvo nepagrįstai nuspręsta, jog yra teisinis pagrindas G. I. pripažinti skolininku muitinei. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmų vertinimas Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies prasme yra nepagrįstas, nes jis jokių prekių neįgijo, nelaikė ir nežinojo, kad prekės įvežtos neteisėtai. Be to, Departamentas, priimdamas sprendimą, nevertino byloje esančių asmenų veikimą (neveikimą). Mano, kad dėl visų asmenų negalėjo būti priimtas vienas sprendimas.

Ginčo teisiniu santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, kurio 4 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Skola muitinei suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 9 punktas).

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Taikant šį straipsnį, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas. Skolininkais laikomi: 1) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; 2) bet kokie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas ir 3) bet kokie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su Departamento sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas yra dalyvavęs neteisėtame prekių įvežime per Lietuvos valstybės sieną ir apie tai žinojęs. Nagrinėjamu atveju G. I. buvo pripažintas skolininku vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka. Norint pripažinti asmenį skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos prasme, turi būti nustatytos dvi sąlygos t. y. asmenys turi būti dalyvavę paimant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jis žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog paima neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad paėmė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Kauno teritorinė muitinė, spręsdama pareiškėjo pripažinimo skolininku klausimą, pagrįstai rėmėsi faktų, nustatytų Baudžiamajame įsakyme, visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-31 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-313-574/2012 buvo nustatyta, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, nes nenustatytiems Baltarusijos Respublikos piliečiams perdavus, o jiems perėmus iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, taip išvengiant muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 7000 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 23000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 202 434 Lt. Iš Baudžiamojo įsakymo matyti, kad G. I. dėl pareikšto įtarimo prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad 2011-11-23 vakare apie 19 val. autobusu nuvyko pas draugą A. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare A. G. pareiškėjo paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti 500 Lt už cigarečių perkrovimą per valstybės sieną. G. I. sutiko. 2011-11-24 apie 6.30 val. pareiškėjas kartu su A. G. nuėjo prie valstybės sienos. Sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos pusėje jau stovėjo pakinkytas arklys, o šalia jo nepažįstamas vyriškis. Jis matė, kai iš Baltarusijos pusės per valstybės sieną keturi jam nepažįstami vyriškiai nešiojo ir krovė į vežimą cigarečių dėžes. Pareiškėjas kartu su A. G. jiems padėjo į vežimą krauti cigaretes. Kiek į vežimą pakrovė dėžių, pasakyti negali, bet vežimas buvo pakrautas pilnas. Nei jis, nei A. G. per sieną nevaikščiojo. Kokia kalba vyrai kalbėjo, negali pasakyti. Prie sienos pamatė keturis asmenis, kurių atpažinti negalėtų, nes buvo tamsu. Pakrovę pilną vežimą cigarečių, jie su A. G. ėjo link šio asmens namų. Nuo sienos paėję apie 500 metrų, pamatė, kad atvažiavo pasienio pareigūnai ir ėmė bėgti. G. I. su A. G. nuo pareigūnų slapstėsi miške. Maždaug po dviejų valandų juos sulaikė pasienio pareigūnai.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų prekių, kuriomis nagrinėjamu atveju disponavo pareiškėjas, kiekį ir jų įgijimo aplinkybes, turint omenyje plačiai visuomenėje žinomą cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos Respublikos problemą bei faktą, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, akivaizdu, kad jog G. I. turėjo suprasti, kad minėtos prekės į laisvą apyvartą buvo išleistos neteisėtai. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad cigaretės buvo sudėtos į dėžes ir maišus ir jis nematė, kokios šalies specialiais ženklais – banderolėmis – šios prekės pažymėtos, tačiau tai nepaneigia prieš tai padarytos išvados. Šis G. I. teiginys vertintinas kaip nepagrįsta gynybinė jo pozicija, siekiant išvengti mokestinės prievolės. Tai, kad pareiškėjas suprato, jog elgėsi neteisėtai, patvirtina ir jo veiksmai – bėgimas bei slapstymasis, pamačius pasienio pareigūnus. G. I. nenurodo iš esmės jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo padaryta išvada, kad jis dalyvavo paimant ir gabenant prekes, kurios į laisvą apyvartą buvo išleistos neteisėtai. Aplinkybė, kad buvo perimtas ir gabentas ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais nepaženklintų cigarečių – net 30000 pakelių, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad perėmė ir gabeno neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog G. I. savo veiksmais prisidėjo prie to, kad krovinys būtų neteisėtai paimtas iš muitinės priežiūros ir atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes turėjo suprasti (žinoti), jog šios cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją pateko neteisėtai. Todėl jis pagrįstai pripažintas muitinės skolininku.

Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nustatytą teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje privalomumą administraciniame procese, darytina išvada, kad nei mokesčių administratorius, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali savo nuožiūra vertinti teismo nuosprendyje nustatytų faktų ir daryti savus nuteistųjų elgesio įvertinimus. Tam, kad būtų galima pareiškėjo veiksmus įvertinti kitaip, kaip jis dabar nurodo skunde, jog nežinojo apie neteisėtai įvežtas prekes, atliko kroviko vaidmenį, turėtų būti panaikintas Baudžiamasis įsakymas. Baudžiamojo kodekso 199 straipsnis, už kurio pažeidimą buvo nuteistas pareiškėjas, nustato atsakomybę už kontrabandą. Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalis atsakomybę nustato tam, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Kiekvienas nusikaltimas laikomas įvykdytu tada, kai asmuo suprato savo veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-01-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013 išaiškinta, kad „BK 199 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti“. Taigi, už BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas asmuo jau yra pripažintas suvokusiu, jog per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei cigaretes.

Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsniai nustato asmens, gabenančio į Bendriją prekes, pareigą įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją prekes nedelsiant, laikantis muitinės nustatyto maršruto ir vykdant jos nurodymus, jei tokie duoti, pristatyti prekes į muitinės nustatytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar patvirtintą vietą. Prekes į Bendriją įvežęs asmuo turi jas pateikti muitinei. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas naktį krovė per sieną nenustatytų Baltarusijos piliečių perduotas prekes, todėl išvada dėl to, kad jis prekių negabeno nustatytu maršrutu į muitinės įstaigą, o jas įvežė neteisėtai, yra teisinga.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo prekės – importo muitais apmokestinamos ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės – į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies 2 įtrauką.

A. A. atžvilgiu nėra priimtas teismo nuosprendis ir jis nėra pripažintas kaltu dėl kontrabandos, todėl mokesčių administratorius neturėjo nei savo tyrimo, nei kitų institucijų tyrimo metu surinktų duomenų, kuriais galėjo pagrįsti šio asmens veiksmus kaip prekių neteisėtą įvežimą į Bendrijos muitų teritoriją. Jeigu pareiškėjas nesutiko su nutarimu nutraukti baudžiamąją bylą kitiems neteisėtame prekių vežime dalyvavusiems asmenims, jis galėjo skųsti tokį nutarimą. Kaip jau buvo minėta, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka nereikalauja, kad neteisėtai prekes įvežęs asmuo būtų jas įsigijęs. Pakankama sąlyga skolai muitinei atsirasti yra asmens dalyvavimas neteisėtai įvežant prekes.

Pripažinus pareiškėją skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos prasme, atsižvelgus į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punkto bei Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, jis laikomas importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 94 straipsnio 3 dalies prasme bei, atsižvelgus į Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei šio straipsnio 3 dalį, jis laikomas importuotoju Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies kontekste. Mokestinės prievolės apskaičiavimas (šio apskaičiavimo teisingumas) bei prekių tarifinis klasifikavimas šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas, todėl teismui nekilus abejonių dėl Kauno teritorinės muitinės atlikto prievolės apskaičiavimo bei klasifikavimo, šios institucijos 2013-02-20 sprendime Nr. 3PM190201 nurodytų sumų teisėtumas netiriamas. Teismas sutinka su Kauno teritorinės muitinės sprendime nurodytu cigarečių klasifikavimu 2402 20 90 00 TARIC kodu bei sprendimu nesant prekių įsigijimo dokumentų taikyti kitus muitinės vertės nustatymo metodus. Nesant ginčo dėl prekių įvertinimo bei atsižvelgiant į itin mažą muitinę vertę už pakelį, teismas daugiau dėl neginčijamų dalykų nepasisako. Muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimas nurodytas Kauno teritorinės muitinės sprendime ir taip pat nėra ginčijamas.

G. I. tvirtina, kad negalėjo būti priimtas vienas sprendimas dėl visų asmenų, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad keli asmenys, turintys sumokėti vieną skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti pareiškėjas, A. G. ir M. Š., todėl atsižvelgiant į šią teisės akto nuostatą, darytina išvada, kad pagrįstai jų visų atžvilgiu buvo priimtas vienas sprendimas. Kaip jau minėta, prašomi panaikinti sprendimai buvo priimti remiantis Baudžiamuoju įsakymu, kuriame nustatyti konkretūs kalti asmenys, neteisėtai įvežę cigaretes, ir dėl to atsirado skola muitinei. A. A. veiksmų įvertinimas nebuvo pateiktas, todėl Kauno teritorinė muitinė, remdamasi Baudžiamuoju įsakymu, neturėjo pagrindo vertinti šio asmens veiksmų ir jam įregistruoti mokestinę prievolę.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), jog perėmė ir gabeno neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas ginčo prekes, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju G. I. buvo pagrįstai pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos pagrindu ir jam pagrįstai įregistruota mokestinė prievolė. Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimas Nr. 3PM190201 ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2013-06-03 sprendimas Nr. 1A-199 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė