Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo.

2.1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės įvertintos neteisingai, kadangi nebuvo įvertinti visi surinkti įrodymai, padaryta klaidų dėl jų turinio.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis. Vagystė yra nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, todėl nuteisiant asmenį turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad grobdamas svetimą turtą kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori, o teismo nuosprendyje turi būti pateikti tokias teismo išvadas patvirtinantys argumentai. Apelianto nuomone, nuosprendyje teismo išvados dėl subjektyviųjų požymių buvimo nėra pagrįstos byloje surinktais duomenimis.

2.3. Skunde teigiama, kad teismas netikrino, netinkamai ir neišsamiai įvertino kasininkės N. Z. parodymus, iš sureikšmindamas tik jos paaiškinimus, kad „pirkėjas turi atidaryti automobilio dureles bei bagažinę ir privalo parodyti visas prekes, kurios automobilyje, net ir tas, kurios buvo pirktos kitur“. Teismas nevertino kasininkės parodymų, kad „pagal taisykles, pirkėjas neprivalo iškrauti didelių gabaritų prekes, mes prieinam prie automobilio ir prekes nuskanuojam automobilyje. Smulkesnes prekes jie privalo mums parodyti automobilyje arba išimti iš automobilio“. Teismas nesigilino į tai, koks šių taisyklių turinys, civilinis ieškovas nepateikė jokių „pirkėjo taisyklių“, jų nėra nei prekybos centro DEPO tinklapyje, nei prie įvažiavimo į skyrių DRIVE IN, šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos. Nuteistasis teigia neturėjęs jokios informacijos apie prekybos centro DEPO pirkėjo taisykles (jei tokios yra), apsipirkimo metu vykdė kasininkių bei apsaugos darbuotojų prašymus. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas Nr. 6.

2.4. Apelianto teigimu, teismas nevertino ir liudytojo S. V. parodymų, kad „pirkėjas rankose neturi laikyti prekių, jos guli mašinoje, kasininkė turi prieiti ir jas nuskanuoti arba apžiūrėti, ar jos pažymėtos apsaugos lipdukais“. Byloje esantys vaizdo įrašai rodo, kad kasininkė privalėdama prieiti bei nuskanuoti automobilyje esančias prekes, to tinkamai nepadarė, neapžiūrėjo automobilio salono, ten esančių daiktų, nenustatė, ar jie yra su lipdukais „Apsauga“, ar jų kodas turi būti nuskaitytas.

2.5. Apeliantas skunde akcentuoja, kad bylos medžiagoje esančios Statybinių medžiagų postų apsaugos darbuotojų pareigų instrukcijos 5.3.1 punktas numato, kad apsaugos darbuotojas privalo patikrinti išvažiuojančiose transporto priemonėse esančių prekių faktinį kiekį ir pavadinimą pagal prekių lydimuosius dokumentus ir, jei nebuvo konstatuota neatitikimų, pasirašyti ir uždėti antspaudą (nurodyti laiką). Minėtų instrukcijų 5.5.1. punktas numato, kad apsaugos darbuotojas privalo paprašyti pirkėjo parodyti transporto priemonės bagažinę ir saloną, taip pat jei reikia, kitus smulkesnius transporto priemonės skyrius, siekiant įsitikinti, kad šis pirkėjas neleistinai neišsineša ar neišsiveža prekių ir kitų materialinių vertybių. Vaizdo įrašas Nr. 6 patvirtina, jog apsaugos darbuotojas įdėmiai apžiūrėjęs automobilio bagažinės turinį, automobilio salono neapžiūrėjo ir neįsitikino, ar kasininkė nuskaitė visas ten buvusias prekes.

2.6. Skunde teigiama, kad teismas nevertino kasininkės N. Z. parodymų, kad po ilgo nedarbingumo 2020 m. birželio 18 d. buvo jos pirmoji darbo diena, ji dirbo naujame skyriuje, todėl prašė kitos kasininkės ir apsaugos darbuotojo pagalbos, tą dieną jautė stresą. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai Nr. 6 ir 7. Vaizdo įraše Nr. 6 matosi, kad visą apžiūros laiką, kažkas kasininkei yra neaišku, po kelis kartus yra apžiūrimos, kilnojamos, skenuojamos tos pačios prekės, kažkas aiškinamasi, nuteistasis yra klausinėjamas, blaškomas, todėl galiausiai nebepajėgė sekti, kurios prekės yra nuskaitytos, todėl liko nenuskanuotas oro kompresorius ir kelnės, buvę ant automobilio antros eilės sėdynės. Vaizdo įraše Nr. 7 matosi, kad kasininkė neveda (neieško) prekių kompiuteryje, o tai už ją daro kita kasininkė, tai vėl patvirtina liudytojos parodymus, kad po ilgos pertraukos pirmą pusdienį dirbanti, nesusitvarkė su darbu, jautė stresą, todėl reikėjo kitų kolegų pagalbos.

2.7. Apeliantas teigia, kad jis nevengė pateikti perkamų prekių kasininkei, tačiau dėl išsiblaškymo, dėmesio koncentracijos į būsimus dienos darbus bei pardavėjos/apsaugos darbuotojo prašymų gausos, aiškinimosi bei skubėjimo į statybos objektus, nebepajėgė sekti, kurios prekės yra nuskaitytos, nepastebėjo, kad kasininkė nenuskaitė ant automobilio galinės sėdynės buvusių dviejų prekių. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau paminėta vaizdo medžiaga bei duoti parodymai/liudijimai.

2.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad būtent apeliantas, ištraukęs putplasčio pakuotę, pradeda nervingai blaškytis, lakstyti, traukti, nešioti, perdėjinėti prekes. Vaizdo įrašas Nr. 6 patvirtina priešingas aplinkybes, jog nuteistasis vykdo kasininkių/apsaugos darbuotojų prašymus ir atsakinėja į klausimus.

2.9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad oro kompresorių ir kelnes nuteistasis sudėjo į blogiausiai matomą ir sunkiausiai pasiekiamą automobilio vietą - už priekinės keleivio sėdynės. Byloje esančioje filmuotoje medžiagoje neužfiksuota, kurioje tiksliai vietoje buvo padėtas oro kompresorius bei kelnės, matosi tik, kad jos į automobilį buvo įdėtos per automobilio dešinės pusės galines keleivio duris. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir buvo nustatyta, kad jokių slėptuvių jame nėra. Apeliantas teigia, kad šių prekių neslėpė, nuskaitymo metu jas atidengė, pašalindamas užstojančią didelių gabaritų prekę. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje daroma prielaida, jog jei atsiskaitymo metu putplasčio pakuotės, buvusios ant galinės automobilio sėdynės, nebūtų ištraukęs, tai oro kompresoriaus ir kelnių išvis nebūtų galima matyti, tik patvirtina, kad apeliantas nesiekė nuslėpti prekių ir išvažiuoti už jas nesumokėjęs.

2.10. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas sudarė situaciją, jog kasininkė turėjo ieškoti prekių automobilyje. Didesnių gabaritų prekės, kurios nėra atsparios pažeidimams, buvo sudėtos ant galinės automobilio sėdynės, kur nėra daiktų, galinčių jas pažeisti, o sunkios ir atsparesnės prekės buvo sudėtos automobilio bagažinėje, kurioje buvo kitos statybinės medžiagos ar atliekos. Smulkios prekės mažuose maišeliuose buvo padėtos ant priekinės sėdynės, kad išlipdamas apeliantas galėtų pasiimti ir parodyti jas kasininkei/apsaugos darbuotojui. Oro kompresorius yra tokio dydžio, jog patraukus putų polistirolo pakuotę, aiškiai matėsi per atidarytas automobilio duris. Tai patvirtina byloje esančios analogiško oro kompresoriaus nuotraukos minėtame automobilyje.

2.11. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai, kaip jo veikimo tyčia įrodymą, laikė aplinkybę, kad oro kompresorių nuteistasis į prekių vežimėlį įsidėjo be dėžutės ir be instrukcijos. Apeliantas teigia, kad jau seniai galvojo apie naujo oro kompresoriaus pirkimą, kadangi šį prietaisą naudoja darbe. Atkreipė dėmesį į perkybos salėje stovintį oro kompresorių, jį pakilnojo, apžiūrėjo, kadangi daiktas apeliantui patiko, negalvodamas apie jo įpakavimą įsidėjo į pirkinių vežimėlį. Apie instrukciją negalvojo, kadangi šių prietaisų veikimo principas yra panašus, valdymas aiškus. Prekės čekio, kaip garantijos galiojimo įrodymo, nepasigedo, nes prietaisas veikė be gedimų ir nebuvo reikalo kreiptis į pardavėją dėl šios prekės pakeitimo ar pan.

2.12. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl atsiskaitymo už prekes. Nuosprendyje nurodytus teiginius paneigia vaizdo įraše Nr. 7 užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kad priėjęs prie kasos apeliantas pamato kasininkes, viena iš jų įvedinėjo prekes į kompiuterį, apsidairo po salę, mato laukiantį kitą pirkėją. Kol viena kasininkė suvedinėja prekes, apeliantas apie kažką kalbasi su kita kasininke. Suvedus duomenis į kompiuterį, vyksta pokalbis su abiem kasininkėmis, iš visų asmenų kūno kalbos matosi, kad pokalbis yra emocionalus. Suvedus prekes, apeliantas pažiūri į suskaičiuotą prekių sumą, išsitraukia pinigus ir kasininkei paduoda 3 kupiūras po 50 eurų. Kasininkei nurodžius, kad padavė per daug, apeliantas atsiima 50 eurų ir apie kažką toliau diskutuoja su kita kasininke. Diskusijos metu atsitraukia nuo kasos, jam sugrįžus, kasininkė paprašo smulkių pinigų. Sureaguodamas į jos prašymą, išsitraukia iš kišenės metalinius eurus bei euro centus ir padedu reikiamą papildomą sumą. Išrašytą sąskaitą skubėdamas užleisti kitą pirkėją pasirašo nepatikrinęs. Vaizdo įraše matosi, kad tiksli suma paduodama kasininkės prašymu, kas patvirtina, jog atsiskaitymo metu apelianto dėmesys buvo nukreiptas ne į perkamų prekių sumą, taip pat, kad atsiskaitymo metu dėl blaškymo ir aiškinimosi, apeliantas nepastebėjo, jog liko nenuskaitytų ir neapmokėtų prekių.

2.13. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vaizdo įrašuose matyti, jog jis prekių nepaėmė ir į automobilį neįsidėjo slapta, nematant kitiems asmenims. Apeliantas elgėsi kaip įprastai elgiasi kiekvienas pirkėjas, jis neslėpė savo tapatybės, įvažiavo automobiliu į parduotuvę, kurioje aiškiai matosi filmavimo kameros, pateikė veikiančios įmonės duomenis, šių duomenų pagrindu apeliantą buvo galima lengvai identifikuoti. Šie veiksmai liudija, kad apeliantas neturėjo tikslo pagrobti svetimo turto.

2.14. Apibendrindamas apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai neišanalizavo tiek atskirų įrodymų, tiek jų viseto, neįvertino įrodymų patikimumo aspektu, teismo išvados padarytos neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir visų jų neįvertinus, nesiėmus visų bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimo, todėl vertinant įrodymus, nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.