- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-47-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- G. D., S. Ž., R. K., Kauno miesto savivaldybei
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, tretiesiems asmenims G. D., S. Ž., R. K., Kauno savivaldybės atstovei Marikai Nalivaikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1621-375/2007 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims G. D., R. K., S. Ž., Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Aleksandra K. patikslintu ieškiniu (b.l. 142-144) prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 02-01-1591, kuriuo teikta VĮ Registrų centro Kauno filialui įregistruoti KAVA vardu valstybinės žemės sklypą, esantį A. S. al.27, (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 02-01-2726, kuriuo buvo nustatytos 1653 kv.m žemės sklypo, esančio A. S. al. 27, (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys bendraturčiams: G. D. – 333 kv.m, A. K. – 242 kv.m, R. K. – 537 kv.m, S. Ž. – 342 kv.m.
Ieškovė nurodė, kad 1989 m. birželio 14 d. Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 226 2 d. buvo padalintas sklypas J. B. al. 27-(duomenys neskelbtini) (dabar - A. S. al. 27-(duomenys neskelbtini).), Kaune į du sklypus, priskiriant prie namo J. B. al. 27 - 620 kv.m, o prie namo J. B. al. Nr. (duomenys neskelbtini) - 900 kv.m ir įvažiavimui - 185 kv.m žemės plotus. Šio sprendimo pagrindu buvo patvirtintas raudonųjų linijų planas, sklypų padalijimas pažymėtas ir namų valdos techninės apskaitos duomenyse. Tokiu būdu prie gyvenamojo namo Smetonos al. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas 900 kv.m žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje, šiame sklype ieškovei nuosavybės teise priklauso visas gyvenamasis namas bei 0,11 dalių ūkinio pastato 4Ilm. Likusi ūkinio pastato dalis priklauso tretiesiems asmenims, t.y. žemės sklypo Smetonas al. Nr. 27 naudotojams. 2005 m spalio mėn. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė 1653 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų planą apjungiant du atskirai suformuotus ir atskirai inventorizuotus žemės sklypus. Šis planas su ieškove nebuvo derintas. Paruošto žemės sklypo plano pagrindu Kauno apskrities viršininkas 2006 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-1591, kuriuo teikė VĮ Registrų centro Kauno filialui įregistruoti suformuotą žemės sklypą Kauno apskrities viršininko administracijos vardu. Sujungiant du žemės sklypus buvo būtina detalaus plano rengimo procedūra, ir planas turėjo būti nustatyta tvarka patvirtintas, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti. Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 02-01-2726 buvo nustatytos suformuoto 1653 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys bendraturčiams: G. D. – 333 kv.m, A. K. – 242 kv.m, R. K. – 537 kv.m, S. Ž. – 342 kv.m, Kauno miesto savivaldybės tarybai – 199 kv.m. Nustatant dalis bendraturčiams turėjo būti vadovaujamasi LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatomis, kuriomis yra numatyta teisė įgyti naudojamus žemės sklypus (2.1 p.), o sklypai parduodami pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus. Todėl naujo sklypo suformavimas pažeidė jos teises, nes ieškovė turėdama teisę įgyti nuosavybėn visą 900 kv.m žemės sklypą, kuris nuo 1989 m. administraciniu aktu buvo suformuotas prie ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, šiuo metu pagal ginčijamą įsakymą įgyja teisę tik į 242 kv.m žemės sklypo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, ir priteisė iš ieškovės 48 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog žemės sklypo ribų plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra ieškovės parašo, negali būti pagrindu patenkinti ieškovės reikalavimus. Ieškovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir gyvena adresu Taikos pr. 58-50, Kaune, UAB “Žemėtvarkos darbai” specialistai, sudarydami žemės sklypo planą, bendravo tik su sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudotojais, todėl teismo nuomone yra tikėtina, kad ieškovei negyvenant šiame name ir buvo surašytas atitinkamas aktas. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovės sutikimas ar nesutikimas su žemės sklypo planu iš esmės neturėtų įtakos ginčijamų Kauno apskrities viršininko įsakymų teisėtumui, todėl netikslinga juos naikinti dėl formalios ir neesminės priežasties. Teismas nustatė, kad žemės sklypo padalinimas atitinka tiek faktinę padėtį, tiek teisės normų reikalavimus. Ankstesniais teismų sprendimais, dalyvaujant tiems patiems asmenims, jau yra konstatuota, kad Kauno m. LDT VK 1989 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 226 šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes parduodant žemės sklypą (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), turės būti parengtas naujas sklypo planas. Taip pat konstatuota, kad minėtas vykdomojo komiteto sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260, o dalys turi būti nustatytos atsižvelgiant į realiai susiklosčiusią sklypo naudojimosi tvarką, kiekvieno buto savininko turimą gyvenamąjį plotą, tame tarpe ir į ieškovės buto plotą privatizuotame vieno buto name. Teismas nustatė, kad ieškovei 1989 m. birželio 14 d. sprendimo pagrindu nebuvo suformuotas atskiras 900 kv.m sklypas, ir ji tokio dydžio sklypu nesinaudojo.
Šalies argumentai
Ieškovė A.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą:
1) Teismas netinkamai įvertino Kauno miesto LDT VK 1989 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 226 ir jo priėmimo metu galiojusias teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šis administracinis aktas ginčo šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kauno m. LDT VK 1989 m. birželio 14 d. sprendimu sklypas J. B. -(duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du sklypus, priskiriant prie namo J. B. al. 27 – 620 kv.m, o prie namo J. B. (duomenys neskelbtini) – 900 kv.m, ir įvažiavimui - 185 kv.m, šio sprendimo pagrindu patvirtintas sklypų raudonųjų linijų planas. Sprendimas priimtas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų (LTSR Žemės kodekso, įsigaliojusio 1970 m., 13 str.), jis nėra pripažintas negaliojančiu ar panaikintas, todėl sukuria teisines pasekmes. Teismo išvada, kad LDT VK sprendimo pagrindu ieškovei nebuvo suformuotas atskiras žemės sklypas, prieštarauja bylos medžiagai. Iki šiol namų valdos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, turi atskiras namų valdos technines apskaitos bylas, o žemės sklypai jose yra žymimi kaip du atskiri vienetai ir yra atskirai inventorizuoti. Ginčijamo Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 8 d. įsakymo priėmimas tik patvirtina, kad buvo suformuotas ir teisiškai įregistruotas naujas, sujungtas į vieną žemės sklypas. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad ginčijamais aktais buvo įtvirtintas jau seniai suformuotas žemės sklypas. Be to, ieškovei 2001 m. buvo išduotos sąlygos jos naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajam planui rengti, tačiau prieštaraujant tretiesiems asmenims jis nebuvo patvirtintas. Todėl ginčijamų įsakymų pagrindu pažeidžiant ieškovės teises buvo suformuotas naujas žemės sklypas.
2) Teismas sprendimą grindė civilinių bylų Nr. 2-738/2004 ir Nr. 2-243/2002 argumentais, tačiau šiose bylose ieškiniai buvo reiškiami kitu pagrindu ir dėl kitų reikalavimų, todėl esant skirtingoms ginčų aplinkybėms, teismo išvadų, padarytų kitose bylose, negalima laikyti prejudiciniais faktais.
3) Teismas pripažino, kad UAB “Žemėtvarkos darbai” 2005 m. rengtas žemės sklypo ribų planas nebuvo derintas su ieškove, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad šis pažeidimas yra tik formalus ir įtakos ginčo santykiams neturi. Rengiant žemės sklypo ribų planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą buvo nesilaikyta imperatyvių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintos Žemės reformos ir žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos (4, 9, 12 p.) reikalavimų, nes ieškovės sutikimas buvo būtinas.
4) Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu, sujungiant du sklypus į vieną, buvo privaloma detalaus plano rengimo procedūra, šis planas turėjo būti nustatyta tvarka patvirtintas. Tačiau detalusis planas nebuvo parengtas ir patvirtintas. Pagal 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatas asmenys gali įsigyti nuosavybėn naudojamus žemės sklypus (2.1 p.), šie sklypai parduodami pagal detaliuosius planus, o jei jie neparengti – pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus. Todėl ieškovė ir tretieji asmenys turi teisę įsigyti naudojamus žemės sklypus, pažymėtus namų valdos techninės apskaitos duomenyse t.y. atskirus sklypus. Tam, kad įgyti naują suformuotą žemės sklypą, turėjo būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas.
5) Ta aplinkybė, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso ieškovės sklype esančio ūkinio pastato dalys, nesuteikia jiems teisių naudotis sklypu visa apimtimi. Prie ūkinio pastato yra privažiavimas, kuris nėra ieškovės sklypo dalis, o priėjimui prie jo gali būti nustatytas servitutas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-378/2004 ir Kauno apygardos teismo 2004 m.. spalio 27 d. nutartimi jau yra nustatyta, kad Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. birželio 14 d. sprendimas šalims nesukėlė jokių pasekmių. Taip pat mano, kad ieškovės parašo nebuvimas ant žemės sklypo plano tėra formalus pažeidimas, ir sklypo planas yra parengtas pagal techninės apskaitos byloje esantį planą.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ankstesniuose teismų sprendimuose jau yra konstatuota, kad vykdomojo komiteto potvarkis nesukelia jokių teisinių pasekmių ir parduodant žemės sklypą turės būti parengtas naujas žemės sklypo planas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai) negali būti ginčijamos (CPK 182 str. 2 p.).
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštus reikalavimus atmetė, iš esmės vien remdamasis nustatytais prejudiciniais faktais kituose teismų sprendimuose, priimtuose kitose civilinėse bylose tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų t.y. konstatavo prejudicinius faktus CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu. Šioje procesinėje normoje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus tuos atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims. Nustatant, ar įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, reiktų vadovautis ir CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatomis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, taip pat ir jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Tai reiškia, kad ne bet kokia sprendime padaryta išvada ar nurodyta aplinkybė galėtų būti vertinama kaip prejudicinė, jei byloje ir dalyvauja tie patys asmenys, bet tik tos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos kitoje byloje ir kurios buvo susijusios su byloje reikštais reikalavimais ir įrodinėjamu ieškinio pagrindu. Tokia pozicija pilnai atitinka nurodytų procesinių teisės normų reikalavimus, be to, tai atitinka ir LR Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri yra apibendrinta LR Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punkto nuorodas, numatančias, jog nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatyta aplinkybė, kad Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. birželio 14 d. sprendimas (b.l. 10), kuriuo buvo padalintas žemės sklypas J. B. al. 27-(duomenys neskelbtini) (dabar A. S. al. 27-(duomenys neskelbtini)) į du sklypus, priskiriant prie namo J. B. al. Nr. 27 – 620 kv.m, o prie namo J. B. al. Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 kv.m, byloje dalyvavusiems (ir dabar dalyvaujantiems) asmenims nesukuria jokių teisinių pasekmių ir jiems parduodant žemės sklypą turės būti parengtas žemės sklypo planas. Tokios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiuose Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-249/2002 (b.l. 27-28) ir Kauno apygardos teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje toje pačioje byloje (b.l. 29-31), taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-378/2004 (b.l. 49-52) ir Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartyje toje pačioje byloje (b.l. 53-55). Civilinėje byloje Nr. 2-249/2002 buvo pareikštas ieškovų (dabar byloje trečiųjų asmenų) R. K., S. Ž. ir G.D. ieškinys atsakovui Kauno miesto valdybai (dabar tretysis asmuo), dalyvaujant tretiesiems asmenims A. K. (dabar ieškovė) ir Kauno apskrities viršininko administracijai (dabar atsakovas) dėl Kauno m. LDT VK 1989 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 226 2 dalies (liečiančios nurodyto žemės sklypo padalinimą) panaikinimo. Pažymėtina, kad teismo sprendimu šis reikalavimas buvo atmestas, nenustačius, kad jis pažeistų tuometinių ieškovų teises ar jo priėmimo metu galiojusius norminius aktus. Kauno apygardos teismas, palikdamas sprendimą galioti, patvirtino tas pačias išvadas. Šiais procesiniais teismų sprendimais nebuvo nustatytas Kauno m. LDT VK sprendimo prieštaravimas imperatyviems įstatymo reikalavimams, kurių pagrindu šį vienašalį sandorį būtų galima pripažinti niekiniu (1964 m CK 47 straipsnio pagrindu). Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismo sprendimu ginčijamas Kauno m. LDT vykdomojo komiteto sprendimas nebuvo pripažintas negaliojančiu ir nebuvo panaikintas. Tai reiškia, kad šiais sprendimais nebuvo nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, jog nurodytas Kauno m. LDT VK sprendimas yra niekinis ir šalims negali sukelti jokių pasekmių. Kauno apygardos teismo nutartyje, grindžiant Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 27 d. sprendimo teisėtumą, nurodyta išvada, jog vykdomojo komiteto sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, yra padaryta vertinant žemės sklypo pardavimo galimybes, tačiau toks reikalavimas dėl žemės sklypo pardavimo byloje nebuvo pareikštas ir žemės sklypo įsigijimo sąlygos ir aplinkybės toje byloje nebuvo įrodinėjamos. Todėl tokia išvada negali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Analogiškai vertinta ir situacija kitoje anksčiau civiline tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2-378/2004 m., kurioje buvo pareikštas ieškovės A.K. ieškinys atsakovams G. D., S. Ž., R. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl atsisakymo duoti sutikimą pirkti žemės sklypą. Teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškovės ieškinį taip pat rėmėsi ta pačia jo nuomone prejudicinę reikšmę turinčia aplinkybe, jog Kauno m. LDT vykdomojo komiteto 1989 m. birželio 14 d. sprendimas negali sukelti jokių pasekmių.
Kadangi nurodytais teismų sprendimais padaryta išvada negali būti pripažinta prejudicinę reikšmę turinčia aplinkybe, ir Kauno m. LDT VK 1989 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 226 iki šiol nėra panaikintas, todėl turėjo būti svarstoma, ar jis gali turėti ir ar turi įtakos ginčo santykiams. Kaip nurodyta, šio administracinio akto prieštaravimas tuo metu galiojusiems įstatymams nebuvo ir nėra nustatytas, todėl toks sandoris nėra niekinis (pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 47 str.). Šis sandoris yra sukūręs tam tikras teisines pasekmes, o būtent šio akto pagrindu bendras žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, to sprendimo pagrindu buvo patvirtintas raudonųjų linijų planas (b.l. 8-13). Beje šios aplinkybės jau yra nustatytos ir nurodytose anksčiau nagrinėtose bylose. Be to, sklypų padalijimas buvo atžymėtas ir namų valdų techninės apskaitos duomenyse, ką patvirtina ieškovės pateikta namų valdos techninės apskaitos kortelė (b.l. 15), iš kurios akivaizdžiai matyti, kad valda, esanti Kauno m. A. S. al. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atskira namų valda su prie jos suformuotu 900 kv. m žemės sklypu. Tas aplinkybes pilnai patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apžiūrėtos namų valdų techninės apskaitos bylos Nr. 8044/995 ir Nr. 20/211658, iš kurių taip pat akivaizdžiai matyti, kad minėto Kauno m. LDT VK sprendimo pagrindu buvo suformuotos atskiros namų valdos, kurios nebuvo panaikintos ir apjungtos ir ieškovės nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą įgijimo (buto privatizavimo) metu. Naujai suformuotas žemės sklypas, sujungiant du sklypus, įregistruotas tik 2006 m. vasario 20 d. ginčijamo Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 8 d. įsakymo pagrindu.
Kauno apskrities viršininkas 2006 m. vasario 8 d. įsakymu (b.l 154-157) teikdamas įregistruoti sujungtą žemės sklypą, esantį -(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad nebūtų pažeistos žemės sklypų naudotojų teisės ir jų teisėti interesai, privalėjo laikytis žemės sklypų sujungimo tvarkos. 2004 m. sausio 27 d. priimto LR Žemės įstatymo (Nr. IX-1983) 1 straipsnio 22 p. apibrėžta žemės sklypų sujungimo sąvoka t.y. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. LR Žemės įstatymo 40 straipsnis numato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai. Toje pačioje dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų pertvarkymo projektai rengiami apskrities viršininkui priėmus sprendimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Tame pačiame straipsnyje yra numatyta projekto rengimo tvarka ir projekto tvirtinimas. Laikantis šios tvarkos suformuoti žemės sklypai ir daiktinės teisės yra įregistruojami Nekilnojamojo turto registro nustatyta tvarka (šio įstatymo 40 straipsnio 6 dalis). LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad kai žemės sklypai sujungiami, rengiamas detalusis planas. Šių reikalavimų Kauno apskrities viršininkas, sujungdamas žemės sklypus, nesilaikė, todėl visiškai pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog Kauno apskrities viršininko įsakymas, kuriuo buvo teikta įregistruoti sujungtą žemės sklypą, pažeidžia teisės normų reikalavimus. Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos argumentai, jog pripažįstant, kad Kauno m. LDT VK 1989 birželio 14 d. sprendimo pagrindu atliktas žemės sklypų padalinimas, yra niekinis, todėl pripažintina, kad sklypas nėra sujungtas bei atitinka iki 1989 m. buvusią sklypo padėtį, yra nepagrįsti, kadangi nurodytas vykdomojo komiteto sprendimas nėra nuginčytas nustatyta tvarka, o ankstesniuose teismo sprendimuose padarytos išvados negali būti pripažintinos prejudiciniais faktais. Be to, vertinant sudarytą vieningo žemės sklypo planą (b.l. 70), reikia pažymėti, kad jis pažeidžia ir Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 298 patvirtintos „Žemės sklypo plano, išduodamo asmenims perkant ar parduodant sklypą, parengimo tvarkos“ 2 punkto reikalavimus. Jame numatyta, kad „žemės sklypo planas rengiamas vadovaujantis detaliaisiais planais, žemės sklypų ribų specialiaisiais planais arba namų valdos techninės apskaitos byloje esančiais planais ir schemomis, šiuo atveju naudojamo sklypo ribos turi atitikti pažymėtąsias schemose“. Tuo tarpu nurodytas žemės sklypo planas parengtas ignoruojant namų valdos techninės apskaitos bylose esančius žemės sklypų planus, sudarytus vykdant Kauno m. LDT VK 1989 m. birželio 14 d. sprendimą, todėl neatitinka namų valdos techninės apskaitos bylų duomenų. Dėl šių priežasčių ieškovės parašo ant paruošto žemės sklypo plano (b.l 70) ir žemės sklypo ribų paženklinimo akto (b.l. 156) nebuvimas nėra vien formalus pažeidimas. Nesilaikius sklypų sujungimo tvarkos yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir jos teisėti lūkesčiai įsigyti nuosavybėn jos naudotą namų valdos žemės sklypą pagal nekilnojamojo daikto kadastro bylose esančius žemės sklypų planus, ką ir numato LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (taisyklių 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcijos) 2.1, 3, 5, 12.4 punktai. Pažymėtina, kad ginčijamų Kauno apskrities viršininko įsakymų priėmimo metu galiojusi LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2004 m. lapkričio 15 d. redakcija kiek kitaip, nei anksčiau galiojusi redakcija, reglamentuoja žemės sklypų pardavimą, kada jie parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatant šioje nuosavybėje bendrasavininkiams tenkančias dalis. Šio nutarimo 7 punkto 1 dalyje numatyta, kad „jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise“. Tuo atveju kiekvieno bendraturčio perkama žemės sklypo dalis nustatoma apskrities viršininko sprendimu (nurodyto 7 punkto 2 dalis). Registrų centro duomenys patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas 2A1ž, esantis -(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-20), įregistruotas atskiru objektu ir jis visas nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, namų valdos techninės apskaitos duomenys taip pat patvirtina, kad šiam objektui buvo suformuotas atskiras žemės sklypas. Tretieji asmenys bendrosios dalinės nuosavybės teise turi kitą atskirą gyvenamąjį namą, ką taip pat patvirtina teisinės registracijos duomenys (b.l. 61-63). Todėl apskrities viršininkas, remdamasis šiuo nutarimo punktu (kuris nurodytas ir įsakyme), negalėjo nustatyti nuosavybės dalių, nors tai padarė ginčijamu įsakymu dėl namų valdos žemės sklypo dalių nustatymo (b.l. 66). Tai reiškia, kad apskrities viršininkas šiuo įsakymu netinkamai taikė nurodyto nutarimo reikalavimus. Be to, nustačius, kad namų valdų žemės sklypai buvo neteisėtai t.y. nesilaikius įstatymų reikalavimų sujungti, negali būti pripažintas teisėtu ir neteisėtai suformuoto žemės sklypo dalių nustatymas.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai pripažindamas nurodytas aplinkybes prejudiciniais faktais t.y. netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus, kas turėjo įtakos tam, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis ). Be to, pirmosios instancijos teismas netaikė įstatymų, nustatančių žemės sklypų sujungimo tvarką, kuriuos reikėjo taikyti, ir netinkamai taikė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti sprendimą (CPK 33 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovės A.K. ieškinį patenkinti. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 02-01-1591, kuriuo teikta valstybinės įmonės Registrų centras Kauno filialui įregistruoti Kauno apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 02-01-2726, kuriuo buvo nustatytos 1653 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune dalys bendraturčiams: G. D. – 333 kv.m., A. K. – 242 kv.m., R. K. – 537 kv.m, S. Ž. - 342 kv.m, Kauno miesto savivaldybės tarybai – 199 kv.m.
Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos ieškovei A. K. 400 Lt žyminio mokesčio