Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-462-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-04
Bylos Nr.
1A-258-462-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Stasys Valužis, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-258-462/2009

Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.9.;

1.2.19.3. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Stasio Valužio ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, netiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra papirko valstybės tarnautoją:

2008 m. spalio 30 d., apie 0.05 val., Herkaus Manto g., Klaipėdos m., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato PR 2 kuopos 1 būrio vyresniesiems patruliams A. V. ir A. Ž. atliekant tarnybines pareigas, nustačius, jog kaltinamasis A. S. vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir neapdraudęs automobilio privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu bei vengęs neblaivumo patikrinimo, kaltinamasis A. S., siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos, vykdant įgaliojimus, pareigūnams A. V. ir A. Ž. pasiūlė ir davė 150 Lt kyšį už tai, kad šie nefiksuotų jo padarytų administracinių teisės pažeidimų fakto ir kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. įtvirtina nuostatą, jog bausmė turi būti individualizuota ir paskirta, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Bausmė laikoma teisinga, kai ji yra adekvati nusikalstamai veikai. Apeliantas teigia, kad teismas pripažino, jog jis veikė tiesiogine tyčia, tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad papirkimą padarė, veikdamas staiga susiformavusia tyčia, tai nebuvo jo iš anksto apgalvotas nusikaltimas. Papirkimą privilegijuojantis požymis yra mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio davimas, o jo pareigūnams duoto kyšio vertė nedaug viršija šį dydį (150 Lt). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo veikos pavojingumas nebuvo didelis.

Nuteistasis A. S. pabrėžia, kad nagrinėjant bylą teisme, išsamiai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškino savo veikos motyvus, gailėjosi nusikaltęs, o tai rodo jo sugebėjimą kritiškai vertinti savo elgesį. Šie parodymai sutapo su policijos pareigūnų parodymais ir neabejotinai turėjo reikšmės bylos aplinkybių nustatymui, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad jo veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. S. konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, todėl teismas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. S. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija.

A. S. anksčiau teistas aštuonis kartus, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. S. ne kartą baustas administracine tvarka. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. S. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nepagrįstas nuteistojo A. S. apeliacinio skundo motyvas, jog teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškino, jog taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmės paskyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas galima tada, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nurodytų pagrindų. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. pagrindų nėra, bet kolegija nerado pagrindo nuteistajam taikyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. bei paskirti švelnesnę bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta ir apylinkės teismo paskirta bausmė aiškiai teisingumo principui neprieštarauja, bausmės paskirtį atitinka.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, aptarė, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Stasys ValužisEduardas Maškevičius