- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-97-491/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. Stočkaus skundą dėl 2016 m. vasario 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo tenkintas Kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pirmininko A. R. (toliau – Pareiškėjas) skundas ir panaikintas 2016 m. sausio 18 d. prokuroro nutarimas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-12-10 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. Pareiškime nurodė, kad V. B. 2013 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iš kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 20 ktm malkinės medienos. Kooperatinei bendrovei padaryta 434,43 Eur žala.
Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus tyrėja G. V. 2015-12-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, kad ginčas tarp kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir V. B. yra turtinio pobūdžio, todėl jis turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Nesutikdamas su tokiu nutarimu Pareiškėjas jį apskundė. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras G. Stočkus 2016-01-18 nutarimu atmetė Pareiškėjo skundą.
Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu Pareiškėjas jį apskundė apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama nutartimi teismas Pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir 2016-01-18 prokuroro nutarimą panaikino nustatęs, kad Pareiškėjo ir liudytojo A. S. nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos, t. y. nebuvo išsamiai nustatytos visos 20 ktm medienos dingimo aplinkybės bei medieną pasisavinę asmenys.
Šalies argumentai
Skundu apeliacinės instancijos teismui prokuroras G. Stočkus prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Pareiškėjo skundą atmesti. Skunde nurodė, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Cituodamas skundžiamą nutartį prokuroras remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997-11-13 ir 2005-11-10 nutarimais, kuriais pažymima, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens veika, esant civiliniams teisiniams santykiams, vertinama kaip nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylos Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011). Taip pat cituodamas BK 178 str. dispoziciją, pažymi būtiną objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymą asmens veikoje. Pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, jog tiek iš kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pirmininko A. R., tiek iš bendrovės darbuotojo A. S. parodymų matyti, kad V. B. medieną išsivežė leidus pirmininkui A. R. ir jam apie tai žinant, kadangi neginčijamai nustatyta, jog buvo leista pasiimti kelis pagalius. Analogiškai kaip ir savo nutarime, jis skunde nurodo, kad V. B. veiksmuose šiuo atveju nėra subjektyviųjų vagystės požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą skundą Pareiškėjas prašo prokuroro skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Dėstydamas procesinių veiksmų chronologinę seką nurodo, kad esminiai prieštaravimai tarp jo, A. S. ir V. B. paaiškinimų pašalinti nebuvo. Apeliuodamas į prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės pareigų atlikimą, teigia, kad prieš priimant nutarimus nebuvo patikrinta gauta informacija apie galimą nusikaltimą, tinkamai nerinkti įrodymai, nepašalinti prieštaravimai bei neapklausti visi Pareiškėjo nurodyti asmenys – D. S. ir B. L.. Akcentuoja, jog V. B., kaip medienos ruošėjas, turi profesionalų suvokimą apie malkinės medienos kiekį, rūšį, kokybę, kainą ir panašiai, todėl „keli pagaliai“, kuriuos buvo leista jam pasiimti, niekaip negali būti suprantami kaip leidimas pasiimti 20 ktm malkinės medienos 434,43 Eur vertės. Mano, kad V. B. veikoje yra vagystės subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.
BK 178 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl nustatinėjant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma, o privalu aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis ypatingas tuo, kad pagrobimas yra tiktai tyčinis nusikaltimas – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, suprasdamas, kad savininkui ar kitam teisėtam valdytojui bus padaryta turtinė žala. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog atvejai kai tarp savininko ir kaltininko yra nusistovėjusi praktika leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant, nėra laikomi vagyste.
Nagrinėjamu atveju prokuroras nutarime teisingai pabrėžė, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą. Tiriant šį įvykį nustatyta, kad V. B. bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančią medieną išvežė Pareiškėjui leidus ir jam apie tai žinant, ką patvirtina ne tik pats Pareiškėjas, bet ir liudytojas A. S. Prokuroras skunde labai teisingai pažymėjo, kad esamu atveju ginčas kilo iš esmės tik dėl išvežtos medienos kiekio. Tai suponuoja išvadą, kad V. B. veiksmuose nėra visų, tame tarpe – ir subjektyviųjų vagystės požymių, t. y. kad V. B. veždamasis medieną suvokė, kad jis taip veikia prieš turto savininko valią, kad šis turtas jam svetimas. Nors ikiteisminio tyrimo teisėja, nesutikdama su tokia prokuroro išvada ir panaikindama jo nutarimą nurodė, kad medžiagoje nebuvo išsiaiškintos Pareiškėjo ir A. S. nurodytos aplinkybės ir nenustatyti medieną pasisavinę asmenys, tačiau iš bylos medžiagos visiškai akivaizdu, kad Pareiškėjas savo jėgomis nustatė medieną išsivežusį asmenį – V. B., kuris tai pripažino, pažadėjo už ją atsiskaityti, nepaisant to, kad vėliau jis tai ir ėmė neigti. Tai, kad mediena buvo vežama būtent pas V. B. ir kitų įrodymų.
Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad praėjus protingam terminui ir nenorėdamas inicijuoti baudžiamojo persekiojimo, bendrovės (duomenys neskelbtini) pirmininkas (Pareiškėjas) savo pažeistas teises bandė ginti civilinio proceso tvarka, tačiau Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-11-30 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bedrovės ieškinį atmetė motyvuodamas tik tuo, kad negali iš esmės išspręsti ieškinio pagrįstumo dėl ieškininio reikalavimo netinkamumo, ką privalėjo žinoti bendrovės interesus atstovavęs profesionalus teisininkas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėjęs bylą civilinio proceso tvarka ir atmetęs pareikštą civilinį ieškinį, taip pat nenustatė nusikalstamų veikų požymių, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str. 1 d. būtų privalėjęs informuoti prokuratūrą. Nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju tinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar faktinį pagrindą, bendrovė (duomenys neskelbtini) savo pažeistas teises dėl padarytos žalos jai atlyginimo turi visas galimybes apginti ir netaikant baudžiamojo persekiojimo priemonių, t. y. civilinio proceso tvarka.
Kadangi, kaip jau minėta, esminės faktinės šio įvykio aplinkybės yra aiškios, apeliacinės instancijos vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai panaikino prokuroro nutarimą ir pavedė prokurorui jas dar išsamiau tirti ir aiškintis. Todėl skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-17 nutartis, kuria iš dalies tenkintas Pareiškėjo skundas, naikinama ir Pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą :
Kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pirmininko A. R. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.