Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K., suinteresuotam asmeniui transporto priemonės savininkui M. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

M. K. 2015-12-26, 16.30 val., Kėdainių r. sav., Mantviliškio k., kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva 52,00 km., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ne kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu autobusu, dėl ko apgadino autobusą ir savo vairuojamą automobilį, bei nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, tokias veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 99, 119, 220 punktų reikalavimus.

M. K. dėl ATPK 127 str. 2 d. padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, t. y. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad iš Bokštų kaimo jis vairavo automobilį į Mantviliškio kaimą. Eismo įvykis įvyko prie pat Mantviliškio, o iš įvykio vietos jis nepasišalino. Įvykio metu buvo blaivus. Jis iš vis nevartoja alkoholio, nes yra po antros galvos operacijos. Prieš eismo įvykį jis važiavo prie pat vidurinės linijos, į priešingą eismo juostą nebuvo įvažiavęs. Važiavo pagal liniją, nes buvo duobė, galvojo užteks vietos prasilenkti, bet automobilio veidrodėlis užkliudė autobuso kraštą. Po įvykio jam į veidą davė stiklai, jis iš karto stabdė, nuvažiavo nuo kelio. Mano kad policiją iškvietė autobuso vairuotojas, jis matė kaip ji atvažiavo, ji juos patikrino. Kalbėjosi su policijos pareigūnais, paklausė ar galės atsiimti automobilį, kai bus nubraižyta avarinė situacija. Policijos pareigūnai jam atsakė, kad automobilio jam niekas negrąžins, yra iškviestas traliukas ir automobilį reikės atsiimti iš aikštelės. Buvo iškviestas traliukas, kad nuvežtų automobilį. Policijos pareigūnų jis paklausė ar jau viskas, jie atsakė kad viskas, jų nereiks. Prie policijos skambino draugui Š. B., jis atvažiavo iš Kėdainių ir parvežė juos namo.

Transporto priemonės savininkas M. O. paaiškino, kad jis šventė Bokštų kaime. Buvo neblaivus, nenorėjo vairuoti. Jis niekam nedavė vairuoti automobilio, M. K. paėmė jį ir vairavo. Automobilio rakteliai buvo pas jį, paskui raktelius jis atidavė M. K. Padarė klaidą, tuo metu nesuprato, kad bus daromas pažeidimas. Jam buvo žinoma, kad M. K. neturi vairuotojo pažymėjimo. Paties įvykio nelabai atsimena, tik girdėjo smūgį. Po smūgio atsimerkė, pamatė kad jau griovyje. Prie jų priėjo autobuso vairuotojas, kažkas iškvietė policiją ir ji atvažiavo. Pareigūnų paklausė ar bus galima atsiimti automobilį, jie pasakė važiuoti iš čia ir pirmadienį atvažiuoti į policijos komisariatą. Pareigūnai jiems sakė ,,viskas, važiuokit iš čia“. Pasiskambino draugui, jis atvažiavo ir juos išvežė. Gailisi, kad leido vairuoti.

Liudytojas S. P. parodė, kad jis važiavo autobusu maršrutu Žagarė- Kaunas su keleiviais, tai galėjo būti buvo 2015-12-26, nes 24-25 turėjo išeiginę. Tiksliai laiko nepamena, tačiau buvo prietema, po 16 val., tuo metu jis važiavo per Mantviliškį. Išvažinėjant iš Mantviliškio pradėjo greitėti. iš Kėdainių pusės atvažiuojanti mašina staiga metėsi į jo pusę. Jis greitai sureagavo, pasuko autobusą dešiniau, link kelkraščio, kad išvengti susidūrimo. Galutinai išvengti susidūrimo neišėjo, įvyko kontaktas, buvo apgadintas autobuso galas. Visi keleiviai buvo sveiki. Į juos atsitrenkusi mašina buvo nuvažiavusi į griovį. Iš mašinos jau buvo išlipę du vaikinai, tai tie patys asmenys, kurie šiandieną yra teismo posėdžių salėje. Iš pirmo žvilgsnio jam pasirodė, kad vaikinai buvo vartoję alkoholį, jie keistai elgėsi, jam keisti pasirodė abu vaikinai. Priėjęs paklausė, kas vairavo automobilį bei paskambino Nr.112. Jam prisistatė kas vairavo, jis paliko vaikinus ir nuėjo prie autobuso. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam liepė atnešti visus dokumentus, ir pradėjo forminti įvykio schemą. Forminant eismo įvykį dalyvavo jis ir policijos pareigūnai, o vaikinų nebuvo, jie vaikščiojo lauke. Policijos pareigūnai pirma bendravo su juo, nes jis turėjo važiuoti pagal maršrutą. Policijos pareigūnai braižė schemą, jis pūtė į alkotesterį, pasirašė po schema ir jį paleido.

Liudytojas Š. B. parodė, kad jis atvažiavo parsivežti draugus M. K. ir M. O. Jam skambino M. K., pasakė, kad padarė eismo įvykį ir jis atvažiavo prie Mantviliškio kaimo. Atvažiavus jau buvo policijos pareigūnai. Policijos mašinoje sėdėjo autobuso vairuotojas, jie kažką pildė. Tuo metu M. O. ir M. K. buvo prie savo mašinos. Policijos pareigūnai paleido autobuso vairuotoją, jis išvažiavo. Jis vienas priėjo prie policijos pareigūnų mašinos ir paklausė, ar gali M. K. ir M. O. parsivežti namo. Atsakė, kad gali, kad mašina liks čia. Tada jie sėdo į mašiną ir grįžo į namus. Nepamena ar po paklausimo jo draugai buvo priėję prie policijos pareigūnų. Automobilį prieš eismo įvykį vairavo M. K., jis pats jam tai sakė, jis buvo blaivus.

Liudytojas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis D. E. parodė, kad į eismo įvykio vietą atvyko, kai jau buvo tamsu. Eismo įvykio vietoje rado autobuso vairuotoją ir aplink automobilį Audi vaikščiojančius tris vaikinus. Girdėjo, kaip kolega klausė, kas vairavo, tačiau vaikinai paaiškino, kad nei vienas nėra eismo įvykio dalyvis, jie atėjo tik pasižiūrėti, yra žiūrovai. Todėl jiems pasakyta, kad jei nesate eismo įvykio dalyviai, prašome pasitraukti ir netrukdyti. Visi trys jaunuoliai buvo neblaivūs, tai akivaizdžiai matėsi. Klausė autobuso vairuotojo, ar jis matė kas vairavo, tačiau atsakė, kad ne, nes buvo tamsu, o vėliau jie jau buvo išlipę iš mašinos. Sudarė eismo įvykio vietos schemą, mašinoje paėmė autobuso vairuotojo paaiškinimą. Prie automobilio kažkas buvo priėjęs paklausti kas čia atsitiko, kad daugiau kas būtų ko nors klausęs, nepamena. Iškvietė techninę pagalbą, nes nesant vairuotojo automobilis turi būti nugabenamas. Jiems išlipus iš automobilio prie mašinos Audi jau nieko nebuvo. Nofotografavo automobilį, jį užkrovė ant vežimėlio ir išvažiavo. Per tą laiką prie jų niekas neprisistatė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 d. kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., surašytas M. K. Ginčo dėl to, kad buvo apgadintas AB SEB bankui priklausantis, UAB „Kautra“ naudojamas autobusas, nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad jis prieš eismo įvykį vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei prisipažįsta kaltu dėl eismo įvykio. M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ant kelio buvo duobė, todėl važiavo pagal liniją, tačiau veidrodėliu kliudė autobusą. Tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis autobusas, patvirtina ir pranešimas apie įvykį (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 7), S. P. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8) ir jo paaiškinimas teismo posėdžio metu, fotonuotraukos (b. l. 11), kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgus į tai M. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., laikytina įrodyta.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti ir paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.

Nors M. K. tvirtina, kad jis nepasišalino iš eismo vietos, o ją paliko tik gavęs policijos pareigūnų sutikimą, tačiau teismas jo parodymais netiki. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. E., tik nuvykus į eismo įvykio vietą ir paklausus prie lengvojo automobilio buvusių jaunuolių, kas iš jų vairavo, pastarieji, kurie policijos pareigūno nuomone visi buvo neblaivūs, atsakė, kad nei vienas nėra eismo įvykio dalyvis, jie atėjo tik pasižiūrėti ir yra žiūrovai, todėl jie forminant eismo įvykį ir nedalyvavo. Nors policijos pareigūnas patvirtino, kad prie jų, jau forminant eismo įvykį buvo kažkas priėjęs, tačiau tebuvo klausima, kas čia atsitiko; kad būtų ko nors dar klausiama, jis nepamena. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymais, duotais teisme- nenustatyta, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, teismui nėra žinoma dėl ko jis turėtų pagrindą duoti melagingus parodymus, todėl jo parodymus laiko objektyviais ir jais tiki. Tuo tarpu M. O. yra suinteresuotas bylos baigtimi- viena iš sankcijoje numatytų nuobaudų yra jam priklausnačios transporto priemonės konfiskavimas. Versijos, kad iš eismo įvykio vietos M. K. pasišalino turėdamas policijos pareigūnų sutikimą, t. y. galėjo sąžiningai klysti pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nei M. K., nei M. O., po kelių dienų pateikdami rašytinius paaiškinimus (b. l. 14, 15), nekėlė; pats M. K. surašant paaiškinimą kaltu prisipažino visiškai ir versijos, kad jį policijos pareigūnai patikrino, nekėlė (b. l. 15). Teismas taip pat netiki ir jų bendro draugo, liudytoju apklausto Š. B. parodymais, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi ir siekiu M. K. ir M. O. duoti naudingus parodymus.

Eismo įvykis- tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas- Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis)- Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. Nors M. K. teisės vairuoti transporto priemonių neturi, tačiau jam kaip eismo dalyviui yra privalomas Kelių eismo taisyklių laikymasis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. KET 5 p. tai pat numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui nurodytos Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje. KET 220 p. numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, ir jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kadangi M. K. teisės vairuoti transporto priemonių neturi, todėl į eismo įvykio vietą turėjo būti kviečiami policijos pareigūnai. Tai reiškia, kad M. K. eismo įvykio vietą, į ją iškvietus policijos pareigūnus, galėjo palikti tik po visų eismo įvykio aplinkybių nustatymo, t. y. nubraižius eismo įvykio vietos schemą ir ją patvirtinus eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų parašais, tai pat pasitikrinus girtumą. Visa tai nebuvo padaryta, kadangi automobilį vairavęs M. K. iš eismo įvykio vietos išvyko. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau atvykus policijos pareigūnams susidariusią situaciją vertino kaip leidžiančią palikti eismo įvykio vietą, neatleidžia M. K. nuo pareigų, numatytų KET XXIX skyriuje, įvykus eismo įvykiui, vykdymo, taigi ir atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.

M. K. taip pat kaltinamas KET 219.1 p. pažeidimu. KET 219.1 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 91.2 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta; KET 92 p. numato, kad jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Byloje nustatyta, kad M. K. po eismo įvykio sustojo, be to jis nesustojimu nėra kaltinamas. M. K. inkriminuojami KET 219.1. p. pažeidimai galėtų jam užtraukti administracinę atsakomybę, kurią numato kiti, o ne ATPK 130 straipsnis, tačiau jis tuo taip pat nekaltinamas- šie KET pažeidimo sudėties požymiai nenurodomi aprašant teisės pažeidimo esmę (b. l. 1), taip pat nenurodomas ir ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą. Todėl nustačius, kad suklysta nurodant atsakomybę už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nustatančią KET normą, tačiau iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo esant aišku, už kokią veiką (t. y. už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos) ir kokio ATPK straipsnio pagrindu pažeidėjui yra prašoma taikyti administracinę atsakomybę, t. y. administracinio teisės pažeidimo esmei esant įrodytai, nuoroda iš KET 219.1 p. keistina į KET 220 p., kaip jau minėta numatančią atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos iki visų eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina neabejotina išvada, kad M. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 99, 119, 220 punktų reikalavimus, 2015-12-26, 16.30 val., Kėdainių r. sav., Mantviliškio k., kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva 52,00 km., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ne kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu autobusu, dėl ko apgadino autobusą ir savo vairuojamą automobilį, bei nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai.

Įstatymas už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ATPK 130 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas, kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių, yra įtvirtintas kaip alternatyvi papildoma nuobauda. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinė nuobauda tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų– nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, ir sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo.

Nagrinėjamoje byloje parinkdamas nuobaudų rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į teisės pažeidimo pobūdį (administracinis teisės pažeidimas transporte), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tik dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d.- jis dėl šio pažeidimo prisipažino visiškai). M. K. asmenybė vertinama kaip nelinkusi sistemingai pažeisti nustatytas elgesio normas, nes jis ir nors buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau paskutinį kartą 2008 m., jam praeityje skirtos baudos yra sumokėtos, baustumai išnykę, o visi vėlesni baustumai nėra susisiję su KET taisyklių pažeidimu; jis teistas, tačiau teistumas taip pat išnykęs (LITEKO duomenys). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat kitus byloje esančius M. K. charakterizuozančius duomenis (jis nuo 2011 m. dirba), kad M. K. nėra transporto priemonės savininkas ir juo naudojosi tik šio pažeidimo padarymo metu, taip taip pat kilusius padarinius (autobusas apgadintas nestipriai, jo galinę dalį perbraukiant (b. l. 5, 11), teismas daro išvadą, jog pažeidėjui turi būti skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis- bauda, ir ATPK 130 str. 1 d., numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis- bauda, artimesnė minimaliai, be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtosios nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Nuvežtas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje Respublikos g. 12, Kėdainiai, priklausantis M. O. (b. l. 9, 24), grąžintinas transporto priemonės teisėtam valdytojui (ATPK 286 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str.,24 str., 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Respublikos g. 12, Kėdainiai, grąžinti jo teisėtam valdytojui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK kodą (15054234370) ir įmokos kodą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.