- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1038-464/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- M. J., H. S.
- Ieškovas
- O. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovams H. S. ir M. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti negaliojančia atsakovų H. S. ir M. J. 2021 m. birželio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo H. S. bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas H. S., ginčijamu sandoriu perleisdamas atsakovui M. J. vienintelį turtimą turtą – žemės sklypą – už kelis kartus mažesnę nei jo rinkos vertė kainą, pažeidė ieškovo, kaip atsakovo H. S. kreditoriaus, teises. Ieškovo teigimu, atsakovams sudarius ginčijamą sandorį jo reikalavimo teisės pagal 2019 m. balandžio 15 d. atsakovo H. S. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymas buvo apsunkintas. Dėl to prašė sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.
3. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą su statiniais. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas taip pat egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsakovas H. S. už žymiai mažesnę nei tikroji rinkos vertė kainą perleisdamas ginčo turtą elgėsi nesąžiningai, o dabartinis turto savininkas M. J., sužinojęs apie ginčą, taip pat gali imtis priemonių teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti, t. y. perleisti turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo O. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies – areštavo žemės sklypą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti jį, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, o kitą prašymo dalį atmetė.
5. Įvertinęs tai, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovams reiškia actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, ginčija nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimą, pateikė reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, išdėstė savo argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas.
6. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo prašyme nurodytus argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje konkrečioje situacijoje yra būtinas siekiant laikinai sureguliuoti teisinius santykius, t. y. užtikrinti esamos padėties išsaugojimą (lot. status quo), tam, kad ateityje nekiltų neigiami padariniai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu žemės sklypas priklauso atsakovui M. J., kuris gali jį perleisti trečiajam asmeniui ir taip iškiltų grėsmė galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl to galimai būtų pradėtas naujas teismo procesas, o tai neatitiktų ekonomiškumo principo.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, tačiau tenkintinas tik iš dalies. Kadangi ginčijama sutartimi buvo perleistas tik žemės sklypas, o nuosavybės teisė į statinius nebuvo perleista, juo labiau kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis nėra įrašų apie nekilnojamąjį turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas disponavimo ribojimus pritaikė tik žemės sklypui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas M. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria ieškovo prašymo dalis patenkinta, ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, ieškovas neturi galiojančio reikalavimo teisės, kadangi ieškinyje nurodyto jo naudai atsakovo H. S. išduoto vekselio apmokėjimo terminas nėra suėjęs. Ieškovui neturint reikalavimo teisės, Pauliano ieškinys negali būti tenkinamas.
8.2. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokiu įrodymų, patvirtinančių atsakovo M. J. nesąžiningą elgesį, t. y. jo konkrečius veiksmus, atliktus siekiant paslėpti ar perleisti savo turtą arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Vien prielaidos, kad atsakovas tokių veiksmų gali imtis, kad tokia grėsmė yra galima ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo teorinė tikimybė, nepagrįsta jokiu konkrečiu įrodymu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Atsakovas neturi ketinimų perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo žemės sklypą, kadangi jis yra pradėję namo statybos pasiruošimo darbus, įsigijęs statybines medžiagas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržys atsakovo teises naudotis žemės sklypu.
Atsiliepimas
9. Ieškovas O. B. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Tai, kad atsakovai yra nesąžiningi ir gali imtis veiksmų ginčo turtui perleisti, patvirtina tokios faktinės aplinkybės, kad turtas buvo perleistas už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą. Šiais veiksmais buvo apsunkinta ieškovo, kaip atsakovo H. S., kreditoriaus galimybė atgauti jam paskolintas lėšas.
9.2. Ieškinį actio Pauliana teisiniu pagrindu gali reikšti tik kreditorius, kuriuo tampama ne tuomet, kai sueina prievolės įvykdymo terminas, o tuomet, kai kreditorius perduoda skolininkui paskolos dalyką. Prievolės kreditoriui terminas actio Pauliana pareiškimo momentu neturi būti suėjęs.
9.3. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra suvaržyta atsakovo M. J. teisės valdyti žemės sklypą ir juo naudotis. Draudimas turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims nesuvaržo atsakovo teisės ginčo sklype statytis gyvenamąjį namą ir jame gyventi. Atsakovas M. J. ne tik nepateikia įrodymų, bet netgi nenurodo jokių neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantas M. J. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ginčo žemės sklypo nuotraukas, 2022 m. rugpjūčio 1 d. sutartį dėl statybinių medžiagų pirkimo ir jos įvykdymą patvirtinančias nuotraukas, 2022 m. gegužės 27 d. sutartį dėl vieno buto (namo) projekto korektūros, 2022 m. gegužės 24 d. įgaliojimą.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atskirąjį skundą. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, esančios Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO), su kitais savo procesiniais dokumentais tokių įrodymų apeliantas į bylą nėra pateikęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
13. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas teigia, kad ieškovo prašymas neturėjo ir negalėjo būti patenkintas vien jau tuo pagrindu, kad yra pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas (ieškinys). Tokie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluotą ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo taisyklę, kai yra sprendžiamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Teismas šioje bylos proceso stadijoje netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ar bylos įrodymų, t. y. nenagrinėja ginčo iš esmės. Kitaip tariant, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Teismo pareiga – preliminariai įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Jeigu ieškinys grindžiamas faktinį reikalavimų pagrindą sudarančiais argumentais, o ieškinio argumentai yra paremti įrodymais, išvada dėl preliminariai nepagrįsto ieškinio gali būti padaryta tik tada, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-986-464/2017; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-996-302/2022).
15. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieškovas suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir reikalavimą, nurodė, kad ginčas kilo dėl 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sandorio, sudaryto tarp apelianto ir kito bylos atsakovo, teisėtumo ir galiojimo, įvardijo argumentus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia CK 6.66 straipsnyje numatyto Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygas. Prie ieškinio taip pat pridedami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sandorio sudarymu. Taigi, pradinėje byloje nagrinėjimo stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas pasirinko neleistiną arba aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, kad prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir dėl visų šių priežasčių ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
16. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo grindžia vienos iš būtinos actio Pauliana ieškinio sąlygos nebuvimu, t. y. galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės neturėjimu. Apelianto teiginiai, kad ieškovo skolininko, atsakovo H. S., prievolių nei pagal paskolos sutartį, nei pagal jo ieškovo naudai išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį įvykdymo terminai dar nėra suėję ir todėl jis dar neturi reikalavimo teisės, taigi negali ir ginčyti sandorio CK 6.66 straipsnio pagrindu, stokoja pagrįstumo.
17. Viena vertus, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, būtina įvertinti tai, jog actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl skolininkui elgiantis nesąžiningai jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
18. Kita vertus, tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškovas turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę bei įvertinas visetas actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Pauliano instituto taikymo sąlygų vertinimas, sprendžiant tik procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti atliekamas ar, juo labiau, šalių abejonės dėl to negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
19. Taigi, tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentai pripažintini argumentais dėl ginčo esmės, o jų išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje nėra galimybės. Atitinkamai, šie argumentai neteikia ir pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą išsprendė neteisingai.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
20. Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia ir antros būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – netinkamo nustatymo klausimą, nors jo nesąžiningumas nėra nustatytas, taip pat proporcingumo principo pažeidimo klausimą, nepagrįstai varžant jo, kaip teisėto turto savininko, pagrindines teises.
21. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę ir pobūdį, skundžiamoje nutartyje konstatavo poreikį byloje išsaugoti status quo (esamą padėtį) ir todėl padarė išvadą, kad dabartinio turto savininko elgesio vertinimas sąžiningumo aspektu neturi teisinės reikšmės.
22. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, jog be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-464/2019). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).
23. Kita vertus, ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškė reikalavimą dėl sandorio, kurio šalimi jis nėra, pripažinimo negaliojančiu, gindamas savo kaip vienos iš sandorio šalies kreditoriaus pažeistas teises. Ieškovas nesiekia susigrąžinti turto, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savo nuosavybėn, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisės tarp ieškovo ir atsakovų. Priešingai, savo atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja teisės valdyti žemės sklypą ir juo naudotis draudimų apeliantui netaikymą, teigia, kad draudimas turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims nesuvaržo atsakovo teisės ginčo sklype statytis gyvenamąjį namą ir jame gyventi.
24. Taigi, ieškovo interesas (tikslas) nagrinėjamoje byloje – nuginčijus sandorius padidinti savo skolininko, nagrinėjamos bylos atsakovo H. S., turto masę, į kurią ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą tuo atveju, jei atsakovas H. S. neįvykdys savo turtinių prievolių ieškovui, o toks teisinis tikslas gali būti realizuojamas ir per restitucijos institutą, jeigu reikalavimai būtų pripažinti pagrįstais Nors ieškovas, prašydamas turto perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nėra nurodęs pasirenkamo restitucijos būdo (reikalavimo taikyti restituciją iš viso nėra suformulavęs), tačiau šioje proceso stadijoje svarbu tik tai, kad atsakovo H. S. turto masę galėtų padidinti, kaip minėta, ir restitucija piniginiu ekvivalentu, jeigu restitucija natūra nebūtų galima (pavyzdžiui, apeliantas, nesant jokių ribojimų naudotis ir valdyti ginčo turtą, pasistatytų jame gyvenamąjį namą, nes yra deklaravęs tokius savo ketinimus).
25. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad cituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl būtinybės išsaugoti status quo padėtį neatsižvelgiant į atsakovo (ne)sąžiningumą, nagrinėjamo konkretaus ginčo atveju (nagrinėjamoje byloje faktiškai susiklosčiusioje situacijoje) nėra aktuali, o taikyti ribojimai, ieškinyje neprašant taikyti restitucijos natūra, dar daugiau, ieškovui sutinkant, kad apeliantas vykdytų statybas ginčo objekte, iš esmės neatlieka būsimo sprendimo vykdymo užtikrinimo funkcijos.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad teismo nustatytas ribojimas neproporcingai varžo jo, kaip sąžiningo turto įgijėjo ir savininko, interesus. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs sąrašo asmens veiksmų, kurie šiame kontekste galėtų būti vertinami nesąžiningais. Aiškinant šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismų praktikoje nurodoma, kad nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas apelianto M. J. nesąžiningumą grindė bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką sudarančioms aplinkybėmis, t. y. kad jis iš kito atsakovo H. S. jo vienintelį turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nupirkdamas už mažesnę nei jo rinkos vertė kainą elgėsi nesąžiningai ir ši aplinkybė patvirtina, kad jis gali elgtis nesąžiningai ir ateityje. Tačiau tik ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą galės būti (ir bus) įvertintas apelianto sąžiningumas. Vien tokie ieškovo teiginiai, nepagrindus jų jokiais papildomais duomenims (pavyzdžiui, apie atsakovų, sudariusių ginčo sandorį, asmeninius ar kitokius ryšius), neleidžia pagrįstai suabejoti apelianto, esančio ginčo turto savininku, sąžiningumu. Jokių įrodymų, kurie leistų padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas gali imtis veiksmų ginčo turtui perleisti, paslėpti ar kitaip jį apsunkti, į bylą nėra pateikta, todėl ir pagrindo spręsti, jog apelianto sąžiningumo prezumpcija yra paneigta, nėra. Priešingą aplinkybę, t. y. kad apeliantas neturi ketinimų perleisti turtą, patvirtina jo atskirajame skunde nurodyti argumentai apie gyvenamojo namo statybas įsigytame žemės sklype ir pradėtus parengiamuosius darbus.
28. Be to, iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi pranešė registro tvarkytojui apie pradėtą ginčą dėl žemės sklypo, o registro tvarkytojas atliko atitinkamą įrašą. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei apeliantas ketintų perleisti turtą ir tai padarytų, tokio sandorio antrosios šalies nesąžiningumo klausimas būtų sprendžiamas atsižvelgiant į išviešintą informaciją, kad žemės sklypas buvo tapęs šalių ginčo objektu.
29. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės apelianto turto atžvilgiu buvo pritaikytos nesant vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.