Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) teikimą dėl E. T. Kauno apylinkės teismo 2016-05-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kontrolės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. spalio 18 d. gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl E. T. paskirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo kontrolės vykdymo, nes jis gyvena Norvegijos Karalystėje ir ten dirba.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą atmesti.

Probacijos tarnybos atstovė teikimą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas ne tik tam asmeniui, kuriam jis priimtas, bet ir visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems asmenims. Nuosprendis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra privalomas tiek nuteistajam, tiek ir probacijos tarnybai. Vadinasi, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nuosprendžio įgyvendinimą turi prižiūrėti probacijos įstaiga, vadovaudamasi Probacijos įstatymu (BK 75 straipsnio 5 dalis; BPK 342 straipsnio 4 dalies 13 punktas).

Probacijos tikslas ir principai, probacijos vykdymo tvarka ir sąlygos, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinė padėtis, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūra nustatyti minėtame Probacijos įstatyme. Pagal Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 ir 6 dalis probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo probuojamąjam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma. Probacijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, probaciją vykdančios institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal šiame įstatyme nustatytus probacijos vykdymo principus.

Vadovaujantis Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, probacijos vykdymas grindžiamas šiais principais: 1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių; 2) probacijos priemonių individualizavimo; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 3) pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti; 4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo; tai yra į probacijos veiklą aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryšiai; 5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad nors E. T. šiuo metu gyvena Norvegijos Karalystėje, tai nereiškia, jog probacijos įstaiga negali vykdyti paskirtos probacijos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog E. T., gyvendamas Norvegijos Karalystėje, neturi galimybių įgyvendinti jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos pareigos ir grįžti į Lietuvos Respubliką įgyvendinti savo, kaip probuojamojo, pareigų, t. y. atvykti į probacijos tarnybą, kai yra šaukiamas, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir kt. (Probacijos įstatymo 14 straipsnis).

Be to, Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Iš esmės panašios nuostatos įstatymų leidėjo nustatytos tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymuose (BPK 357 straipsnio 8 dalis, 358 straipsnis; BK 74 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018-05-29 nutartimi atmestas probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo E. T. panaikinimo, išaiškintina, kad klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio vykdymo turi būti sprendžiamas vadovaujantis probacijos vykdymo principais, o jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 8 d., 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

nutarė:

išaiškinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui, kad klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio (pakeisto 2018-05-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) vykdymo turi būti sprendžiamas vadovaujantis probacijos vykdymo principais, o jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.