- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- ATP-958-383/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00437-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Š. surašytas už tai, kad jis 2014-06-06 apie 11.11 val., J. Basanavičiaus g., Kybartų m., Vilkaviškio raj. sav., vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,10 promilės), neturėdamas teisės vairuoti. Tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 129 str.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu V. Š. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir paskyrė 1250 Lt (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Teismas konstatavo, kad transporto priemonę V. Š. vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas ( 1,10 porm.), o išvadą dėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimo kaip turinčio teisę vairuoti transporto priemones grindė tuo, kad nors teisė vairuoti transporto priemones V. Š. buvo atimta nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. spalio 27 d. ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jis jos neatgavo, tačiau tai, kad jis pakartotinai teisę vairuoti įgijo ne Lietuvos Respublikoje, neduoda pagrindo teigti, kad ši teisė buvo įgyta neteisėtai.
Šalies argumentai
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nutarimą panaikinti ir paskirti V. Š. nuobaudą pagal ATPK 129 str., jo sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pažeidėjo veiksmus kvalifikavo kaip turinčio teisę vairuoti transporto priemonę, nes teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. spalio 27 d. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą teisę vairuoti transporto priemonę pažeidėjas galėjo atgauti tik po medicininės ir švietėjiškos atestacijos bei perlaikius vairavimo egzaminą. Apelianto įsitikinimu, tai, kad jis kitoje šalyje įgijo teisę vairuoti transporto priemones, nepanaikina įsipareigojimų, kurie numatyti minėtame įstatyme.
Apeliaciniame skunde neginčijamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas, ir aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl jo kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, tačiau Institucija kelia V. Š. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacijos ir jam paskirtos administracinės nuobaudos klausimą, teigia, kad apylinkės teismas, nepagrįstai nepripažinęs teisės pažeidimo subjekto specialaus požymio, t. y. to, kad jam inkriminuotą KET pažeidimą jis įvykdė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal 126 str. 1 d. Institucija prašo pripažinti šį požymį ir kvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 129 str. bei skirti sankcijose numatytą administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keičiamas dėl netinkamos veikos kvalifikacijos ir paskirtos nuobaudos.
Pagal ATPK 129 str. atsakomybė atsiranda už vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemonę arba neblaivumo ar už apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Minima įstatymo 5 -oji dalis šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1943, 2012-03-27, (Žin., 2012, Nr. 42-2044, įsigaliojo nuo 2012-04-07) buvo papildyta taip: „Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje“.
To paties įstatymo 24 straipsnio, reglamentuojančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką, 5 dalyje nurodyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vienerių metų laikui.
Taigi, remiantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl padaryto teisės pažeidimo ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų papildomų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones, nepaisant to, jeigu jis ir įgijo teisę vairuoti transporto priemones kitoje šalyje pagal joje galiojančias teisės normas.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-07-27 teismo nutarimu už Kelių eismo taisyklių pažeidimus V. Š. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 15 mėnesių laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. spalio 27 d. Teisė vairuoti transporto priemones jam atimta už vairavimą transporto priemones esant neblaiviam (pagal ATPK 126str. 1 d.) (. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad praėjus specialiosios teisės atėmimo laikui, pažeidėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka būtų praėjęs medicininę ir švietėjišką atestaciją, baigęs papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikęs vairavimo egzaminą. Pats pažeidėjas neneigia, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis nesiėmė jokių priemonių šiai teisei atgauti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatytą tvarką. Danijos Karalystėje vairuotojo pažymėjimas V. Š. išduotas 2012-06-15.
Bylos duomenimis nustačius, kad V. Š. vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas, kai jam Lietuvoje atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti, konstatuojama, kad jo turėtas ir byloje pateiktas (kopija) užsienio (Europos Sąjungos ) valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas negali būti pripažintas galiojančiu ir suteikiančiu teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, ir todėl laikytina, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kas atitinka ATPK 129 str. kvalifikaciją. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad nėra pagrindo teigti, jog kitoje šalyje teisę vairuoti transporto priemones V. Š. įgijo neteisėtai, tačiau vertinant aukščiau aptartas įstatymo nuostatas, šiuo atveju jam užsienio šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje yra nepripažįstamas.
ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Aukštesnės instancijos teismas, skirdamas V. Š. administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str. padarymą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, aplinkybes ir motyvus, pažeidėjo asmenybę, į pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Teismo nuomone, nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskiriant piniginę baudą.
ATPK 129 straipsnio sankcijoje, skiriant pažeidėjui baudą, transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip alternatyvi administracinė nuobauda. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo nutarimai 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur akcentuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti V. Š. už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus švelnesnę nei sankcijos vidurkis numatytą baudą, neskiriant jam alternatyvios nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viršininko apeliacinį skundą tenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje ir nubausti 4300 litų (1245 eurų) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Grąžinti V. Š. iš jo paimtą automobilį AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.