Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. 2015 m. vasario 5 d., 00.24 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., vairavo automobilį „BMW 730“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas, t. y. 1,05 promilės neblaivumo laipsnis. Taip E. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje E. Ž. savo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą pripažino ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs du butelius alaus, mano, kad negalėjo būti toks neblaivumas nuo tiek, gal tam įtakos turėjo sunki savaitė ir tai, kad jis buvo mažai valgęs. Vieną butelį alaus jis išgėrė dienos metu 16-17 val. pas draugą, po to kartu išvažiavo į miestą, buvo susitikęs aikštelėje prie „Forum Palace“ su draugais tiesiog pasikalbėti. Antrą butelį išgėrė prieš pat sustabdymą, prieš 24 val. Policija stabdė kitą automobilį, jam reikėjo apsisukti, todėl teko važiuoti pro policiją, todėl sustabdė ir jį. Pareigūnai sakė, kad jis neatrodė išgėręs, tik kvapas buvo, mažai valgęs buvo. Savo elgesį vertina blogai, nesitikėjo, kad nuo vieno alaus bus kažkas blogo. Prašo netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo, atsižvelgus į tai, kad jis dirba trijuose darbovietėse, tarp kurių buhalterinių paslaugų įmonė, Vagos prekyboje dirba techniniu darbuotoju tenka daug važinėti po Vilniaus knygynus ir Lietuvoje, važinėja savaitgaliais pas senelį, kuris turi visišką negalią. Jam senelio globa nenustatyta, nustatyta jo tėvui, kuris ir prižiūri senelį, tačiau tėvas šiuo metu bedarbis, todėl prižiūrėti tenka ir jam. Gali dėti ranką prie širdies, niekada negėrė prie vairo ir nesiruošia to daryti ateityje, tikrai nesitikėjo, kad nuo vieno alaus gali taip būti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). E. Ž. kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo posėdyje apklausiamas E. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs du butelius alaus, pirmą butelį apie 16-17 valandą, o antrą prieš ankstesnės dienos 24 valandą. Tada važiavo ir jį sustabdė policija bei nustatė neblaivumą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir prisipažino vartojęs alkoholį prieš sėsdamas už vairo, tačiau teismas skeptiškai ir kaip neįtikinamus vertina jo teiginius, kad jis išgėrė tik du butelius alaus, vieną iš jų gerokai anksčiau, bei sprendžia, kad taip E. Ž. siekia švelninti savo teisinę padėtį bei menkinti savo sąmoningo elgesio įtaką pažeidimo padaryme, suteikdamas dominuojantį vaidmenį sunkiai savaitei, organizmo būklei. Pažymėtina, kad iš byloje esančio E. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad vairavo išgėręs tik vieną alaus skardinę ir nemano, jog dėl to gali viršyti leistiną alkoholio normą, todėl vairavo pats (b. l. 2-3). Be administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame užfiksuoto atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, jo kaltę pagrindžia ir kiti, byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūno G. T. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015 m. vasario 5 d., apie 00.20 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., sustabdžius automobilį „BMW 730“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad jį vairuoja E. Ž.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, jam nustatytas 1,05 promilės neblaivumas. Vairuotojas iš pradžių neigė vairavęs neblaivus, po kurio laiko pripažino išgėręs kelis alaus (b. l. 5). Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8) bei asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog E. Ž. išties nustatytas 1,05 promilės neblaivumas (b. l. 7). Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0000283 patvirtina, jog šio prietaiso patikra galioja iki 2015 m. liepos 28 d., t. y. pažeidimo fiksavimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti. Byloje esanti vairuotojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog E. Ž. įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 11). E. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 1,05 promilės neblaivumo laipsnis, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas E. Ž. nuobaudas, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (teismų praktikoje laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų eismo saugumui, taip pat ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, jų turtui), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirba trijose darbovietėse, apibūdinamas teigiamai, padeda tėvui prižiūrėti neįgalų senelį, administracine tvarka baustas tris kartus, visais atvejais už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios ir tai laikytina E. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi protokole toks jo gailėjimasis neužfiksuotas, jo E. Ž. neišreiškė ir teismo posėdžio metu. Nors teisme jis teigė, kad savo elgesį vertina blogai, tačiau savo kaltę menkino savo sąmoningo elgesio įtaką pažeidimo padaryme, teisino save suteikdamas dominuojantį vaidmenį neva sunkiai savaitei, organizmo būklei, tvirtindamas, kad nesitikėjo, jog nuo vieno alaus bus kažkas blogo. Taigi, iš esmės nėra pagrindo, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, o priešingi jo teiginiai laikytini deklaratyviais. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas, nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad E. Ž. skirtinos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos, kurių dydžiai nustatytini artimesni šio straipsnio sankcijoje numatytų pagrindinės ir papildomos nuobaudų vidurkiams.

Teismas šioje byloje nenustatė išskirtinių ar kokių nors kitų ypatingų aplinkybių, kurios leistų E. Ž. taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti E. Ž. papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje teismas nenustatė jokių išskirtinių, E. Ž. padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pats E. Ž. pateikė teismui (duomenys neskelbtini) prašymą, taip pat (duomenys neskelbtini) charakteristiką, kuriuose jis apibūdinamas teigiamai, bei tvirtinama, kad be vairuotojo pažymėjimo E. Ž. negalės tinkamai atlikti savo darbo funkcijas. Taip pat E. Ž. pateikė specialiųjų poreikių nustatymo pažymos kopiją, iš kurios matyti, kad jo seneliui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taigi, prašydamas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, E. Ž. iš esmės tokį prašymą grindžia ne pažeidimą, o jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies prasme. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tas faktas, kad pažeidimą padariusio asmens darbo funkcijos susijusios su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Priešingai, toks faktas įpareigoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį saugoti savo darbą, kelyje elgtis atsakingai, nepažeisti ne tik kitų eismo dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bet ir savo paties bei artimųjų interesų. Tuo tarpu tas faktas, kad E. Ž. seneliui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pats E. Ž. parodė, kad senelio globa nustatyta ne jam, o jo tėvui, kuris ir prižiūri senelį. Taigi, atėmus E. Ž. teisė vairuoti, senelio interesai nenukentės, nes jį, kaip ir anksčiau, prižiūrės E. Ž. tėvas, nepaisant to, kad E. Ž. teigimu jis šiuo metu bedarbis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 126 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. Ž. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti trijų šimtų dvidešimties eurų (320 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.