Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir protokolą surašiusios institucijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010-03-30 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius 2010-03-30 V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1275992-5 dėl to, kad jis 2010-03-30, apie 15.03 val. važiavo troleibusu Nr. 607 maršrutu Nr. 3, tarp stotelių „Sapiegos“ – „Vinco Kudirkos aikštė“ be bilieto. Kontrolės metu kontrolei pateikė kontrolės metu pažymėtą vienkartinį bilietą, tuo pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.2 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 str. 4 d. (b. l. 5, 16-17).

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius 2010-03-30 nutarimu Nr. 1275992-5 V. S. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 142 str. 4 d., atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, V. S. paskyrė 100 litų baudą (b. l. 6, 16-17).

Teismo posėdyje V. S. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai 2010-05-19 teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra suklastoti, nes neteisingai nurodytas pažeidimo padarymo laikas. Įlipęs į troleibusą, jame pamatė pažįstamus, su jai pakalbėjo, nuėjo į troleibuso priekyje esančią laisvą sėdimą vietą ir ieškojo elektroninio bilieto, o jo neradęs – pažymėjo vienkartinį važiavimo bilietą privažiuojant „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ stotelę. Kai jis žymėjo bilietą, į troleibusą įlipo kontrolierės. Jis, iki pažymėjo bilietą, užtruko tik 2 minutes, todėl mano, kad šis laiko tarpas yra protingas. Jam reikėjo išlipti „Karaliaus Mindaugo“ stotelėje, tačiau kontrolierės jo neišleido, laikė, naudojo fizinę jėgą, suplėšė drabužius. Elektroninio bilieto kontrolieriams jis neparodė, kadangi jo nerado. Tik policijos komisariate jis rado elektroninį bilietą ir pareigūnai tai matė.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta kontrolierė T. S. parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su R. M. ir „L. Sapiegos“ stotelėje įlipo į 3 maršruto troleibusą, kiti keleiviai į troleibusą neįlipo. V. S. jau važiavo troleibuse. Žmonių troleibuse buvo nedaug, o kai ji paėmė iš vairuotojo kelionės lapą ir pranešė apie kontrolę, keleivis V. S. puolė žymėti vienkartinį bilietą. Jis sėdėjo troleibuso viduryje, prie antrų durų. Kadangi kontrolės metu pažymėtas vienkartinis bilietas negalioja, ji apie tai pranešė keleiviui, paprašė jo asmens dokumentų bei sumokėti baudą. Keleivis atsisakė pateikti dokumentus ir mokėti baudą, aiškino, kad tik įlipo. V. S. ją stumdė, bandė išlipti iš troleibuso ir pabėgti. Ji laikėsi už turėklų, V. S. jai laužė pirštus, vadino necenzūriniais žodžiais, fotografavo, grasino. Troleibuso vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, jiems atvykus, visi vyko į policijos komisariatą. Taip pat vyko ir moteris, sutikusi duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Policijos komisariate buvo nustatyta keleivio asmenybė, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. V. S. buvo išaiškinta teisė rašyti paaiškinimą, tačiau jis atsisakė. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodo tą stotelę, nuo kurios pradeda tikrinti – šiuo atveju tai buvo „L. Sapiegos“ stotelė. Laiką nurodo taip pat tą, kai įlipa į transporto priemonę. V. S. neminėjo, kad turi elektroninį bilietą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta kontrolierė R. M. parodė, kad 2010-03-30 dirbo su T. S. ir apie 15.03 val. „L. Sapiegos“ stotelėje įlipo į 3 maršruto troleibusą patikrinti keleivių bilietus. Į troleibusą įlipo tik jos, jokie keleiviai kartu į troleibusą neįlipo. Ji įlipo pro galines troleibuso duris, o T. S. nuėjo prie vairuotojo kabinos užpildyti kelionės lapo. Kai T. S. pranešė apie kontrolę, matė, kaip keleivis V. S. puolė žymėti vienkartinį bilietą. Jam buvo paaiškinta, kad kontrolės metu pažymėtas bilietas negalioja. Jis vienkartinį bilietą įsidėjo į rankinę. Keleivis norėjo išlipti „Karaliaus Mindaugo“ stotelėje, tačiau jos jo neišleido. Tada jis kontrolieriai T. S. pradėjo laužyti pirštus. Vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. V. S. bandė pabėgti, tačiau jam nepavyko. Atvykus policijos pareigūnams, jis atsisakė pateikti asmens dokumentus, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kartu vyko T. S. ir keleivė, kuri sutiko duoti paaiškinimus pareigūnams dėl įvykio aplinkybių. Policijos komisariate buvo nustatyta jo tapatybė ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pasirašyti protokole V. S. atsisakė. V. S. neminėjo, kad turėjo mėnesinį bilietą.

Teismo posėdyje 2010-06-21 apklausta liudytoja I. A. parodė, kad apie 14.30 val. įlipo į 3 maršruto troleibusą „Kalnų parkas“ stotelėje. Ji sėdėjo troleibuso priekyje, troleibuse žmonių buvo nedaug, todėl viską gerai matė. Neužilgo, turbūt „Karaliaus Mindaugo“ stotelėje, įlipo pareiškėjas V. S. ir atsisėdo netoli jos. Bilieto žymėti neketino. Troleibusui pradėjus važiuoti, kontrolierė pranešė apie kontrolę. Tada V. S. staigiai, persisvėręs per sėdinčius keleivius, puolė žymėti ir pažymėjo bilietą. Po to prasidėjo susistumdymas su kontroliere, jis ją įžeidinėjo, iš jų tyčiojosi, elgėsi įžūliai, tačiau nesikeikė. Ji bandė keleivį sudrausminti, o kontrolierė prašė jos neįžeidinėti. Privažiavus sustojimą, jis bandė pabėgti, tačiau kontrolierės jam bandė užstoti kelią. Tada jis pribėgęs prie pirmųjų troleibuso durų, bandė jas atidaryti, tačiau vairuotojas jį sulaikė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, ji vyko į policijos komisariatą duoti parodymų dėl įvykio. Kontrolierės įlipo stotele anksčiau nei V. S., vieną stotelę važiavo ir tik tada pradėjo tikrinti bilietus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-23 sprendimu Nr. 1-967, 33.2 punkte numatyta, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu vaiką nuo septynerių iki šešiolikos metų be bilieto, jei kontrolės metu jis pateikia kontrolieriui kitame autobuse ar troleibuse arba kelis kartus pažymėtą vienkartinį bilietą arba jį pažymi kontrolės metu. ATPK 142 str. 4 d. nustatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, - užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.

V. S. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), V. S. veika pagal ATPK 142 str. 4 d. kvalifikuota teisingai: be paties V. S. paaiškinimo, ATPK 142 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nustatyta, kad V. S. kontrolės metu kontrolei pateikė kontrolės metu pažymėtą bilietą (b. l. 5, 16-17), liudytojų T. S., R. M. ir I. A. rašytiniai parodymai policijos pareigūnams bei teismo posėdyje duoti parodymai, kad V. S. tik kontrolierėms pranešus apie kontrolę, puolė žymėti vienkartinio bilieto, o įlipęs į troleibusą, neketino jo žymėti (b. l. 48-50, 53-54), troleibuso vairuotojo E. S. rašytinis paaiškinimas policijos pareigūnams, kuriame jis nurodė, kad matė tarp keleivio ir kontrolierių kilusį konfliktą, kurio metu keleivis V. S. nepagarbiai elgėsi su kontrolierėm, jas stumdė, bandė pasprukti iš troleibuso pro priekines duris, tačiau jis jį sulaikė, buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 52). Neatitikimai dėl pažeidimo padarymo vietos ir laiko – pareiškėjas V. S., liudytojos T. S., R. M. ir I. A. nurodo skirtingas vietas – sustojimus, kuriuose įlipo pareiškėjas ir kontrolierės, nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidimas yra neįrodytas: įrašas UAB „Vilniaus troleibusai“ kelionės lape patvirtina, kad, kaip ir parodė liudytojos T. S. ir R. M., kontrolė pradėta sustojime „Leono Sapiegos“, 15.03 val. (b. l. 40); pagal viešai skelbiamo eismo tvarkaraščio duomenis 3 maršruto troleibusas į minėtą sustojimą turi atvykti 15.05 val., tačiau šį neatitikimą gali įtakoti tiek eismo sąlygos mieste, tiek laikrodžio, pagal kurį fiksuojama kontrolės pradžia, nustatyto tikslumas; nors liudytojos I. A., kuri nesusijusi nei pareiškėju V. S., nei su SĮ „Susisiekimo paslaugos“, parodymai teismo posėdyje dėl to, kurioje vietoje ir kuriuo laiku įlipo V. S. ir kontrolierės, prieštarauja tiek pareiškėjo V. S. paaiškinimui, tiek liudytojų T. S. ir R. M. parodymams, liudytojos I. A. parodymai apie patikrinimo troleibuse eigą ir V. S. veiksmus tiek policijoje (b. l. 49), tiek posėdžio metu buvo iš esmės analogiški, t. y. patvirtina, kad vienkartinį bilietą (b. l. 4) V. S., iki to laiko sėdėjęs, pažymėjo tik paskelbus apie tikrinimą, tai atitinka ir liudytojų T. S. ir R. M. parodymus, o liudytojos I. A. parodymų neatitikimus dėl to, kurioje vietoje tai įvyko, atsižvelgiant į jos amžių, galėjo įtakoti laiko tarpas, praėjęs nuo įvykio iki teismo posėdžio. Pažymėtina, kad pareiškėjas V. S. iš esmės neginčija, kad bilietą žymėjo praėjus apie 2 minutėms nuo įlipimo į troleibusą, tačiau teigia, kad anksčiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nerado elektroninio bilieto (b. l. 21), sąlygų tai padaryti anksčiau nebuvimo (b. l. 60). Šios V. S. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti nutarimą nepagrįstu: aplinkybė, kad 2010-03-30 V. S. važiavo turėdamas elektroninį bilietą, nebuvo nurodyta nei kontrolės metu, nei policijoje, tai neminima ir skunde teismui (b. l. 12-13), todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjas 3 maršruto troleibusu 2010-03-30, apie 15.03 val., važiavo turėdamas elektroninį bilietą; V. S. teiginiai, kad vienkartinį bilietą pažymėjo protingu laiko tarpu, prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, o Taisyklių 18 p. nustatyta, kad keleivis, įlipęs į autobusą arba troleibusą, privalo nedelsdamas pažymėti vienkartinį bilietą.

V. S. tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti netinkamai, nepagrįsta.

ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. ATPK 286 str. nustato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinį. Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Nutarimą pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas. Taigi, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek ir ginčijamas nutarimas atitinka šiems dokumentams įstatymo nustatytus reikalavimus. Kadangi V. S., kaip teismo posėdyje parodė liudytojos T. S. ir R. M., rašyti paaiškinimą dėl įvykio atsisakė, nepateikė savo asmens duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašyti atsisakė, todėl tos skiltys administracinio teisės pažeidimo protokole liko neužpildytos, tačiau apie tai pažymėta administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5, 16-17).

V. S. skunde ir teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad nebuvo užtikrintos jo teisės bylos nagrinėjimo metu, taip pat yra nepagrįsta. V. S. buvo išaiškinta teisė rašyti paaiškinimą dėl įvykio, taip pat buvo išaiškintos jo teisės, tačiau, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir rašyti paaiškinimą jis atsisakė. V. S. skunde nurodyta aplinkybė bei nuoroda į LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. N9-1412/2004, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo negalėjo būti priimtas vietoje, nes jis su pažeidimu nesutiko, nepagrįsta. Nurodytoje LVAT nutartyje nagrinėjamas kitokio pobūdžio pažeidimas, be to ATPK 262 str. nedraudžia administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 142 str. 4 d. numatyto pažeidimo išnagrinėti teisės pažeidimo padarymo vietoje, net jei administracinio teisės pažeidimo padarymu įtariamas asmuo ir nepripažįsta jį padaręs. Aplinkybės, kad buvo pažeistos V. S. teisės duoti paaiškinimus, naudotis vertėjo, advokato pagalba, pagal ATPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas nėra pagrindas naikinti priimta nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-01-10 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 29-03, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmos instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 54).

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, V. S., nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirta ATPK 142 str. 4 d. sankcijoje nustatyta maksimali bauda. Tačiau skiriant nuobaudą išvada, kad teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų (ATPK 32 str. 1 d. 2 p.), padaryta nepagrįstai, kadangi duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 142 str. 4 d., padarytas dėl chuliganiškų paskatų, byloje nėra (V. S. elgesys po pažeidimo padarymo ir jo nustatymo metu nėra pagrindas pripažinti, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 142 str. 4 d., padarytas dėl chuliganiškų paskatų), todėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010-03-30 nutarimas, kuriuo V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d., padarymą paskirta 100 Lt bauda, keičiamas, ir V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d. padarymą, skiriama vidutinė nuobauda, nustatyta ATPK 142 str. 4 d. sankcijoje – 80 Lt bauda.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, Nr. N16-1481/06, Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N146-474/2009). Įvertinus bylos medžiagą, išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą V. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, šioje byloje nenustatyta, o V. S. nurodytų aplinkybių – jo socialinės ir materialinės padėties - negalima laikyti išskirtinėmis ATPK 30¹ str. 1 d. prasme. Pažymėtina, kad ATPK 31 str., nustatantis atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes, V. S. nurodytų aplinkybių nepriskiria prie lengvinančių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

V. S. skundą patenkinti iš dalies.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010-03-30 nutarimą Nr. 1275992-5, kuriuo V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d., padarymą paskirta 100 Lt bauda, pakeisti: V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d., padarymą paskirti 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.