Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškio m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 9 klasės moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 149 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. S. 2010 m. gegužės 22 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Joniškio r., kelyje (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, du kartus spyrė mažamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), į koją, tuo padarydamas nubrozdinimą kairio kelio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis K. S. 2010 m. gegužės 22 d. apie 21 val. Joniškio r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška M. L., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. paėmęs M. L. už sprando ir dešinės rankos žasto, jėga nusitempė ją į rapsu apsodintą lauką, priklausantį V. J., parvertė nukentėjusiąją ant žemės, numovė jos kelnes ir apatines kelnaites, ją užgulė, rankomis jėga praskėtė jos kojas ir įkišo savo varpą į nukentėjusiosios lytinius organus ir tokiu būdu išžagino mažametę M. L..

Kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2010 m. gegužės 22 d. jis buvo nuėjęs į svečius pas Z. B., padėjo daržą sukasti, o po to su vaikais nutarė eiti maudytis į tvenkinį. Nebuvo kalbama apie vaikų amžių, tačiau jis žinojo vaikų amžių. Manė, kad M. maždaug 12–14 metų, A. – 10–12 metų. Prie tvenkinio jis negėrė, prieš tai buvo išgėręs. Grįžtant atgal jis ėjo kartu su M. L.. Atbėgo A., kuris buvo sušalęs, paėmė M. rankšluostį ir nubėgo. Jis pasiūlė M. pasimylėti, ir pastaroji sutiko. Jie nuėjo į rapsų lauką. Jis M. netempė, mergaitė šalia ėjo. Jis ištrypė rapsus, M. nusivilko savo džemperį, patiesė ir atsigulė. Pripažįsta lytinį santykiavimą, bet prievartos nebuvo. Nežino, kodėl mažametės prievartavimu jį apkaltino. Eidami atgal jie dar juokėsi, M. nebuvo apsiverkusi. Tuomet atvažiavo G. B., M. sesuo, staigiai pasodino M. į mašiną ir nuvažiavo. Nuo keliuko iki rapsų lauko gal 60 metrų. M. turbūt suprato, ką reiškia pasimylėti, ėjo savo noru. Sperma išsiliejo. Nežino, ar M. anksčiau turėjo lytinių santykių, kraujas matėsi. M. pasakė, kad skauda ir jis baigė. A. jis nespyrė. Blogai padarė. Buvo išgėręs, blaivus būtų kitaip elgęsis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. S. parodė takelį nuo kelio (duomenys neskelbtini), kuriuo kartu su M. L. nuėjo 310 m į rapsų lauką, parodė vietą rapsų lauke, esančią 84 m. atstumu nuo lauko pradžios, kur lytiškai santykiavo su M. L. (t. 1, b. 1. 91-99).

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą J. S. paaiškino, jog neturi, ką pasakyti. Sūnui sveikatos problemų nebuvo, bendraudavo, lankė mokyklą, mokytis normaliai sekėsi. Vieną sykį buvo parėjęs su kvapu, bet šiaip negėrė. Padėdavo dirbti. Nukentėjusiųjų šeimą pažinojo, 12 metų (duomenys neskelbtini) gyveno. Tie vaikai dažnai atbėgdavo pažaisti.

Nukentėjusioji M. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2010 m. gegužės 22 d. pavakary kartu su broliais A. ir A. bei pažįstamu K. S. nuėjo išsimaudyti į (duomenys neskelbtini) tvenkinį. Išsimaudžius ji ėjo į namus, (duomenys neskelbtini) kaimą, kai ją pasivijo K. S., o vėliau ir brolis A., kuriam ji padavė rankšluostį, kad nebūtų šalta. Priėjus pagrindiniu keliu tiltą, K. S. jai pasiūlė nueiti į mišką pasižiūrėti kažkokio namelio. Jai nesutikus eiti, K. S. paėmė jai už rankos ir pradėjo tempti. Tada brolis paėmė už kitos rankos ir liepė K. S. ją paleisti. K. S. ją laikė už dešinės rankos žasto, o brolis laikė už kairės rankos plaštakos. Tada K. S. broliui du kartus įspyrė. Po spyrių brolis pradėjo verkti ir nubėgo į namus. Ji paprašė brolio apie įvykį pasakyti seseriai A.. Tuomet K. S. ją nusitempė per rapsų lauką. Ji šaukėsi pagalbos. K. S. jai uždengė delnu burną. Ji spardėsi, negalėjo išsivaduoti, kadangi K. S. ranka laikė jai už sprando, buvo fiziškai stipresnis. Vesdamas per lauką K. S. pradėjo ją per prievartą nurenginėti. Pirmiausia stovinčiai K. S. atsegė kelnių sagą. Ji spardėsi. Tada K. S. ją pargriovė, gulinčiai numovė vieną kelnių ir kelnaičių klešnę bei atsisėdo ant kojų. Sukdamas ranką, nuvilko jai megztinį. Ji visą laiką verkė, prašė paleisti. K. S. nieko neatsakė, atsigulė ant jos, laikydamas ją prispaudęs, nusirengė megztinį, iki kelių nusismaukė kelnes ir kelnaites, rankomis praskėtė jos kojas ir savo lytinį organą, kuris buvo didelis, įkišo į ją. Ji prašė jo paleisti, nes skaudėjo. Kiek kartų K. S. savo lytinį organą ištraukė ir vėl įkišo į jos lytinius organus, negali nurodyti, bet buvo daug kartų. Jai atrodo, kad tai galėjo tęstis apie 10 minučių. Po to K. S. ištraukus lytinį organą, iš jo lytinio organo pradėjo bėgti skystis. Dalis skysčio užbėgo jai ant kojos. Tada K. S. ją paleido ir nusisuko. Ji puolė rengtis. Ant kojos buvęs skystis nusivalė į kelnes. Ant savo lytinių organų ji matė kraują. Apsirengusi ji pradėjo eiti, jai truputį skaudėjo. Netrukus ją pasivijo K. S. ir ėmė grasinti niekam nesiskųsti. K. S. sakė, jeigu ji pasakys sesei ar mamai, ją užmuš. Eidama ji verkė. Beeinančią ją pasitiko atvažiavusi sesuo A., kuriai ji papasakojo, ką jai darė K. S.. Sesuo iškvietė policiją. Po įvykio jaučiasi blogai, išgyvena, blogai miega, persekioja gėdos jausmas. K. S. jai nesiūlė pasimylėti ( t. 1, b. 1. 42-44).

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2010 m. gegužės 22 d. pavakare, tikslaus laiko neprisimena, kartu su broliu A. L., sese M. L. ir K. S., kurį jau seniai pažįsta, jis nuėjo išsimaudyti į (duomenys neskelbtini) tvenkinį. Jie maudėsi apie valandą laiko. Nusimaudžius pirmiausia per lauką išėjo namo M. su K.. Jam pasidarė šalta, todėl pasivijo sesę, kuri jam padavė rankšluostį, ir visi ėjo link namų. Pagrindiniu keliu priėjus tiltą, K. M. pasiūlė nueiti pasižiūrėti kažkokio namelio. Pastarajai nesutikus, K. paėmė M. už rankos ir norėjo vestis. M. nenorėjo eiti. Jis paėmė sesei už rankos ir, pasakęs K. negražų žodį, pareikalavo paleisti sesę. Tada K. jam vieną kartą nestipriai spyrė į pakinklį ir liepė eiti namo. Jis nepaleido sesės, norėjo, jog pastaroji eitų kartu į namus. Tuomet K. jam dar kartą stipriai spyrė į koją. Jam labai skaudėjo. Po antro spyrio susiėmęs už kojos jis nubėgo namo. Eidamas girdėjo kaip M. šaukė: „Padėkit man“. Atsisukęs jis matė, kaip K. laikė M. delnu užėmęs burną. Kur nuėjo K. su M., jis nematė. Parėjęs namo jis pasakė sesei A., kad M. pasiliko su K.. A. išvažiavo ieškoti M. (t. 1, b. 1. 52-54).

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą Z. B., apklausta liudytoja, parodė, kad ji kaltinamąjį pažįsta nuo to laiko, kai gyveno viename kaime – (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis bendravo su jos vaikais, kartu žaisdavo. 2010 m. gegužės 22 d. į jos namus atėjo K. S., kuris padėjo sukasti daržą, klausinėjo apie jos vaikus. Ji papasakojo kaltinamajam, kad A. turi vyrą, kad sūnus A. K. yra trečiokas, sūnus A. Ž. mokosi, o duktė M. ina baigė šeštą klasę, eis į septintą, kad pastarajai jau 12 metų. Po to jos vaikai A. L., A. K. ir M. L. išėjo maudytis kartu su K. S., kurio ji paprašė pasaugoti, prižiūrėti vaikus, nes jis vis tiek vyresnis. Vaikams išėjus, ji nuėjo pas kaimynę. Namuose liko duktė A. su sugyventiniu G. B.. Jai sugrįžus, A. pasakė, kad M. išprievartavo, ir su G. B. išvažiavo. Netrukus A. grįžo su M., kuri sėdėjo mašinoje, verkė, nenorėjo kalbėti. A. paskambino į policiją, o G. B. jai papasakojo, kad M. išprievartavo K., kai ji vaikus išleido maudytis. Naktį po įvykio ji miegojo su M., kuri prišlapino į lovą. Po to jos lankėsi pas gydytojus, duktė du mėnesius vaistus vartojo, į mokyklą nėjo, bijojo. Dabar pasakius, kad teismas bus, M. pradėjo šaukti, kad nenori į teismą. Sūnus A. jai dar tą pačią dieną pasakojo, jog einant namo nuo tvenkinio, K. S. pradėjo tampyti M., o jis (A.) neleido, tada K. įspyrė į kelį. Ji matė mėlynę ant sūnaus kojos. Jos sūnus A. negali meluoti, duktė M. apie tokius dalykus taip pat tikrai negalėtų išsigalvoti. Pornografinių filmų namuose niekas nežiūri, kompiuterio, interneto jų namuose nėra. Ieškinio nereiškia. Tegul kaltinamasis bus laisvėje. Pastarojo motina kenčia, gaila jai abiejų.

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo tada, kai jai buvo 10 metų ir jie gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Tuomet jie bendraudavo, pažinojo vieni kitus. Šių metų gegužės mėnesį, galėjo būti 22 d., ji kartu su draugu G. B. buvo atvažiavusi pas mamą Z. B. į Joniškio rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten atėjo K. S. ir su mama bei vaikais darže buvo. Vaikai – tai A. L., M. L., A. K.. Vaikai žaidė, o K. S. padėjo mamai dirbti. K. S. mamos klausė, kodėl ji „pasikėlusi“, kiek jai metų. K. S. sakė, kad yra vyresnis už ją, kad atvažiavo pas tetą J. E., kuri irgi (duomenys neskelbtini) kaime gyvena. Mama K. S. vardijo, kiek visiems vaikams metų, gimimo dienas sakė. Po to, apie 20 val., pradėjo vaikai kalbėti, kad maudytis nori. Mama išleido visus maudytis į tvenkinį, dar paprašė K. vaikus prižiūrėti. Po 21 val. pirmas į namus grįžo A., susiėmęs už kojos. Jai paklausus, kur sesė, A. atsakė, jog K. nusitempė M. į krūmus prie tilto, prie pagrindinio kelio, o kitas brolis maudosi dar. A. buvo išsigandęs, pavargęs, ji net nemoka apibūdinti jo būsenos. Tuomet ji su G. B. iš karto sėdo į mašiną ir važiuodami pamatė, kaip iš pagriovio išėjo M. ir K., kurio ji paklausė, ar nieko nepadarė M.. Pastarasis pasakė, kad maudėsi, sakė: „nieko nebuvo, tu juk mane pažįsti“. M. buvo raudona, apsiverkusi, ant veido buvo kraujo. M. pasakė, kad uodas įkando. Mašinoje pakeliui į namus M. pasisakė, kad K. tempėsi į krūmus, lindo. Jai paklausus, ar kišo ten ką, M. atsakė, kad kišo. Ji paskambino į policiją. Namuose M. smulkiau pasakojo, sakė, kad išėjo namo, kad ją (M.) pasivijo K. ir A., ties tiltu K. pradėjo ją temptis. A. pradėjo pasakoti, kad jam K. įspyrė ir liepė dingti, kad jis dar bandė sesę laikyti, bet po spyrio parbėgo namo. M. sakė, kad viską atsimena, galės parodyti vietą, sakė, kad „jai ten kišo“. M. nenorėjo pasakoti. Ji suprato, kad K. S. lytiškai santykiavo su M.. M. kraujas bėgo, pastaroji norėjo į tualetą, tačiau ji neleido, kol neatvyko policija. A. buvo įspirta į kirkšnį, į kelį, buvo labai didelė mėlynė. Po to įvykio su sese ji lankėsi pas psichologę, sesė gėrė daug vaistų, miegodavo daug. A. ir M. galima tikėti, vienodai pasakojo viską, tuoj pat kreipėsi į juos.

Liudytojas G. B. parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, su drauge A. L. jis buvo pastarosios namuose B. kaime, Joniškio rajone. Ten atėjo K. S., kurį jis matė pirmą kartą, šnekėjo su A. broliu, sese, mama, padėjo daržą kasti. Jis girdėjo, kad pastarieji kalbėjo apie vaikų gimtadienius. Po to M. L., A. K., A. L. ir kaltinamasis išėjo maudytis. Po 21 val. grįžo A., kuris pasakė, jog kaltinamasis neleido M. pareiti, pastarąją laikė ir nusivedė kažkur prie namelio. Tuomet jis su A. išvažiavo ieškoti M., nes pamanė, kad K. S. gali mergaitę išprievartauti. Už tilto, kur yra rapsų laukai, jie pamatė iš griovio išlipančią M., o iš paskos kaltinamąjį, kuris sakė, kad buvo prie namelio, kad maudėsi. M. buvo išblyškusi, išsigandusi, raudonu veidu. Kaltinamasis sakė, kad nieko nepadarė, sakė: „Alma, tu mane pažįsti“. Automobilyje M. iš pradžių nenorėjo kalbėti, o paskui pasakė, kad ją nusitempė į lauką, nesakė, kad ją išprievartavo, tačiau atsakinėdama į klausimus atsakė, kad „taip, darė ir kišo“. Jie suprato, jog buvo lytiniai santykiai. Grįžę namo, paskambino policijai. A. parodė koją, lyg kairę, ant kurios buvo guzas ir mėlynė. A. sakė, jog įspyrė kaltinamasis, kad A. netrukdytų, paleistų M.. M. sakė, kad kaltinamasis prie tvenkinio buvo išgėręs alaus.

Liudytoja J. E. parodė, kad šiais metais gegužės mėnesį pas ją buvo atvykęs jos sesres sūnus kaltinamasis K. S.. Gegužės 22 d. grįžusi iš dabo apie 19.50 val., K. namuose nerado. Pastarasis grįžo kažkoks išsigandęs ir pasakė, jog su nepažįstamais vaikinais susimušė, nes neleido maudytis. Po kiek laiko atvažiavo policija ir tyrėjas pasakė, kad yra išprievartavimas, mergaitė kruvina. K. nuleido galvą. Šiaip K. labai geras vaikas.

Įvykio vietos apžiūros metu Joniškio r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kairėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje rapsu apsodintame lauke rastas 1,60 X 1,50 m dydžio išmintas lauko plotas (t. 1, b. 1. 6-11).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu M. L. pateikė rūbus – pilkos spalvos džemperį, vaikiškas rudos spalvos kelnes, baltos spalvos apatines kelnaites (t. 1, b. 1. 12), kurių apžiūros metu nustatyta, kad ant džemperio matosi žemės likučių pėdsakai, žalios spalvos dėmės, ant kairės kelnių klešnės matosi šviesios bei tamsios spalvos dėmės, ant kelnaičių matosi gelsvos, rusvos ir rausvos spalvos dėmės (t. 1, b. 1. 13-17).

Specialisto išvadoje Nr. G584/10(04) nurodyta, kad M. L. kūne sužalojimų nerasta. Jai padarytas mergystės plėvės plyšimas, atitinkantis įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. M. L. mergystės plėvėje randų ir senų plyšimų nėra, kas rodo, kad ji anksčiau lytinių santykių į makštį nėra turėjusi. M. L. nėra lytiškai subrendusi. Tepinėliuose ir tamponuose su M. L. makšties, tiesiosios žarnos, burnos turiniu spermos nerasta (t. 1, b. l. 26).

Specialisto išvadoje Nr. G585/10(04) nurodyta, kad A. K. padarytas nubrozdinimas kairio kelio srityje. Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2010-05-22), sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu ribotu paviršiumi. Rastas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griuviminės traumos metu, tiek suduodant smūgį į kairio kelio sritį. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 49).

Iš Gimimo liudijimų kopijų matyti, kad M. L. gimusi (duomenys neskelbtini), A. K. gimęs (duomenys neskelbtini), K. S. gimęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-29).

Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, kad M. L. yra Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre nuo 2010 m. gegužės 26 d.. Nustatytas potrauminis streso sutrikimas (t. 1, b. l. 33).

Specialisto išvadoje Nr. S 254/10 (01) nurodyta, kad ant M. L. džemperio, sportinių kelnių ir kelnaičių yra K. S. sperma su 99,99999999 proc. tikimybe (t. 2, b. l. 36-37).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šioje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. S. padarė jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje padarė mažamečiui A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei išžagino mažametę M. L.. Paties išžaginimo fakto tik siauresne apimtimi, t. y. nepripažindamas smurto naudojimo, neneigia ir pats kaltinamasis K. S., kuris prisipažino, jog lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. L. pastarosios sutikimu. Kaltinamasis neigia smurto vartojimą ir prieš nukentėjusįjį A. K.. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kaip jo gynybos pozicija, siekiant sumažinti inkriminuojamų jam nusikalstamų veiksmų apimtį, o tuo pačiu ir sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Darydamas tokias išvadas teismas pirmiausia remiasi nukentėjusiųjų A. K. ir M. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai jie vienodai aiškino, kad jiems einant nuo tvenkinio namo, K. S. pasiūlė M. L. pasižiūrėti kažkokio namelio, o pastarajai nesutikus, K. S. paėmė M. L. už rankos ir pradėjo tempti. Tuomet, nukentėjusiųjų tvirtinimu, A. K. paėmė M. L. už kitos rankos ir liepė K. S. M. L. paleisti, tačiau K. S. du kartus įspyrė A. K., po ko pastarasis nubėgo į namus. Nukentėjusiosios M. L. teigimu, kai K. S. ją tempė, ji šaukėsi pagalbos, ir K. S. jai uždengė delnu burną. Šią aplinkybę analogiškai nurodė ir nukentėjusysis A. K., paaiškinęs, kad bėgdamas namo jis girdėjo M. šaukiant: „Padėkit man“, ir atsisukęs matė, kaip K. S. laikė M.i delnu užėmęs burną.

Nukentėjusiosios M. L. parodymus apie tolimesnę įvykio eigą – lytinį santykiavimą su kaltinamuoju, spermos išsiliejimą, įvykio vietą, patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys: specialisto išvada Nr. G584/10(04) dėl M. L. nustatyto mergystės plėvės plyšimo, daiktinių įrodymų apžiūros metu protokole užfiksuoti duomenys apie rastas dėmes ant nukentėjusiosios rūbų, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. S 254/10 (01) apie ant M. L. rūbų rastą K. S. spermą. Nukentėjusiosios M. L. teiginius apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą bei jos nesutikimą lytiškai santykiauti su kaltinamuoju patvirtina ne tik jau minėti nukentėjusiojo A. K. parodymai, bet ir liudytojų A. L. ir G. B. parodymai, kad tuojau po įvykio sutikta nukentėjusioji buvo apsiverkusi ir papasakojo, jog buvo išžaginta.

Netikėti nukentėjusiosios M. L. parodymais teismas neturi jokio pagrindo atsižvelgdamas ir į pastarosios paaiškinimus dėl išžaginimo įvedant lytinį organą į jos lytinius organus, kai ji buvo sutepta iš kaltinamojo lytinio organo išbėgusiu skysčiu. Šios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, atspindi realiai buvusius ir jos patirtus įvykius, kadangi, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (12 m.) ir seksualinės patirties neturėjimą, tokių aplinkybių nukentėjusioji negalėjo išgalvoti.

Vertindamas nukentėjusiosios M. L. parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas atsižvelgia ir į jos sesers A. L. bei motinos Z. B. aiškinimą, kad nukentėjusioji M. L. šioje situacijoje apie seksualinę patirtį tikrai negalėtų išsigalvoti. Z. B. teigimu, M. L. patirtas seksualinės prievartos faktas iki šiol mergaitei kelia ryškius prisiminimus, sukeliančius neigiamas emocijas. Tai, o taip pat ir nukentėjusiajai nustatytas potrauminis streso sutrikimas, kas nurodyta Joniškio psichikos sveikatos centro pažymoje, liudija apie prievartinį, o ne savanorišką lytinį santykiavimą.

Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 2 punkte nurodoma, jog lytinis santykiavimas Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra, vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, kai yra išžaginamas mažametis asmuo, tai yra, kai nukentėjusiajam asmeniui nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos padarymo būdai yra alternatyvūs, tai yra, pakanka vieno iš jų, kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu.

Kaltinime K. S. nurodyta, kad jis išžagino mažametę M. L. pasinaudodamas bejėgiška pastarosios būkle dėl mažametystės, grasindamas tuoj pat panaudoti smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą.

Kaip matyti iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos, M. L. yra gimusi 1997 m. gruodžio 16 d., t. y. nusikaltimo padarymo metu – 2010 m. gegužės 22 d. – buvo mažametė, 12 metų. Byloje nustatyta, kad iki įvykio kaltinamasis K. S. ir nukentėjusioji M. L. pažinojo vienas kitą, ir kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios amžių. Nors kaltinamasis teigia tikslaus nukentėjusiosios amžiaus nežinojęs ir manęs, kad M. L. yra 12-14 metų, nukentėjusiosios motina Z. B., liudytojai A. L. ir G. B. patvirtino, kad kaltinamajam buvo nurodytas tikslus nukentėjusios amžius. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji M. L. nedavė sutikimo lytiniams santykiams su kaltinamuoju. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis K. S. lytiškai santykiaudamas su M. L. pasinaudojo bejėgiška pastarosios būkle, kurią nulėmė jos mažametystė.

Fizinio smurto panaudojimas yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Nagrinėjamu atveju fizinio smurto (tempimo, pervertimo ant žemės, užgulimo, prievartinio nurengimo bei kojų praskėtimo) panaudojimo faktą patvirtina jau anksčiau aptarti ir patikimais teismo laikomi mažamečių nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis K. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. L., siekdamas palaužti pastarosios pasipriešinimą.

Tačiau kaltinime nurodytas išžaginimo padarymo būdas – grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą, išnagrinėjus baudžiamąją bylą nepasitvirtino, kadangi nukentėjusioji M. L. jokių kaltinamojo grasinimų iki prievartinių lytinių santykių neįvardijo ir netgi nurodė, jog K. S. į jos prašymus paleisti nieko neatsakė. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Kaltinamasis K. S. atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja prieš pastarosios valią. Tai rodo ne tik fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti faktas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamasis K. S., nors ir pats būdamas nepilnametis, tačiau pakankamo amžiaus (16 m.) ir gyvenimiškos patirties, taip pat ir lytinio gyvenimo, suvokė nukentėjusiosios nesutikimą lytiškai su juo santykiauti, kadangi savo nesutikimą nukentėjusioji išreiškė ne tik žodžiais prašydama paleisti, šaukdamasi pagalbos, ką patvirtino ir nukentėjusysis A. K., bet ir veiksmais – spardydamasi. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis K. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja M. L. prieš pastarosios valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą bei pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ir norėjo tokių lytinių santykių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam K. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos – išžaginimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. S. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Kaltinimą K. S. dėl nežymaus nukentėjusiojo A. K. sveikatos sutrikdymo patvirtina ne tik jau aptarti ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinti nukentėjusiųjų M. L. ir A. K. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, bet ir liudytojų Z. B., A. L. ir G. B. liudijimai apie matytus sužalojimus ant A. K. kojos bei Specialisto išvada Nr. G585/10(04) apie A. K. padarytą nubrozdinimą kairio kelio srityje, atitinkantį įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Nukentėjusysis A. K., kaip matyti iš gimimo liudijimo kopijos, gimęs 2001 m. sausio 25 d., t. y. įvykio metu buvo mažametis (9 m.), kas buvo žinoma bei akivaizdu ir kaltinamajam. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. S. veiksmai padarant mažamečiui A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą teisingai klavifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinime K. S. dėl mažamečio A. K. sužalojimo nurodytos pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas. Kadangi kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal sukeltas sunkesnes pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimas, kaip perteklinė aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasi užfiksuotais alkotesterio parodymais, kad 2010-05-22 22:01 val. K. S. nustatytas 1.32 promilių girtumas (t. 1, b. l. 75). O apie girtumo įtaką kaltinamojo elgesiui teismas sprendžia remdamasis paties kaltinamojo paaiškinimu, kad blaivus būtų kitaip elgęsis, bei atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį (nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, veikos prieš mažamečius asmenis) bei šių veikų padarymo aplinkybes.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam K. S. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis K. S. nusikalto būdamas nepilnamečiu. Todėl teismas vadovaujasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet ir atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje. Šio skyriaus 91 str. 1 d. reglamentuojama, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d. nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, o pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d. nuostatą, nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam K. S. bausmių rūšis bei dydžius, įvertina jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį – jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 6 d.). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, padarytas mažametės išžaginimas yra labai pavojingas, nes kėsinamasi į asmens seksualinį neliečiamumą, į vaiko saugumą nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. 1. 109-110). Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės charakteristikoje nurodyta, kad K. S. yra draugiškas, geros širdies vaikinas, lengvai pritampa prie klasės draugų, tačiau kartais pasako grubius žodžius ir replikas pamokų metu. K. S. mokymosi vidurkis yra tik 4,8 – 5, keturis mokomuosius dalykus mokosi pagal mokyklos adaptuotą programą, mokytojų teigimu, pamokų metu dažniausiai būna paklusnus, atlieka pavestas užduotis. Laisvalaikiu K. S. uždarbiauja pas vietinius kaimo gyventojus, dirbdamas ūkio darbus, lankosi sporto salėje, kur žaidžia krepšinį, dalyvauja tarpmokyklinėse, rajoninėse krepšinio bei lengvosios atletikos varžybose. Per II-ąjį trimestrą iš viso praleido 82 pamokas, iš jų 45 pateisino mamos rašteliu. Klasės auklėtoja palaiko ryšį su K. S. mama, informuoja apie auklėtinio pažangumą, jeigu kyla kokių problemų, mama neatsisako apsilankyti mokykloje (t. 1, b. l. 121).

Skirdamas bausmes kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia ir į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo K. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas kaltinamajam už padarytus nusikaltimus, iš kurių vienas labai sunkus, skiria laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams numatyti tokių bausmių vidurkiai (BK 91 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam K. S. klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas jau anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Taip pat, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę kaltinamajam, teismas vertina ir šios priemonės taikymo tikslingumą atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei po jos.

Kaip jau minėta, kaltinamasis K. S. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad J. S. šeima neįrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 119), kas rodo, jog iki šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, jog jis nusikalto atsitiktinai.

Siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, teismas atsižvelgia ir į nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, t. y. į tai, kad kaltinamasis iki sulaikymo mokėsi pagrindinėje mokykloje, kur apibūdinamas teigiamai, klasės auklėtoja palaiko ryšį su kaltinamojo mama, ir pastaroji gali daryti įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nenusikalstų. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad K. S. gyvena su mama, patėviu ir vyresniuoju broliu, kad tėvas yra miręs (t. 1, b. l. 117). Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas tiesiogiai paveiktų nepilnamečio kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, jis netektų galimybių baigti mokslą ir įgyti specialybę. Darydamas išvadą, kad kaltinamajam tikslinga atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas įvertina ir kaltinamojo labai jauną amžių, atsižvelgia į nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą, prašiusios neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nuomonę, į tai, kad K. S. jau daugiau kaip keturis mėnesius yra suėmime. Be to, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas kaltinamajam galimai būtų komplikuotas, jo asmenybė sutrikdyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei siekdamas įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo K. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. yra juridinis pagrindas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., kaltinamajam K. S. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas teismas subendrina apėmimo būdu, kadangi šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktiniai įrodymai – megztinis, kelnės, apatinės kelnaitės, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, bei M. L. du tepinėliai, vokas su M. L. kraujo lyginamuoju pavyzdžiu, vokas su K. S. kraujo lyginamuoju pavyzdžiu, perduoti DNR tyrimui Valstybinei teismo medicinos tarnybai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir K. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. K. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. gegužės 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 m. spalio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. K. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p. K. S. dvylikai mėnesių paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. S. pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir iš suėmimo paleisti teismo salėje.

Daiktinius įrodymus – megztinį, kelnes, apatines kelnaites, du tepinėlius, du vokus su kraujo lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotus DNR tyrimui Valstybinei teismo medicinos tarnybai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.