Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-886-768/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1-886-768/2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00159-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-886-768/2012Teisminio proceso Nr.1-50-2-00159-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3. 1.1.8.6.2. 1.2.5.4. 2.10.1.4. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. lapkričio 5 d. Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2012 m. liepos 17 d. 14.16 val. ir 17.16 val. iš savo namų (duomenys neskelbtini), skambindamas mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) į telefoną A. B. ir aiškindamas priklausąs ,,tulpiniams“ bei grasindamas iššaudyti A. B. kumeles ir karves, be to, grasindamas nušauti ganykloje patį A. B., tokiu būdu, esant pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, grasino nužudyti A. B..

Kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino, kad 2012 m. liepos mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), norėdamas pajuokauti, berods du kartus, skambino tokiam savo pažįstamam A. B.. Norėjo tik pajuokauti, todėl neprisistatė šiam ir pagąsdino, kad iššaudys jo arklius, nes priklauso ,,tulpiniams“. Gal pasakė, kad nušaus ir jį patį, bet tai tebuvo juokai ir jis nemanė, kad A. B. patikės juo ir išsigąs, kad jis tikrai gali įvykdyti savo grasinimus, nes A. B. juk žino, kad jokio šautuvo jis neturi ir dėl to tikrai negalėtų šio nušauti. Dėl to, kad skambino A. B. ir gąsdino šį, grasindamas nušauti jį ir šio gyvulius ganykloje, nuoširdžiai gailisi. Anksčiau jis yra iš vieno žmogaus pirkęs kumelytę, o A. B. buvo labai sukritikavęs šią, kad toji negera, tai todėl jis A. B. ir paskambino, kad buvo supykęs ant jo už tas jo kalbas apie kumelytę. Neprieštarauja, kad procesas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 29-30)

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2012-07-17 du kartus, t.y. apie 14.00 val. ir apie 17.00 val., jam į mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino toks R. J., kuris skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). R. J. jam neprisistatė, todėl tąkart jis net ir nežinojo, kas jam skambina. Skambinęs jam R. J. iškart paklausė, - ,,Turi kumelių parduot?“. Kai jis atsakė, kad turi, J. iškart pradėjo šaukti, kad iššaudys jo karves ir kumeles, visą bandą ganykloje iššaudys, kad nebijo jo, nes priklauso „tulpiniams“. Už ką, dėl ko iššaudys jo gyvulius, J. nepaaiškino. Tiesą sakant jis labai ir neklausinėjo, tik klausėsi, ką J. šneka, o šis ištisai kalbėjo apie tai, kad iššaudys jo arklius, vėliau - karves. Kalbėjo labai tankiai, todėl jis nespėjo net įsidėmėti, ką J. ten daugiau pasakojo, tik suprato, kad šis priklauso “tulpiniams” ir iššaudys jo gyvulius. Iš kur J. žinojo jo telefono numerį, jis neturi supratimo, ir tik gali spėlioti, kad gal šiam kas davė jo telefono numerį. Iš J. kalbos nesuprato, kad šis būtų buvęs

neblaivus, nes tie pokalbiai nebuvo ilgi, be to jis juk telefonu nebendravo su J. anksčiau ir dėl to jam sunku spėti, ar šis galėjo būti išgėręs ar ne. Kiek tiksliai laiko užtruko pirmas pokalbis jis gerai ir nežino, bet galėjo būti, kad pirmą kartą pokalbis truko apie 5 min. ir jis dabar net nepamena kokie buvo paskutiniai skambinusiojo žodžiai per pirmą pokalbį, nes skambinusysis pirmas baigė pokalbį ir po visų savo grasinimų išsijungė. Po pirmojo to pokalbio jis nesuprato kas čia atsitiko, bet išsigando, kad buvo grasinta iššaudyti jo gyvulius, nes visai nesenai buvo per televiziją matęs, kad Dzūkijoje kažkur buvo veisliniams arkliams sušaudytos kojos ir vienas arklys net nušautas. Todėl tas skambutis ir grasinimai iššaudyti jo arklius, nes pabrėžtinai buvo daugiau kalbama būtent apie arklių iššaudymą, jį labai išgąsdino ir jau po pirmojo skambučio jis galvojo, kad kreipsis į policiją, nes realiai patikėjo, kad jam skambinęs žmogus tikrai gali sužaloti ar netgi nužudyti jo gyvulius. O kai tas pats žmogus ( jį atpažino iš balso, kad skambina tas pats, kaip ir pirmą kartą) paskambino jam iš to pat telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 17 val., jis ir visai persigando. Tas žmogus vėl, net nepasiklausęs ar kalba su juo, iškart vėl pradėjo pokalbį grasinimais, kad iššaudys jo arklius. Iš šio balso ir keiksmažodžių, kuriais šis palydėdavo savo grasinimus, suprato, kad šis kažko labai įniršęs, o ko tikrai nesuprato ir nežinojo, nes šis ir antrą kartą nepaaiškino kodėl skambina ir grasina. Tas antras skambutis išgąsdino dar labiau nei pirmasis ir dėl to, kad nors antrą kartą pokalbis truko trumpiau nei pirmą, bet buvo baigtas žodžiais ,,Vis tiek aš tave ganykloj nušausiu“ ir tada skambinusysis vėl padėjo ragelį. Kadangi nesuprato kas jam grasina, dėl ko ir nesijautė niekam nei skolingas, nei ką bloga padaręs, kad jam kas norėtų keršyti, tai labai išsigando, nes gąsdino dar ir tai, kad skambinusiojo neatpažino ir tai, kad šis žino jo telefoną ir kad prieš grasindamas net nepasitikslina su kuo kalba, o iškart puola grasinti. Tikrai pagalvojo, kad tas žmogus gali įgyvendinti savo grasinimus ir atėjęs iššaudyti ne tik jo gyvulius, bet ir nušauti jį patį, kaip kad grasino telefonu. Baisiausia buvo, kad nežinojo kas jam grasino ir nežinojo to grasinusiojo galimybių įgyvendinti savo grasinimus. Po kelių dienų, kai jau buvo parašęs pareiškimą policijai dėl grasinimų telefonu, jam vėl paskambino tas pats žmogus iš to paties telefono, kaip ir pirmus du kartus, kai jam buvo grasinta. Jį vėl atpažino iš balso. Valandos ir tikslios dienos, kada šis man skambino tą trečiąjį kartą dabar tiksliai ir nepasakysiu, bet tas trečias pokalbis prasidėjo nuo to, kad tas žmogus vėl, net nepasitikslinęs su kuo kalba ir neįsitikinęs kad kalba su juo bei neprisistatęs kas toks yra, pradėjo šaukti ,,Kam skambinai policijai, nereikėjo skambinti“. Paskui paklausė, ar jis parašė pareiškimą policijai. Kai jis atsakė, kad rašė, tada skambinusysis pradėjo šaukti ,,Kam rašei, nereikėjo rašyt“ ir dar kažką susakė, o paskui pasakė ,,Man sąskaita baigėsi“ ir pokalbis išsijungė, nes matyt tikrai baigėsi sąskaita. Vėliau iš policijos pareigūnų, tyrusių jo pareiškimą dėl grasinimų telefonu, jis sužinojo, kad visais tais atvejais jam skambino J. R., iš kurio prieš 18 metų jis buvo nupirkęs kumelaitę, o paskui ir pamiršęs, kad su tokiu turėjo reikalų. Jokių konfliktų su J. jis tikrai nei tada, kai pirko kumelaitę, nei vėliau near turėjęs. Ir netgi buvo pamiršęs, kad aplamai kažkada teko su tokiu bendrauti, o J. ko gero jį buvo geriau įsidėmėjęs, nes 2012 m. kovo mėn., važiuodamas ir kelyje pamatęs tranzuojantį žmogų, jis pagailėjo šio ir sustojo pavėžėti. Tada tas žmogus, kuris ir buvo R. J., jos dar perklausė ,,Argi manęs nepažįsti, buvau tau kumelaitę pardavęs“. Bet ir tąkart, kai pavėžėjo jį, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, todėl mano, kad J. skambino kažkieno paprašytas jį pagąsdinti. Ko jį gąsdinti, jis ir pats nežino. Gal kas pavydi, kad jis laiko gyvulius ir (duomenys neskelbtini) supratimu ,,gerai“ gyvena. Matyt kažkam kilęs pavydas ir buvo sugalvota jį pagąsdinti. Dabar, kai žino, kad jam skambino ir grasino J., tai negali pasakyti ką jam ir galvot, nes nežino kas šiam gali šauti į galvą. Jei šis drįsta jam skambinti, tai iš kur jam žinoti, ar J. tikrai neateis kada ir nepadarys ko bloga jo gyvuliams ar nepasaugos jo kur nors ir nepadarys jam pačiam ko nors negera. Jei J. šiaip be jokios realios priežasties skambina ir grasina tokiais dalykais, kad iššaudys jo gyvulius ir nužudys jį patį, tai negali žinoti, ar neįvykdys tų savo grasinimų. Todėl jam tikrai neramu ir dėl savo gyvulių sveikatos ir gyvybės bei dėl savo paties sveikatos ir gyvybės. Nors J. jam skambino tik tris kartus ir daugiau jokių skambučių iš jo nebebuvo, tačiau šio grasinimai jam atrodo visai realūs, todėl norėtų, kad J. atsakytų už savo veiksmus pagal įstatymus ir kad tai būtų pamoka tiems, kurie jo nuomone šį prikalbino jam paskambinti ir grasinti, nes jo supratimu J. skambino ir grasino jam ne asmeniškai turėdamas ant jo pyktį, o kieno nors paprašytas. Nors konkrečių asmenų, kurie galėjo

pakurstyti J. grasinti jis nežino ir negali nurodyti. Dar turi pasakyti, kad J., kiek žino iš policijos gauto atsakymo atsisakyti pradėti tyrimą dėl jo pareiškimo, buvo nurodęs policijai, kad grasino jam dėl to, kad jis neva jam nepardavė karvės, bet tikrai jis jokių skelbimų į laikraštį dėl karvių pardavimo nedėjo ir tikrai jokių gyvulių nepardavinėjo ir nesiruošė pardavinėti, todėl yra įsitikinęs, kad tokią versiją J. sugalvojo tik tam, kad pateisinti savo grasinimus. Tvirtina, kad tikrai jokių reikalų su J. neturėjo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jokių sandorių jiedu niekad nebuvo sudarę ir jokių reikalų jis su J., išskyrus tą prieš 18 metų pirktą kumelaitę, neturėjo. (b.l. 14-16)

Iš UAB ,,Tele 2“ išklotinių matyti, kad į A. B. telefoną iš R. J. telefono 2012-07-17 d. buvo skambinta du kartus – 14:16:26 val. ( pokalbis truko 193 s) ir 17:16:12 val. (pokalbis truko 24 s). (b.l. 23 - 24)

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo R. J. kaltė nusikaltimo padarymu įrodyta visiškai, nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 2 d.), į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. J. neteistas, 2011-01-05 nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, baustas administracine tvarka už tai, kad neturėdamas leidimo prekiavo pieno produktais (b.l. 42-43), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose registruotas dėl lengvo protinio atsilikimo, tačiau paskutinį kartą PSC lankėsi 1996-01-16 (b.l. 46).

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, daro išvadą, kad R. J. skirtina švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

pripažinti R. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus trejiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. J., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. J., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Donatas Jatužis