Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1436-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-07
Bylos Nr.
2A-1436-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04544-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
G. K.
Civilinė byla Nr. 2A-1436-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04544-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 30.10.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Virginijos Lozoraitytės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. ir atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-516-238/2014 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui G. K. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 110–117) teismo prašė: 1) panaikinti 2010-08-11-12 Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr.40-10.SK.632/2; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-08-16 statybos leidimą Nr. LNS-21-100816-00813, išduotą UAB „Kauno vandenys“; 3) panaikinti 2013-01-29 Statybos užbaigimo akto Nr.SUA-20-130129-00029 dalį dėl vandentiekio tinklų užbaigimo Šlaito gatvėje bei Vaitapilės gatvėje; atnaujinti ieškinio senaties terminą ginčyti minėtus dokumentus; 4) įpareigoti atsakovą UAB „Kauno vandenys“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovės R. B. vandentiekio liniją-tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį, atstatant vandentiekio trasą į vientisą (be flanšinio intarpo), panaikinant įrengtą šulinį Vaitapilės/Šlaito gatvių sankryžoje, kas atitiktų statybos leidimą Nr.38-5IT 333-316, išduotą 2008-08-28, ir statybos užbaigimo deklaraciją 2012-06-11 Nr.1. Atsakovui neatlikus šių veiksmų - paskirti atsakovui atitinkamą baudą; 5) priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu priėmė ieškinio atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio vandentiekio tinklo neteisėtai prijungtą Šlaito gatvės vandentiekio tinklą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2010-08-11-12 Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr.40-10.SK.632/2 bylą taip pat nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei R. B. iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 42,57 Eur žyminio mokesčio ir 579,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei atitinkamai bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad 2008-08-28 ieškovei R. B. ir B. B. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-5 ir 333-316, kuriuo leista valstybės žemės sklype Mokolų gatvėje statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Ieškovė nuosavybės teisę į savo pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus įgijo užbaigusi statybą 2012-06-11, o nuosavybės teisę įregistravo ir išviešino tik 2013-02-19. 2010-08-11-12 Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija (protokolas Nr. 40-10.SK.632/2) nusprendė išduoti statybos leidimą UAB „Kauno vandenys“ statyti vandens ir buitinės nuotekynės tinklus Aleksoto gyvenamųjų namų kvartale pagal trečiojo asmens G. K. parengtą projektą. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu nuolatinės statybos komisijos 2010-08-12 sprendimą išduoti statybos leidimą ieškovui UAB „Kauno vandenys“. Kadangi nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti prašomą statybos leidimą nėra skundo objektas, todėl šio reikalavimo dalyje byla nutrauktina ( CPK 293 str. 1p.).

Šalies argumentai

Pradiniame ieškinio pareiškime ieškovė nurodė, kad 2011 metų spalio mėnesį ji pastebėjo, kad į jos nutiestą vandentiekio trasą atsakovas pajungė kitą vandentiekio trasą ir sumontavo vandens pritraukimo hidrantą ( t.1, b.l.3). Iš ieškovės pateikto 2012-04-11 UAB „Kauno vandenys“ atsakymo matyti, kad ieškovė buvo informuota apie vykdomus statybos darbus Aleksoto ir Fredos gyvenamajame kvartale ir kad statybos metu suprojektuotas vandentiekio tinklas Šlaito gatvėje yra jungiamas prie veikiančio vandentiekio tinklo Vaitapilės gatvėje, ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) pakloto ieškovės lėšomis (t.1, b.l.22). Teismas sprendė, kad ieškovei vėliausiai 2012-04-15 (pridėjo kelias dienas paštui) tapo žinoma, kad atsakovas vykdo statybą pagal projektą ir kad statybos eigoje prijungia/ketina prijungti vandentiekio trasą į ieškovės pastatytą vandentiekio trasą, todėl laikė, kad ieškovei nuo 2012-04-15 prasidėjo terminas apskųsti atsakovui išduotą statybą leidžiantį dokumentą – arba teismui, arba atitinkamai institucijai, nurodytai Statybos įstatymo 23 str. 30 d. Tačiau ieškovė skundo institucijoms neteikė, į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo kreipėsi tik patikslintu ieškiniu 2014-10-13 ( t.2, b.l.8-13), t.y. žymiai praleidusi vieno mėnesio terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Atsakovo suprojektuotas ir pastatytas vandentiekis aprūpina vandeniu didelį skaičių žmonių, keletą gyvenamųjų namų kvartalų, todėl šiuo atveju atnaujinus ieškinio senaties terminą ir panaikinus leidimą statybai, iš esmės būtų pažeistas daugelio asmenų interesas gauti geriamąjį vandenį, todėl ieškinio senaties terminas skųsti leidimą statybai neatnaujintinas ir reikalavimas panaikinti atsakovui 2010-08-16 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-100816-00813 netenkintinas. Netenkinus reikalavimo panaikinti statybos leidimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą panaikinti statybos užbaigimo aktą, nes jokių papildomų argumentų šiam užbaigimo aktui naikinti ieškovė nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovas buvo pajungęs vandentiekio tinklus į ieškovės vandentiekio trasą, bet vėliau, jau kilus ginčui teisme, atjungė. Atjungęs vandentiekio tinklą nuo ieškovės tinklo, atsakovas buvusioje pasijungimo vietoje įrengė vadinamąjį flanšinį intarpą (t.1, b. l. 117–119). Teismas darė išvadą, kad tiek iki atsakovo pasijungimo į ieškovės pastatytą vandentiekio trasą, tiek ir po atsijungimo nuo ieškovės trasos, pati ieškovės vandentiekio trasa visada buvo sudaryta iš atskirų vamzdžių, kurie tarpusavyje buvo sujungti suvirinimo būdu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šiuo metu jos vandentiekio trasos būklė yra kuo nors blogesnės būklės, negu kad buvo iki atsakovo atliktų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atstatyti trasą į vientisą. Kita dalis to paties ieškovės reikalavimo dėl pirminės padėties atkūrimo (t.y. iki atsakovo atliktų prisijungimo ir atsijungimo veiksmų) buvo panaikinti įrengtą šulinį Vaitapilės/Šlaito gatvių sankryžoje. Nėra ginčo, kad po atsakovo užbaigtų vandentiekio tinklo statybų, prisijungimo ir vėlesnio atsijungimo nuo ieškovės vandentiekio trasos, įrengtas vandens pritraukimo šulinys išliko, tačiau jis nėra susijęs su ieškovės vandentiekio trasa. Žemės sklypas, kuriame yra įrengtas šulinys, ieškovei nuosavybės ar kitu pagrindu nepriklauso. Įvertinant, kad yra atmetami ieškovės reikalavimai dėl leidimo statybai ir statybos užbaigimo akto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą panaikinti įrengtą šulinį, nes pagal atsakovo parengtą pradinį projektą, leidimą statybai, statybos užbaigimo aktą ir 2014-05-07 vandentiekio šulinio rekonstrukcijos brėžinį (t.1, b. l. 121–123), šulinys turi būti įrengtas Vaitapilės/Šlaito gatvių sankryžoje. Nepanaikinus statybą leidžiančių dokumentų, nėra pagrindo įpareigoti nugriauti ir pagal tuos dokumentus pastatytų statinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

2011 m. spalio mėnesį UAB „Kauno vandenys“ be jokio perspėjimo, pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus neteisėtai prijungė kitą vandens trasą į ieškovei nuosavybės teise priklausantį vandentiekio tinklą ir sumontavo vandens patraukimo hidrantą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė aktyviai bandė spręsti savo pažeistų teisių įgyvendinimą ikiteismine tvarka, t.y. po neteisėto prisijungimo iškart prašymu kreipėsi į tinklų statytoją/savininką - UAB „Kauno vandenys“ ginant savo pažeistas teises ir tai patvirtina byloje esami šalių susirašinėjimai. Kauno apylinkės teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškus ieškovei pradinį ieškinį teisme, atsakovas pripažindamas neteisėtą statybą, atsijungė vandens tinklą nuo ieškovei priklausančio tinklo. Tai reiškia, jog teismas privalėjo konstatuoti, jog atsakovo atlikti veiksmai senaties terminą nutraukia (CK 1.130 str. 2 d.).Kauno apylinkės teismo sprendime nurodytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog institucijos išduodančios statybas leidžiančius dokumentus, jų išdavimo ir pridavimo klausimus, sprendė aplaidžiai. Bylos nagrinėjimo metu visos proceso šalys pripažino, jog atsakovui prisijungus prie ieškovei priklausančio vandentiekio tinklo, buvo privalomas ieškovės sutikimas. Minėtas trečiasis asmuo - G. K. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog rengiant tiek projektinę dokumentaciją, tiek išduodant statybos leidimus, būtina vadovautis ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 dėl vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos ir jų nepažeisti, kas nebuvo padaryta ir dėl ko Kauno apylinkės teismas priimdamas ginčijamą sprendimą apie tai nutylėjo ir nepasisakė.Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui pripažinus neteisėtą prisijungimą ir jam atsijungus, UAB „Kauno vandenys“ neatsijungė taip, kaip buvo numatyta atsakovo vandentiekio statybos projekte ir kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t.y. šioje byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-08-16 statybos leidimas Nr. LNS-21-100816-00813. Byloje esamos foto nuotraukos, kurios darytos UAB „Nuovastos“ įrodo, kad atsijungimas nuo ieškovei priklausančios trasos, ieškovės trasa yra apeita vandentiekio vamzdžių alkūnėmis, kas neatitinka UAB „Kauno vandenys“ vandentiekio tinklų projekto. Byloje taip pat nėra duomenų. jog būtų atlikta atsakovui priklausančios vandentiekio trasos projektinės dokumentacijos korektūra, nors 2010-08-16 išduotame statybos leidime Nr. LNS-21-100816-00813 yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad statytojas privalo: griežtai, laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderinus jo pakeitimus) ir normatyviniu statybos dokumentu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nutiesta atsakovui priklausanti vandentiekio trasa neatitinka parengtam projektui, todėl vien tik šiuo pagrindu Kauno apylinkės teismas privalėjo ginčijamą statybos leidimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą atstatyti R. B. vandentiekio trasą į pirminę padėtį.Atsakovui neteisėtai prijungus kitą vandentiekio tinklą į ieškovei priklausantį vandentiekio tinklą, trasa buvo sužiedinta. Atjungus atsakovui sužiedintą trasą ir įmontavus flanšinį intarpą, apėjus ieškovės trasą alkūnėmis, trasa tapo vientisa, kas reiškia, jog neprijungta (sužiedinta) kita trasa, tačiau tai nereiškia, kad ieškovės trasos 7 m ilgio vamzdis yra vientisas (nesukarpytas/nesugadintas).Atsižvelgiant į tai, jog institucijos prižiūrinčios statybą bei išduodančios statybą leidžiančius dokumentus aplaidžiai ir tik formaliai vertino UAB „Kauno vandenys“ pateiktus dokumentus, kas buvo konstatuota bylą nagrinėjant teisme, ir į tai, jog atsakovui statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidus statybas reglamentuojančias teisės normas, ir kai tokia statyba yra neteisėta (kas atsakovo UAB „Kauno vandenys“ pripažinta), ir kad šiai dienai atsakovo projektiniai sprendiniai neatitinka išduotam ginčijamam statybos leidimui, todėl toks statybos užbaigimo aktas privalėjo būti panaikintas.Tokiu sprendimu, jeigu nustatoma, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas iš esmės, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvu visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, arba nustatomi kiti svarbūs pagrindai. Nenuginčijus nuolatinės statybos komisijos protokolo, teisinė padėtis būtu atkurta tokia, kokia buvo iki statybos leidimo išdavimo. Liktų galioti Komisijos sprendimas dėl pareigos savivaldybės administracijos direktoriui išduoti statybos leidimą. Be to, ir faktinė padėtis nepakistų. Tikslai, kurių siekia pareiškėjas, nebūtų pasiekti, o tai reiškia nebūtų ir apgintos jo pažeistos teisės ar teisėti interesai.Su apeliaciniu skundu papildomai yra pateikiama 2009-03-10 Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartis. Mano, jog papildomo rašytinio įrodymo teikimas teismui neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl prašo šį dokumentą prijungti prie bylos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno vandenys“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą ir sumažinti priteistą ieškovei R. B. iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 42,57 euro žyminio mokesčio ir 579,24 euro išlaidų advokato pagalbai apmokėti į 20,85 euro žyminio mokesčio ir 260,66 euro išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei panaikinti sprendimo dalį priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 4,17 euro pašto išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

Iš bylos medžiagos matyti, kad jau iškėlus bylą teisme, iki pirmo teismo posėdžio atsakovas atsijungė nuo ieškovei priklausančio vandentiekio trasos, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsižvelgiant į šią aplinkybę;Kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t. l, b.1.8) ir pateikė du reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas iki pirmo teismo posėdžio (reikalavimas atsijungti nuo ieškovei priklausančios vandentiekio trasos), o kitas (įpareigoti atsakovą atstatyti ieškovės vandens trasos būklę į pirminę) buvo atmestas, todėl iš atsakovo turėjo būti priteista pusė sumokėto 144 Lt žyminio mokesčio, t. y. 72 Lt (20,85 euro);Pateikdama teismui ieškinį ieškovė pateikė ir duomenis apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. l, b. l. 62), iš kurių matyti, kad už ieškinio surašymą ji sumokėjo 1800 Lt, todėl jai turėjo būti priteista pusė šios sumos t. y. 900 Lt (260,66 euro);Kadangi atsakovas UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą atsijungti nuo vandentiekio trasos įvykdė iki teismo posėdžio, tai iš UAB „Kauno vandenys“ neturi būti priteistos pašto išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė apeliaciniame skunde remiasi naujais argumentais, kurie nebuvo išsakyti pirmosios instancijos teisme. Iš UAB „Nuovasta“ pateiktų faktinių išvadų, kurias pasirašė J. Š., matyti, kad trasa, įdėjus naują intarpą, yra vėl vientisa ir jai suteikta ta pati garantija, t. y. trasa yra tokia pati kokybiška, kokia ji buvo iki intarpo įdėjimo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio senaties terminą ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, o ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pateisinančių termino praleidimą.

Atsiliepime į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą ieškovė R. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė R. B. pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą su dviem reikalavimais, pateikė rašytinius įrodymus apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas - 2200 Lt atstovo išlaidų, 288 Lt žyminis mokestis. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo ieškovė teikė patikslintus ieškinius su kitais papildomais išvestiniais reikalavimais, kurie buvo tiesiogiai susiję su pradiniu (pirmu) ieškinio reikalavimu. Taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie papildomas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas - 500 Lt atstovo išlaidos, 288 Lt žyminis mokestis. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti, dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į apeliacinius skundu nurodoma, kad:

Ieškovės apeliacinio skundo aplinkybės patvirtina, jog atsakovai galėjo žinoti tik apie apeliantės tinklų projektavimą, bet ne apie vykdomą statybą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčijamo statybos leidinio išdavimo metu apeliantės vandentiekio tinklų statyba nebuvo užbaigta - kadastriniai inžinerinių tinklų matavimai atlikti tik 2012 m. gegužės 2 d., deklaracija apie statybos užbaigimą 2012 m. birželio 11 d., nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos (registracija atlikta 2012 m. birželio 29 d.). Visi šie statybos užbaigimo darbai atlikti jau po ginčijamo statybos leidimo išdavimo. Antra, šios aplinkybės neturi jokios įtakos pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, kad terminas statybos leidimui ginčyti buvo praleistas.Apeliantė teigia, jog aktyviai bandė spręsti savo pažeistų teisių įgyvendinimą ikiteismine tvarka - po neteisėto prisijungimo kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ dėl neteisėtos statybos, ir įmonė, atsižvelgdama į apeliantės kreipimąsi, atjungė vandentiekio tinklą nuo apeliantės trasos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokie atsakovo UAB „Kauno vandenys“ veiksmai nutraukė senaties terminą (CK 1.130 str. 2 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo termino praleidimą ne atsakovui UAB „Kauno vandenys“ keliamų reikalavimų atžvilgiu, bet statybos leidimui ginčyti, t. y. reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo, kuris keliamas Kauno miesto savivaldybės administracijai.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimtame sprendime teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistą terminą būtų galima atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turi būti pasverta, kuri iš vertybių - neva neteisėta statyba, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir tokios statybos padarinių pašalinimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose - yra svarbesnė konkrečioje byloje. Pritaria teismo nuomonei, jog nagrinėjamu atveju svarbiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ turėjo ketinimą išpirkti ieškovės pastatytą vandentiekio atšaką. Be to, šio atsakovo pastatytas vandentiekis aprūpina vandeniu keletą gyvenamųjų namų kvartalų, todėl atnaujinus praleistą terminą ir panaikinus statybos leidimą iš esmės būtų pažeistas daugelio asmenų interesas gauti geriamąjį vandenį. Laiko, kad teismas, pagrįstai neatnaujinęs termino statybos leidimui ginčyti, teisėtai ir pagrįstai atmetė reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo.Tinklai buvo nutiesti ne apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinėje žemėje - Vaitapilės gatvės ribose, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo galimybės įvertinti tos aplinkybės, kad reikalingas apeliantės sutikimas prisijungti į jos statomą vandentiekio tinklą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog turėjo būti gautas apeliantės kaip savininkės sutikimas, nes statybos leidimo išdavimo metu jokios daiktinės teisės nebuvo registruotos.Apeliantė, teigdama, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, visų pirma turėjo įrodyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neįvykdė (ar įvykdė netinkamai) jos kompetencijai priskirtus veiksmus statybos leidimo išdavimo procese, t. y. turėjo nurodyti, kokie konkrečiai statybos leidimų išdavimo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti, tačiau apeliaciniame skunde jokių konkrečių teisės aktų ar statybos leidimo išdavimo procedūrų, kurias būtų pažeidusi Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, nėra nurodyta, apsiribojant vien teiginiais, jog Kauno miesto savivaldybės administracija veikė netinkamai.Atsižvelgiant į tai, jog visi vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal statybos leidimą šiuo metu yra pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė siekia panaikinti statybos leidimą bei atstatyti jai nuosavybės teise priklausančią vandentiekio trasą į buvusią padėtį, tačiau byloje nekelia reikalavimo apie kitų statinių (vandentiekio ir nuotekų tinklų), pastatytų kitose Aleksoto gyvenamųjų namų kvartalo gatvėse pagal tariamai neteisėtai išduotą statybos leidimą, statybos padarinių pašalinimą. Tačiau vien ginčijamo statybos leidimo panaikinimas reikštų, kad liktų nepašalintos tariamai neteisėtos statybos pasekmės, nebūtų jokio galiojančio statybą leidžiančio dokumento, pagrindžiančio UAB „Kauno vandenys“ įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų Aleksoto gyvenamųjų namų kvartale statybos teisėtumą. Teismui patenkinus apeliantės keliamą reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo, taip, kaip jis buvo suformuluotas patikslintame ieškinyje, toks ginčo sprendimas neatitiktų LR statybos įstatymo 281 straipsnio reikalavimų. Apeliantė neįrodė, kad ginčijamu statybos leidimu ar atliktais statybos darbais yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) detaliai nurodė, kokios teisės aktais reglamentuotos procedūros atliekamos išduodant statybos užbaigimo aktą ir kaip jos buvo atliktos ginčo atveju. Atsižvelgiant į tai, jog Inspekcijos sudaryta statybos užbaigimo komisija nustatė, kad tinklai atitinka projekto, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, sprendinius, buvo pateikti visi privalomus reikalavimus atitinkantys dokumentai, vandentiekio tinklų bendrieji rodikliai, nurodyti projekte, atitinka faktinius, o nukrypimai yra neesminiai, todėl Statybos užbaigimo aktas išduotas teisėtai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta jokio procedūrinio pažeidimo, kuris būtų pagrindu panaikinti ginčijamą Statybos užbaigimo aktą juo labiau, kad Statybos leidimas, pagal kurį atlikti ginčijami statybos darbai, teismo nebuvo panaikinti.Skundžiamame teismo sprendime buvo įvertinti teisiniai Nuolatinės statybos komisijos sprendimų priėmimo pagrindai, galimybė ginčyti šiuos sprendimus ir jų panaikinimo teisinės pasekmės. Teismas pažymėjo, jog Statybos techniniame reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 p. yra nurodyta, jog tuo atveju, jeigu bent vienas Nuolatinės statybos komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė teisingą išvadą, kad minėtas statybos techninis reglamentas nustato neigiamo statytojui sprendimo apskundimo tvarką, tačiau nenustato statytojui teigiamo sprendimo apskundimo tvarkos, todėl teigiamas sprendimas nėra skundo objektas.Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinis skundas yra išimtinai dėl bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo ir nėra susijęs su Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėmis ir pareigomis, todėl prašo teismo dėl šio apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti, dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimai grindžiami argumentais, kad:

Vadovaujantis statybos užbaigimo akto išdavimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 24 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir statybos techninio reglamento 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“, (toliau - Reglamentas) V skyriaus nuostatomis, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir pagal kompetenciją išduoda statybos užbaigimo aktus statiniams, kurių statybą užbaigus, privaloma gauti statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad užbaigus naujo statinio statybą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Reglamento nuostatos detalizavo statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 24 straipsnyje. Atitinkamai Reglamento 8.2 punktas numatė, kad statybos užbaigimo aktas - Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas pagal statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2012-12-13 gavo UAB „Kauno vandenys“ prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą (registracijos Nr. PUA-2359). Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, Reglamento 9, 10, 11, 24 punktais, Inspekcijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011-03-31 įsakymu Nr. 1V-56 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento ir vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 26.1 punktu, Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012-12- 28 potvarkiu Nr. P3-2834 „Dėl statybos užbaigimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta statinio - vandentiekio ir buitinės nuotakynės tinklų (toliau - tinklai) Akacijų g., Aleksoto gyvenamųjų namų kvartale, Kaune - statybos užbaigimo komisija (toliau - komisija). Komisija nustatė, kad tinklai atitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, tinklų bendrieji rodikliai, nurodyti projekte, atitinka faktinius, o nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai. Todėl komisija 2013-01-29 pasirašė tinklų statybos užbaigimo aktą. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta komisija veikė savo kompetencijos ribose ir statybos užbaigimo aktu tik patvirtino, kad tinklai atitinka projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, Statybos įstatyme nustatytus esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino statybos užbaigimo instituto nuostatas, nepažeidė procesinės teisės normų, o ieškovės aukščiau nurodytas argumentas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.Ieškovė R. B. su apeliaciniu skundu pateikė 2009-03-10 Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikia motyvų pagrindžiančių naujų įrodymų pateikimo būtinybę, nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti nurodytos sutarties bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Inspekcijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, turėtų atsisakyti priimti šį įrodymą ir jo nevertinti, nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teisme.Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinis skundas yra išimtinai dėl bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo ir nėra susijęs su Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėmis ir pareigomis, todėl prašo teismo dėl šio apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

Ieškovė R. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2009-03-10 Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių naujų įrodymų pateikimo būtinybę, nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti nurodytos sutarties bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, juo labiau ši sutartis buvo pasirašyta 2009 m. ir ieškovei apie tai buvo žinoma, tačiau pirmosios instancijos teismui šios sutarties nepateikė. Taip pat ieškovės atstovas 2015 m. liepos 20 d. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – ieškovės 2015-05-18 prašymą, adresuotą UAB „Kauno vandenys“ direktoriui ir UAB „Kauno vandenys“ atsakymą. Teismo vertinimu, šie nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl nėra pagrindo jų prijungti prie nagrinėjamos bylos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog nėra pagrindo ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų prijungti prie bylos, todėl jie atsisakytini priimti ir nevertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškovės R. B. apeliacinio skundo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. ieškovei R. B. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-5IT 333-316, pagal kurį apeliantė savo lėšomis nutiesė vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus nuo Vaitapilės gatvės iki jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliantės vandentiekio tinklų projektas buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija bei UAB „Kauno vandenys“. 2012 m. gegužės 2 d. atlikti šių inžinierinių tinklų kadastriniai matavimai ir tinklai (unikalus Nr. 4400-2354-3135 ir 4400-2354-3157) 2012 m. birželio 11 d. ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei UAB „Kauno vandenys“ išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-100816-00813 naujo statinio – vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklų statybai Aleksoto gyvenamųjų namų kvartale. Apeliantė nurodo, kad 2011 m. spalio mėnesį UAB „Kauno vandenys“ be jokio perspėjimo, pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus neteisėtai prijungė kitą vandens trasą į ieškovei nuosavybės teise priklausantį vandentiekio tinklą ir sumontavo vandens patraukimo hidrantą. Ieškovės vertinimu, 2010 m. rugpjūčio 16 d. išduotame statybos leidime Nr. LNS-21-100816-00813 yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad statytojas privalo: griežtai, laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderinus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nutiesta atsakovui priklausanti vandentiekio trasa neatitinka parengtam projektui, todėl vien tik šiuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčijamą statybos leidimą panaikinti. Ieškovei pareiškus pradinį ieškinį teisme atsakovas, pripažindamas neteisėtą statybą, atsijungė vandens tinklą nuo ieškovei priklausančio tinklo. Apeliantės vertinimu, tai reiškia, jog teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atlikti veiksmai senaties terminą nutraukia.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kadangi atsakovai galėjo žinoti tik apie apeliantės tinklų projektavimą, tačiau apie vykdomą statybą atsakovai negalėjo žinoti, nes, kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčijamo statybos leidinio išdavimo metu apeliantės vandentiekio tinklų statyba dar nebuvo užbaigta. Kadastriniai inžinerinių tinklų matavimai atlikti tik 2012 m. gegužės 2 d., deklaracija apie statybos užbaigimą 2012 m. birželio 11 d. Taigi, nuosavybės teisės į tinklus ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos gerokai po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ginčijamą leidimą.

Pagal Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų yra naujo daikto pagaminimas. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnį statybos atveju naujas daiktas laikomas pagamintu tada, kai yra užbaigiama statyba. Užbaigus statybą nuosavybės teisė atitinkami turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto įstatymo 2–3 straipsniai). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Apeliantė pareiškė teismui reikalavimą dėl viešojo administravimo subjekto individualaus teisės akto teisėtumo, todėl turi būti taikomos ABTĮ 33 straipsnio nuostatos, todėl apeliantė statybos leidimą ginčyti galėjo per vieną mėnesį nuo to momento, aki apie jį sužinojo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog apie į ieškovės nutiestą vandentiekio trasą atsakovo pajungtą kitą vandentiekio trasą ir sumontuotą vandens pritraukimo hidrantą ieškovė sužinojo pradiniame ieškinyje nurodytu metu - 2011 metų spalio mėnesį. Iš 2012 m. balandžio 11 d. UAB „Kauno vandenys“ atsakymo matyti, kad ieškovė buvo informuota apie vykdomus statybos darbus Aleksoto ir Fredos gyvenamajame kvartale ir, kad statybos metu suprojektuotas vandentiekio tinklas Šlaito gatvėje yra jungiamas prie veikiančio vandentiekio tinklo Vaitapilės gatvėje, ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), pakloto ieškovės lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei vėliausiai 2012 m. balandžio 15 d., įvertinus kelias dienas pašto siuntos siuntimui, tapo žinoma apie atsakovo vykdomą statybą pagal projektą ir kad statybos eigoje ketinama prijungti vandentiekio trasą į ieškovės pastatytą vandentiekio trasą. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ieškovei nuo 2012 m. balandžio15 d. skaičiuotinas terminas apskųsti atsakovui UAB „Kauno vandenys“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė skundo atitinkamoms institucijoms neteikė, o į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo kreipėsi tik patikslintu ieškiniu 2014 m. spalio 13 d., t. y. ženkliai praleidusi vieno mėnesio senaties terminą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą nėra, nes ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias senaties termino praleidimo priežastis, nepateikė. Be to atsakovo UAB „Kauno vandenys“ suprojektuotas ir pastatytas vandentiekis aprūpina vandeniu didelį skaičių žmonių, keletą gyvenamųjų namų kvartalų, todėl šiuo atveju atnaujinus ieškinio senaties terminą ir panaikinus leidimą statybai, iš esmės būtų pažeistas daugelio asmenų interesas gauti geriamąjį vandenį.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Buvo minėta, kad statybos leidimą statytojui UAB „Kauno vandenys“ išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija naujo statinio – vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklų statybai Aleksoto gyvenamųjų namų kvartale. UAB „Kauno vandenys“ 2008 m. lapkričio 28 d. išduotose projektavimo sąlygose Nr. 54-2507 nurodyta, kad Aleksoto gyvenamųjų namų kvartalo naujai projektuojamus vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus projektuoti pajungiant juos prie esamų šiame Aleksoto kvartale magistralinių ir kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų, įvertinus jų būklę ir pajėgumą praleisti reikiamus vandens kiekius. Taigi, šiose sąlygose nebuvo numatyta galimybė naujus vandentiekio tinklus jungti prie privačių vandentiekio tinklų. Parengtas projektas buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje (2010 m. rugpjūčio 11-12 d. protokolas Nr. 40-10.SK.632/2), jam pritarė visi komisijos nariai, tame tarpe ir UAB „Kauno vandenys“ atstovas, taip patvirtindamas, kad projektavimo sąlygos įvykdytos. Sutiktina su atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentais, kad būtent dėl šių priežasčių Kauno miesto savivaldybės administracijai išduodant Statybos leidimą nekilo abejonių, jog Šlaito ir Vaitapilės gatvėje suprojektuoti vandentiekio tinklai bus jungiami tik prie magistralinių ir kvartalinių vandentiekio tinklų, kuriuos valdo UAB „Kauno vandenys“ , o ne prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio vandentiekio trasos.

Statybos įstatymo 28¹ straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta (1 dalies 1 punktas). Tuo atveju, jei teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis priima vieną iš minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų (įpareigoja statytoją nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina) išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą ir kt.). Tokiu būdu sprendžiant Statybos leidimo teisėtumo klausimą, turi būti išspręstas ir statybos pagal šį Statybos leidimą padarinių pašalinimo klausimas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia panaikinti statybos leidimą bei atstatyti jai nuosavybės teise priklausančią vandentiekio trasą į buvusią padėtį, tačiau byloje nekelia reikalavimo apie kitų statinių (vandentiekio ir nuotekų tinklų), pastatytų kitose Aleksoto gyvenamųjų namų kvartalo gatvėse pagal , apeliantės vertinimu, neteisėtai išduotą statybos leidimą, statybos padarinių pašalinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ginčijamo statybos leidimo panaikinimas reikštų, kad liktų nepašalintos tariamai neteisėtos statybos pasekmės, nebūtų jokio galiojančio statybą leidžiančio dokumento, pagrindžiančio UAB „Kauno vandenys“ įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų Aleksoto gyvenamųjų namų kvartale statybos teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad ginčijamu Statybos leidimu ar atliktais statybos darbais yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje kilus ginčui atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atjungė naujai suprojektuotą vandentiekio trasą nuo apeliantei priklausančio vandentiekio, be to apeliantė neįrodė, kad šiuo metu jos vandentiekio trasos būklė yra blogesnė, nei buvo iki atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atliktų prisijungimo veiksmų, todėl pagrindo konstatuoti apeliantės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo pirmosios instancijos teismui nebuvo. Nesant ieškovės teisių pažeidimo, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimų dėl trasos atstatymo į buvusią padėtį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2013 m. sausio 29 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-130129-00029 dalies (dėl vandentiekio tinklų užbaigimo Šlaito g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Vaitapilės g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) panaikinimo. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kadangi, jos vertinimu, statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija aplaidžiai vertino UAB „Kauno vandenys“ pateiktus dokumentus, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, o UAB „Kauno vandenys“ projektiniai sprendiniai neatitinka išduoto statybos leidimo.

Vadovaujantis statybos užbaigimo akto išdavimo metu galiojusiu Statybos įstatymo 24 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir statybos techninio reglamento 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“, V skyriaus nuostatomis, inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir pagal kompetenciją išduoda statybos užbaigimo aktus statiniams, kurių statybą užbaigus, privaloma gauti statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad užbaigus naujo statinio statybą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Reglamento nuostatos detalizavo statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 24 straipsnyje. Atitinkamai Reglamento 8.2 punktas numatė, kad statybos užbaigimo aktas - reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas pagal statinio projekto sprendinius.

Nagrinėjamu atveju statybos užbaigimo komisija, sudaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2012 m. gruodžio 28 d. potvarkiu Nr. P3-2834, nustatė, kad tinklai atitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, tinklų bendrieji rodikliai, nurodyti projekte, atitinka faktinius, o nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, todėl komisija 2013 m. sausio 29 d. pasirašė tinklų statybos užbaigimo aktą. Duomenų apie tai, kad šiuo konkrečiu atveju sudaryta komisija veikė ne savo kompetencijos ribose ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra. Priešingai, komisija statybos užbaigimo aktu tik patvirtino, kad tinklai atitinka projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, Statybos įstatyme nustatytus esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. Taigi, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino statybos užbaigimo instituto nuostatas, nepažeidė procesinės teisės normų, o ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantė taip pat prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugpjūčio 11-12 d. protokolą Nr. 40-10.SK. 632/2. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, 16 p. nustatė, kad „Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Nuolatinės statybos komisijos sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui“. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, 16 punktas nustato nuolatinės statybos komisijos neigiamo statytojui sprendimo apskundimo tvarką, tačiau nenustato statytojui teigiamo sprendimo apskundimo tvarkos, todėl pagrįstai sprendė, kad teigiamas statytojui sprendimas nėra skundo objektas, nes apie komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą informacija viešai neteikiama, todėl kitiems suinteresuotiems asmenims duomenys apie tokį sprendimą yra nepasiekiami.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), o ieškovės R. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo.

Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka toje dalyje, kuria iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nurodo, kad kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio ir pateikė du reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas iki pirmo teismo posėdžio, o kitas reikalavimas – įpareigoti atsakovę atstatyti ieškovės vandens trasos būklę į pirminę buvo atmestas, todėl iš atsakovo turėjo būti priteista pusė sumokėto 144 Lt žyminio mokesčio, t. y. 72 Lt (20,85 euro). Taip pat nurodo, kad pateikdama teismui ieškinį ieškovė už ieškinio surašymą ji sumokėjo 1800 Lt, todėl jai turėjo būti priteista pusė šios sumos t. y. 900 Lt (260,66 euro). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė atsakovu nurodė tik UAB „Kauno vandenys“ ir pareiškė du reikalavimus, iš kurių vieną atsakovė bylos nagrinėjimo metu patenkino, todėl ieškovė reikalavimo dėl įpareigojimo atjungti atsakovo vandentiekio trasą nuo ieškovės vandentiekio trasos atsisakė. Pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė, tačiau nurodė, kad ieškinio reikalavimas patenkintas jau iškėlus bylą teisme, todėl iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei priteisė 147 Lt (42,57 euro) žyminio mokesčio ir 2000 Lt (579,24 euro) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas sutiko su vienu iš pagrindinių atsakovės reikalavimų, kuris buvo patenkintas ne iki ieškinio teismui pateikimo, o bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad ieškovė buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme, dėl ko patyrė teisinės pagalbos išlaidų (ieškinio surašymas, dokumentų rinkimas ir pan.). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasVirginija LozoraitytėArūnas Rudzinskas