- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-842-462-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00264-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Regina Bertašienė, Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Nuteistasis
- T. V.
- Kaltinamasis
- T. V. Kitą
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-842-462/2013
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir jam paskirta 14 MGL (1 820 Lt) dydžio bauda.
Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam A. M. priteisė iš ERGO Insurance SE, veiklą Lietuvoje vykdančio per Lietuvos filialą, 1 241,89 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 2 100 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas 3 900 Lt dydžio neturtinės žalos dalį nukentėjusiajam A. M. priteisė iš kaltinamojo T. V. Kitą civilinio ieškinio dalį teismas atmetė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. nuteistas už tai, kad 2012-08-10 14.58 val. Palangoje, Druskininkų gatvėje, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“ ir 114 punkto „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.” reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiai transporto priemonei, o būtent jis, važiuodamas pagrindiniu keliu, – Druskininkų gatve, sukdamas į kairę – į Druskininkų gatvėje esančio 20 namo kiemą, nepraleido priešpriešine eismo juosta pagrindiniu keliu – Druskininkų gatve – važiuojančio dviratininko A. M., dėl to abi transporto priemonės susidūrė ir eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas A. M., kuriam eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: didžiulė plėštinė-traiškytinė žaizda dešinės šlaunies šoniniame bei priekiniame paviršiuje su odos defektu, šoninio plačiojo ir keturgalvio raumenų pažeidimu, užteršta svetimkūniais (stiklo šukėmis), dešinės plaštakos II, III pirštų traiškytinės-skalpuotos žaizdos, dešinio peties sąnario sumušimas, dešinio peties ir alkūnės sąnario bei dešinės šlaunies daugybiniai odos nubrozdinimai, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio yra aišku, jog apeliantas nesutinka tik su ta apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajam A. M. iš jo priteista 3 900 Lt dydžio neturtinė žala.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis nesutinka su Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo, T. V., nukentėjusiajam A. M. priteista 3900 Lt dydžio neturtinė žala. Jo motina, A. V., su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu 2012-05-29 buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl automobilio BMW 320, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Todėl jis mano, kad jo rizika dėl jo kaltės patenkant į autoįvykius buvo anksčiau paminėtu polisu perduota draudimo bendrovei. Dėl šių priežasčių turtinę bei neturtinę žalą, kilusią dėl autoįvykio, turi dengti draudimo bendrovė.
Tokiu būdu žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), padarytą jo vairuotu automobiliu BMW 320, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajam privalo atlyginti draudikas ta apimtimi, kokia numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001-06-14 įstatyme.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis veikos padarymo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl turtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi ERGO Insurance SE 2012-05-29 sutarties pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5000 eurų (17 260 Lt) sumos. Todėl vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu neturtinė žala nukentėjusiajam A. M. turi būti priteista iš draudimo bendrovės, bet ne iš jo, nes jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Kitokiu atveju civilinės atsakomybės privalomasis draudimas netenka prasmės ir tampa nelogiškas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis prašė priteisti jam 30000 Lt.
Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas tenkintinas. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, teisėjų kolegija dėl jo kaltės bei jam paskirtos bausmės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už vieno neatsargaus nusikaltimo (BK 281 str. 1 d.) padarymą 14 MGL (1 820 Lt) dydžio bauda, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukentėjusiajam A. M. iš nuteistojo T. V. priteisė 3 900 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis A. M. Palangos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo T. V. ir draudiko ERGO Insurance SE, veiklą vykdančio per Lietuvos filialą, priteisti 30 811,34 Lt dydžio turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 35–38, t. 2). Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 444,44 Lt už medikamentus ir tvarsliavą, 899,30 Lt už kelionės išlaidas per 65 vizitus pas medikus (iš viso – 1955 km), nurodė, kad įvykio metu suplėšytų rūbų vertė – 150 Lt, sugadinto dviračio vertė – 300 Lt, 517,60 Lt už dvi keliones į Palangos miesto apylinkės teismą bei 13 500 Lt negautas pajamas, kurios atsirado dėl to, kad dėl jo, A. M., laikinojo nedarbingumo nutrūko komercinės derybos su verslo partneriais ir buvo nepasirašytos dvi sutartys dėl internetinių svetainių gamybos, todėl UAB „Vilniaus turto rinka“ ir jis, A. M., kaip UAB „Vilniaus turto rinka“ akcininkas negavo 13 500 Lt pajamų. Nukentėjusysis A. M. ieškiniu taip pat prašė priteisti 15 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nurodė, kad jis autoįvykio metu buvo partrenktas automobilio, kurį vairavo T. V., ir patyrė didelį fizinį skausmą, patyrė psichologinį sukrėtimą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, ieškovui buvo padaryta dešinės šlaunies plėštinė žaizda su lateralinės grupės raumenų pakenkimu (raumens sutraiškymas), dešinės rankos daugybiniai nubrozdinimai, ieškovui lūžo dešinės pusės VII šonkaulis, todėl jis buvo operuotas ekstra tvarka (b. l. 37, t. 2).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad nukentėjusysis A. M. dėl eismo įvykio realiai patyrė 1 241,89 Lt dydžio turtinę žalą. Palangos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti neturtinę žalą –15 000 Lt – sumažino iki 6 000 Lt (b. l. 93–97, t. 2).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuosprendžio dalies, kuria nustatyti nukentėjusiojo patirti turtinės bei neturtinės žalos dydžiai, nei nukentėjusysis, nei nuteistasis neginčija.
Nuteistojo T. V. motina A. V. su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu 2012-05-29 buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl automobilio BMW 320, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“(b. l. 107, t. 1). Byloje neginčijamai nustatyta, kad ši sutartis eismo įvykio metu buvo galiojanti.
Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje civiliniu atsakovu į bylą pagrįstai įtraukta draudimo įmonė ERGO Insurance SE, veiklą vykdanti per Lietuvos filialą, kuri atlygina žalą esant draudžiamajam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis.
Remiantis veikos padarymo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi ERGO Insurance SE 2012-05-29 sutarties pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5000 eurų (17 260 Lt) sumos.
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti priteista 6 000 Lt. Todėl nukentėjusiajam A. M. nustatyta 6 000 Lt dydžio neturtinė žala priteistina tik iš draudimo įmonės ERGO Insurance SE, veiklą vykdančios per Lietuvos filialą, nes priteista neturtinės žalos suma (6 000 Lt) neviršija įstatyme nustatytos sumos (5 000 eurų).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kuriomis išspręstas priteistos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, neatitinka BPK įtvirtinto reguliavimo sprendžiant žalos atlyginimo klausimus baudžiamojoje byloje, taip pat galiojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeidžia ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12 punktu ir laikė, kad laikino nedarbingumo atveju už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.
Tačiau šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų Taisyklių nuostatos paprastai taikomos tais atvejais, kai atsakingas draudikas, jo atstovas ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Biuras) privalo išnagrinėti nukentėjusio trečiojo asmens pretenziją dėl padarytos žalos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str.). Be to, Taisyklių 12 punktas numato, kad atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Taigi galima pagrįstai teigti, jog kompetentingos įstaigos dokumentas apie laikinojo nedarbingumo trukmę yra tik vienas iš dokumentų, įrodantis, jog neturtinė žala tikrai buvo patirta. Tačiau papildomai turi būti įvertinti nukentėjusiojo išgyvenimai, patirti nepatogumai ir kt.
Todėl darytina išvada, kad tai, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 105 dienas buvo nedarbingas, yra tik viena iš aplinkybių, kuri patvirtina jo patirtą neturtinę žalą konkrečiai dėl turėto nedarbingumo, bet nesudaro pagrindo spręsti apie visą jo patirtą neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant galiojančių įstatymų nuostatas, kurias privaloma taikyti sprendžiant civilinio ieškinio klausimus baudžiamojoje byloje, todėl yra pagrindas teigti, jog buvo netinkamai išspręsti nuosprendžio klausimai, susiję su civilinio ieškinio išsprendimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apylinkės teismo nuosprendis keistinas, visą nukentėjusiojo patirtą neturtinės žalos sumą (6 000 Lt) priteisiant iš ERGO Insurance SE, veiklą vykdančio per Lietuvos filialą (BPK 115 str., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam A. M. iš kaltinamojo T. V. priteista 3 900 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusiajam A. M. priteisti 3 900 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš ERGO Insurance SE, veiklą Lietuvoje vykdančio per Lietuvos filialą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.