Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

civilinio atsakovo - Šilalės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovei Raimundei Raudonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

1) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 10 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto;

3) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 val. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 val. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 182 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

2018 m. balandžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. P. pateikė kartoninę dėžę su plytos dalimi (t. 2, b. l. 42-44).

2018 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta kartoninė dėžė su pusplyte. Kartoninė dėžė su plytos dalimi prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18105-18 (t. 2, b. l. 45-47, 48-50, 53, t. 1, b. l. 158).

Nukentėjusysis L. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, jog 2018 m. birželio 14 d. internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt pamatė skelbimą, kad parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A 8“. Paskambinęs pardavėjui susitarė, kad telefoną pirks už 250 eurų, kad į pardavėjo duotą sąskaitą perves pinigus, o telefoną atsiųs paštu. Jis pardavėjo paprašė, kad pastarasis jam atsiųstų savo paso nuotrauką į jo elektroninį paštą, kad būtų patikimiau. Pardavėjas atsiuntė paso nuotrauką, kuris buvo išduotas A. Ž., gim. 2000-09-01, vardu. Apie 13.00 val. jis padarė bankinį pavedimą. Tačiau telefono jis negavo nei tą, nei kitomis dienomis (t.1, b. l. 92-93).

L. I. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė mokėjimo kvitą, kuriame matyti, kad jis į A. Ž. sąskaitą pervedė 253 eurų, taip pat pateikė gautą A. Ž. paso nuotrauką bei susirašinėjimus su pardavėju SMS nuotraukas (t. 3, b. l. 10, 11, 12, 13-14).

Liudytojas A. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad savaitgaliais ir vasarą, jis gyvena Šilalės r., (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiose vaikų globos namuose gyvena ir M. A.. 2018 m. birželio mėnesį M. A. jo paprašė jo banko sąskaitos numerio ir banko mokėjimo kortelės, sakė, kad M. A. turi pravesti pinigus. Jis nesidomėjo, kas ir už ką turi pravesti pinigus. Jis sutiko duoti savo banko sąskaitos numerį ir banko mokėjimo kortelę. Jo sąskaita yra Luminor banke. Kortelę, ant kurios buvo užrašytas jos sąskaitos numeris ir banko kortelę turėjo įsidėjęs į savo piniginę. Kadangi piniginėje jis neturėjo pinigų, jis M. A. padavė visą piniginę, pasakė, kad joje yra kortelė, ant kurio užrašytas jos sąskaitos numeris, taip pat jo banko kortelė ir piniginėje taip pat buvo jo banko kortelės PIN kodas. Piniginėje jis taip pat turėjo įsidėjęs savo paso kopiją. M. A. jo piniginę išsinešė į savo kambarį. Vėliau jis piniginę pasiėmė, o M. A. pasiliko jo banko mokėjimo kortelę. Kortelę grąžino maždaug po mėnesio laiko. M. A. už tai, kad jis davė jam savo banko sąskaitą ir banko mokėjimo kortelę, jam jokių pinigų nedavė. Vėliau vasaros pabaigoje iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M. A., pasinaudodamas jo banko sąskaita ir banko kortelę darė nusikaltimus, bet jis iki to laiko nežinojo. Jei jis iš anksto būtų žinojęs, kad M. nori į jo sąskaitą pervesti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir juos vėliau jo kortele išgryninti, jis jam savo banko kortelės ir banko sąskaitos nebūtų davęs. Dar kažkada anksčiau jis M. A. buvo prašęs, kad pastarasis nupaveiksluotų jo pasą, todėl M. A. savo telefone turėjo jo paso nuotrauką, kurią panaudojo be jo žinios ir jo leidimo (t. 3, b. l. 30-32).

AB „Luminor bank“ banko 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateiktu raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. į A. Ž. sąskaitą L. I. pervedė 253 eurus (t. 3, b. l. 22-23).

Nukentėjusysis S. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2018 m. liepos 23 d., vakare, jis išėjo iš vaikų globos namų, ėjo link tvenkinio, kur pamatė, kad ten yra V. ir visi kiti. Praeidamas pro šalį, jis norėjo pažiūrėti, ar V. yra girtas ir jį pastūmė. V. nenugriuvo, bet truputį susvyravo. Tada ant jo pradėjo šaukti D., ko stumdai. Tada jis susiginčijo su M. A. ir norėjo apversti M. M. A. jam ranka laikė už kaklo, kumščiu sudavė 2-3 smūgius į galvą ir kelėnu 1-2 smūgius į krūtinę. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo. Kai jį paleido, jis nubėgo į vaikų globos namus (t. 3, b. l. 76-78 ).

Specialisto išvada Nr. G 1615/2018(03) nustatyta, kad S. V. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, nosies sumušimas, odos įbrėžimai nugaroje. S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. A. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, apžiūros protokolų duomenimis ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

BK 182 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Nustatyta, kad kaltinamasis M. A. 2018 m. balandžio 03 d., 10.22 val., (duomenys neskelbtini) radęs internetiniame puslapyje „www.skelbiu.lt“ skelbimą, kad I. L., ieško pirkti Aplle HomePod garso kolonėlę, pasiūlė pastarajam pirkti Aplle HomePod garso kolonėlę už 250 eurų, nors garso kolonėlės neturėjo, 2018 m. balandžio 3 d. I. L. į M. A. nurodytą sąskaitą pervedė 250 eurų, o iš jo negavo žadėtos Aplle HomePod garso kolonėlės, taip savo naudai apgaulės būdu įgijo 250 eurų, padarydamas nukentėjusiajam I. L. 250 eurų turtinę žalą. Kadangi kaltinamasis M. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip sukčiavimas, kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. A. 2018 m. balandžio 16 d., apie 21 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje „www.skelbiu.lt“ įdėjo skelbimą, kad parduoda kompiuterio vaizdo plokštę MSI GTX 1060 ir susirašinėdamas su D. N. SMS žinutėmis susitarė, kad parduos pastarajam kompiuterio vaizdo plokštę MSI GTX 1060 už 180 eurų, 2018 m. balandžio 17 d., apie 09.00 val., D. N. uošvis L. Ž. jam pervedė į nurodytą sąskaitą 180 eurų, o iš M. A. D. N. negavo jo žadėtos kompiuterio vaizdo plokštės MSI GTX 1060, o vietoj jos M. A. atsiuntė plytą bei juodos spalvos sudaužytą daiktą, panašų į telefoną, prie kurio buvo pridėtas nukąstas obuolys, taip savo naudai apgaulės būdu įgijo 180 eurų, padarydamas nukentėjusiajam L. Ž. 180 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo M. A. veika tinkamai kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis M. A. 2018 m. balandžio 16 d., apie 21 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje „www.skelbiu.lt“ įdėjo skelbimą, kad parduoda kompiuterio vaizdo plokštę MSI GTX 1060, vėliau kalbėdamas telefonu su V. P. susitarė, kad parduos pastarajam kompiuterio vaizdo plokštę MSI GTX 1060 už 200 eurų, kurią atsiųs paštu registruota siunta, nors to daryti neketino, 2018 m. balandžio 17 d. V. P. jam pervedė į nurodytą sąskaitą 200 eurų, o iš jo V. P. M. A. atsiuntė plytos dalį, taip savo naudai apgaulės būdu įgijo 200 eurų, padarydamas nukentėjusiajam V. P. 200 eurų turtinę žalą. Veika tinkamai kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis M. A. 2018 m. birželio 13 d., vakare(duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje „www.skelbiu.lt“ įdėjo skelbimą, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A8, vėliau susirašinėdamas su L. I. susitarė, kad parduos pastarajam mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A8 už 250 eurų, kurį atsiųs paštu, nors to daryti neketino, 2018 m. birželio 14 d., apie 13.00 val., L. I. jam pervedė į nurodytą sąskaitą 250 eurų, o iš jo L. I. negavo mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy A8, taip savo naudai apgaulės būdu įgijo 250 eurų, padarydamas nukentėjusiajam L. I. 250 eurų turtinę žalą. Veika tinkamai kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtini padariniai – fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis S. V. nurodė, jog kaltinamasis M. A. kumščiu sudavė 2-3 smūgius į galvą ir kelėnu 1-2 smūgius į krūtinę. Kaltinamasis M. A. pripažino atlikęs šiuos veiksmus, be to, šį faktą patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 1615/2018(03), iš kurios matyti, jog nukentėjusiajam S. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus, nustatytus BK 91 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

M. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė epizode dėl S. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę M. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, į tai, kad nusikaltimai baigti, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant M. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, anksčiau teistas tris kartus, baustas administracine tvarka. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą. Teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. A. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskyrus laisvės atėmimo ir arešto bausmes, neviršijančias 182 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 3 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų šių bausmės vidurkių. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bendrintinos iš dalies jas sudedant.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis M. A. padarė prieš priimant 2018 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b p.p., nauju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrintina su 2018 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant - prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) 2018 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu pripažino, pasižada nenusikalsti, yra nepilnametis, charakterizuojamas teigiamai, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. A. laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamajsam M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista (3 t., b. l. 36-37).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. A. pareiškė sekančius civilinius ieškinius, reikalaudami atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą: L. Ž. pareiškė 180 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 126), V. P. – 200 eurų civilinį ieškinį (2 t., b. l. 39), I. L. – 250 eurų civilinį ieškinį (2 t., b. l. 145), L. I. – 253 eurų civilinį ieškinį (3 t., b. l. 4).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo M. A. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiesiems L. Ž., V. P., I. L. ir L. I. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiųjų L. Ž., V. P., I. L. ir L. I. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Toks asmuo turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis) ir už padarytą žalą atsako pats. Tačiau tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus tėvų (rūpintojų), mokymo ar kitos institucijos, kurios prižiūrimas nepilnametis padarė žalos, pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009). Nepilnametis kaltinamasis M. A. yra Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų namų globotinis, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo jų prižiūrimas, todėl už kaltinamojo elgesio kontrolę nepertraukiamai yra atsakinga ši įstaiga. Ši globos institucija, priimdama nepilnametį, įsipareigojo, kad globos tikslai ir uždaviniai bus pasiekti tinkamai vykdant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų globos institucijai nustatytus įpareigojimus, privalėjo nepertraukiamai užtikrinti, kad nepilnamečio socializacijos darbas būtų efektyvus, bei imtis tinkamų priemonių, kad nepilnametis tinkamai elgtųsi. Aplinkybių, kad globos institucija nebūtų kalta dėl žalos padarymo, byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiesiems L. Ž., V. P., I. L. ir L. I. padarytos žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo M. A., o jam neturint turto ar pajamų, žalos išieškojimas nukreiptinas į jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namų turtą.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 89,21 eurų turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 99-100).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. M. A. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs S. V., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei - privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. A. tyčiniais kaltais veiksmais padarė tiesioginę žalą nukentėjusiojo S. V. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 89,21 Eur – priteistina iš kaltinamojo M. A., o jam neturint turto ar pajamų, iš civilinio atsakovo Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sudaužytas juodos spalvos telefonas su obuoliu, kuris apklijuotas lipnia juosta, kartoninė dėžė su plytos dalimi, saugomi Tauragės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t. 1, b. l. 156-158).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo I. L. atžvilgiu) ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo L. Ž. atžvilgiu) ir jam paskirti areštą 20 parų.

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo V. P. atžvilgiu) ir jam paskirti areštą 20 parų;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo L. I. atžvilgiu) ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, galutinę subendrintą bausmę M. A. paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b p.p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2018 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę M. A. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirti M. A. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. A. į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią M. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų L. Ž., V. P., I. L., L. I. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Iš kaltinamojo M. A. priteisti 180 eurų turtinės žalos atlyginimą L. Ž., 200 eurų turtinės žalos atlyginimą V. P., 250 eurų turtinės žalos atlyginimą I. L., 253 eurų turtinės žalos atlyginimą L. I. ir 89,21 eurų turtinės žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Nepilnamečiui kaltinamajam M. A. neturint turto ar pajamų, išieškoti iš jo atstovo pagal įstatymą Šilalės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sudaužytą juodos spalvos telefoną su obuoliu, kuris apklijuotas lipnia juosta, kartoninę dėžę su plytos dalimi, saugomus Tauragės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.