Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-471-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-07
Bylos Nr.
2A-471-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
A. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-471-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1., 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė - Balynienė, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant atsakovui M. K. (M. K.),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. K. 2008-09-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutarties dalį, kuria iš atsakovo M. K. (K.) nepilnametei dukrai M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiam sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti buvo priteista periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, padidinant kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; pakeisti šios nutarties dalį dėl jos įsipareigojimo kas mėnesį pateikti atsakovui ataskaitą apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti jos ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą, pridedant patvirtinančius dokumentus, t. y. sąskaitas – faktūras ir kvitus, nurodant, kad ataskaita apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti jos ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą bus teikiama jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio 10 dieną. Nurodė, kad minėta teismo nutartimi iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 300 Lt, tačiau šiuo metu atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams nebepakanka, kadangi vaikų poreikiai nuolat auga, dėl padidėjusios infliacijos padidėjo maisto, paslaugų kainos, jos gaunamų pajamų, t. y. apie 1350 Lt, nebepakanka, su vaikais gyvena pas motiną, jokios kitos gyvenamosios vietos ar kito turto, kurį galėtų parduoti, neturi. Kas mėnesį vaikų poreikiams ji išleidžia virš 1600 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi šalių nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo M. K. (K.) išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2008-09-30 iki vaikų pilnametystės, pakeitė ieškovės A. K. įsipareigojimą kas mėnesį pateikti atsakovui ataskaitą apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti jos ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą, pridedant patvirtinančius dokumentus, t. y. sąskaitas – faktūras ir kvitus, ir nurodė, kad ataskaita apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti ieškovės ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą bus teikiama ieškovės gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio 10 dieną; priteisė iš atsakovo ieškovei 221 Lt, atsakovui iš ieškovės 125 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteisė 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai po 2007-10-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pasikeitė. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į prioritetinį vaiko teisių ir apsaugos principą, suformuotą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose, padarė išvadą, kad 2007-10-04 nutartimi priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra nepakankamas, todėl padidino iš atsakovo priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui iki 400 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl ataskaitų apie vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą, todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus pakeitė ataskaitų apie vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą teikimo atsakovui tvarką.

Šalies argumentai

Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas, pažeidžiantis jo, jo šeimos teises ir teisėtus interesus. Jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 800 Lt, tačiau šiuo metu jis yra išleistas neapmokamų atostogų, kadangi statybų sektoriuje nėra darbo. Jis mokėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau dabartinė jo turtinė padėtis, lyginant ją su ta, kuomet iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Lt, ženkliai pablogėjo, nors jis neatsisako teikti priteistą išlaikymą vaikams. Be to, teismas neatsižvelgė, kad neatsirado jokių papildomų vaikų priežiūros išlaidų. Jis su dabartine savo šeima gyvena pas žmonos motiną ir privalo prisidėti prie buto išlaikymo, mokėti dalį komunalinių paslaugų, jokio kito turto neturi. Teismas taip pat nepagrįstai pakeitė 2007-10-04 nutartimi nustatytą įpareigojimą ieškovei teikti jam ataskaitą ir įrodymus apie vaikams išlaikyti skirtų pinigų panaudojimą, kadangi tai buvo būdas įsitikinti, kad pinigai yra išleidžiami vaikų, o ne ieškovės poreikiams tenkinti. Teismas visiškai ignoravo nustatytas aplinkybes, kad jis nelanko vaikų po santuokos nutraukimo, nes ieškovė grasino jam, jo žmonai susidoroti, todėl visiškai nepagrįstai nustatė, kad ataskaitas apie vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą jis galės gauti ieškovės gyvenamojoje vietoje. Taip pat teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus šioje byloje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padidino atsakovo M. K. (K.) mokamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, sukonkretino ataskaitų teikimo tvarką.

Byloje nustatyta, kad ieškovės A. K. ir atsakovo M. K. (K.) santuoka buvo nutraukta 1999-02-04 (b. l. 6). Atsakovas M. K. 2003-10-25 yra sudaręs kitą santuoką (b. l. 72). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, kuria atsakovas įsipareigojo teikti šalių nepilnamečiam sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nepilnametei dukrai M., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Taip pat ieškovė A. K. įsipareigojo kas mėnesį pateikti atsakovui ataskaitą apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti atsakovo ir jos teikiamų lėšų panaudojimą, pridedant ataskaitas patvirtinančius dokumentus, t. y. sąskaitas – faktūras ir kvitus (b. l. 7). Ieškovė 2008-09-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui tuo pagrindu, kad vaikų poreikiai padidėjo, jos gaunamų pajamų nebepakanka išlaikyti vaikus, jokios gyvenamosios vietos neturi, dėl Lietuvoje išaugusios infliacijos padidėjo paslaugų ir prekių kainos. Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes, dėl kurių prašoma pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą padidinti išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Pagal CK 3.201 str. 1 d. teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius, t. y. ne vien į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis.

Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, P. 13-22). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga per mėnesį po 800 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia išvada. Šalių sūnui yra dvylika metų, dukrai – keturiolika metų, jie yra moksleiviai, todėl akivaizdu, kad vaikų visiems būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalinga 1600 Lt suma per mėnesį, kad vaikams augant jų poreikiai didėja. Pagal bylos duomenis tik ieškovė pastoviai vaikams užtikrina buities sąlygas, ji yra juos aprūpinusi gyvenamuoju plotu. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovas su vaikais praleidžia savaitgalius, dalį atostogų, t. y. tuo metu, kai bendrauja su vaikais, skiria jiems išlaikymą, vykdo pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Be to, atsakovas pats nurodo, kad vaikų nelanko po santuokos nutraukimo, t. y. apie 12 metų. Atsakovo nurodomos priežastys, dėl kurių jis nelanko vaikų ir su jais nebendrauja, nepripažintinos pagrįstomis, nes jei ieškovė draudė jam bendrauti su vaikais po santuokos nutraukimo, tai jis bendravimo tvarką su vaikais turėjo nusistatyti teismine tvarka ar kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad ji padėtų išspręsti šį klausimą. Atsakovas kritikuoja ieškovės nurodytą reikalingą vaikams išlaikymo dydį, nurodytus poreikius ir jiems tenkinti reikalingas konkrečias sumas (b. l. 2), nurodo, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kvitų, sąskaitų, kitų įrodymų, kurie pagrįstų reikalingo išlaikymo dydį, tačiau atsakovas pats neteikia jokių įrodymų, nenurodo konkrečių sumų, kurios reikalingos, kad būtų patenkinti augančių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovas neteisingai nurodo, kad įrodinėjimo našta civiliniame procese tenka ieškovui, nes pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Priešingai, atsakovas teigdamas, kad jo kiekvienam vaikui nereikalingas 800 Lt (minimalios mėnesio algos) dydžio išlaikymas turėjo pateikti įrodymus, apskaičiavimus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaikams yra reikalingas mažesnis išlaikymas, t. y. kad jo kiekvieno vaiko maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui nereikalingas 800 Lt išlaikymas. Atsiliepime į ieškinį buvo nurodoma, kad vaikui reikalinga 600 Lt, tačiau nebuvo nurodomos konkrečios sumos, kurios reikalingos vaikų poreikiams tenkinti, t. y. kokia pinigų suma turi būti skiriama maistui, kokia pinigų suma skiriama aprangai, kokia pinigų suma lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui ir kt. būtiniems dalykams. Tai, kad vaikai gyvena kaime, nesudaro pagrindo teigti, jog jų išlaikymui turi būti skiriamas mažesnis išlaikymas.

Ieškovė savo ieškinį taip pat grindė tuo, kad jos turtinė padėtis neleidžia patenkinti visų vaikų poreikių, kai atsakovas moka kiekvienam vaikui po 300 Lt. Pagal bylos duomenis ieškovė A. K. dirba (duomenys neskelbtini), jai nuo 2008-01-01 iki 2008-09-01 buvo išmokėtas 11598,61 Lt darbo užmokestis (b. l. 74). Duomenų apie tai, kad ieškovė turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kitas pajamas nei gaunamas darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad neigiamos informacijos apie ieškovę neturi, kad ji tinkamai vykdo savo pareigas auklėti, išlaikyti, rūpintis savo vaikais. Augant vaikams didėja jų poreikiai, kurių ieškovė dėl lėšų stokos neturi galimybės tenkinti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius davė išvadą, kad šalių vaikams teikiamas išlaikymas turi būti padidintas iki 400 Lt (b. l. 88). Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, darytina išvadą, kad ji neturi galimybės teikti vaikams didesnės išlaikymo dalies nei kad jį teikia atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Iš atsakovo M. K. (K.) pateiktos 2008-02-25 darbo sutarties matyti, kad jis dirbo stogdengiu (duomenys neskelbtini), nuo 2008-04-01 pagrindinis atlyginimas yra 950 Lt (b. l. 77). Atsakovui nuo 2009-01-01 – 2009-03-02 nustatyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga, už šį laikotarpį atsakovas gavo 362,90 Lt pajamų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo alga yra 800 Lt, dar gauna priedų, gauna apie 1200-1500 Lt (b. l. 87). Nuo 2008-10-15 iki 2023-10-14 atsakovas per mėnesį moka 150 Lt investicinį gyvybės draudimą (b. l. 78). Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Atsakovas nurodo, kad jis gyvena žmonos tėvų bute, todėl turi prisidėti prie buto išlaikymo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Vilniaus darbo biržos pažymos matyti, kad atsakovas M. K. nuo 2009-03-04 yra įregistruotas darbo biržoje, jam suteiktas bedarbio statusas. Kokiu pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis nepateikta. Taigi pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir nustatant, kad atsakovas turi vaikams teikti didesnį išlaikymą, atsakovas dirbo, gavo pastovias pajamas. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog dėl turtinės padėties atsakovas neturi teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo, kuris atitiktų jų poreikius.

Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo pakeista ataskaitų apie vaikams išlaikyti teikiamų lėšų panaudojimo pateikimo tvarka, nurodydamas, kad jis negali vykti į ieškovės namus, nes ieškovė grasina jam ir jo žmonai susidoroti, kad jis vengia rodytis ieškovės namuose bijodamas fizinio susidorojimo. Šių argumentų pagrindu atsakovo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nepripažintina nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovas byloje neteikė įrodymų, patvirtinančių jo paaiškinimus, kad jis negali atvykti į namus, kuriuose gyvena jo vaikai, kad ieškovė jam grasina (CPK 178 str.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl ataskaitų teikimo tvarkos, nenurodė, kokią siūlo tvarką. Be to, 2007-10-04 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo nurodyta kokiu būdu, kada ir kur ieškovė turi pateikti ataskaitas. Pirmosios instancijos teismas tik sukonkretino šalių prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl ataskaitų teikimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau konkrečiai nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai šalims vienai iš kitos priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (advokatų atstovavimo išlaidas). Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėAndžej Maciejevski