- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- ATP-526-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00497-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė, Virginija Vainorienėsape
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovės advokatės Virginijos Vainorienės apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str., nubaustas 75 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., nubaustas 25 (dvidešimt penkių) parų areštu, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 25 (dvidešimt penkios) paros administracinio arešto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pagal ATPK178 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-08-25, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio baro, viešoje vietoje buvo neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,57 (±5%) promilių girtumas, įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, nes viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą – 5,2% stiprumo „Kalnapilio“ alų, be to, atvykus policijos pareigūnams, jis įžeidė jų garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti fiziškai ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.
Šalies argumentai
A. S. atstovė advokatė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013-08-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9.-521-875/2013 dalį, kuria teismas A. S. paskyrė 25 parų (dvidešimt penkių) administracinį areštą, ir leisti areštą A. S. atlikti poilsio dienomis.
Skunde advokatė nurodo, jog su teismo nutarimu nesutinka iš dalies ir laiko jį nepagrįstu, kadangi teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nedalyvaujant nė vienai iš bylos šalių, o rėmėsi tik formaliais įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Teigia, kad įvykio dieną A. S. leido laiką su draugais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), A. S. bare gėrė ,,Kalnapilio“ alų, o stiprių gėrimų nevartojo, nebuvo girtas, o buvo tik lengvai apgirtęs, apie 2.00 val. A. S. išėjo į lauką ir su kitais asmenimis stovėjo netoli baro durų, t. y. vietoje, kurioje yra rūkoma, nes tik lauke galima rūkyti, prie baro durų A. S. ketino praleisti tik keletą minučių ir grįžti atgal į baro vidų, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o pareigūnams pasiūlius alkotesteriu patikrinti girtumą, A. S. neprieštaravo, sutiko, kad vartojo alų ir yra lengvai apgirtęs. Teigia, kad teismas nutarime neteisingai nurodė, jog A. S. viešoje vietoje buvo neblaivus ir taip įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, nes viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą, kadangi A. S. lankėsi bare, kuris negali būti traktuojamas kaip vieša vieta, o lauke tik rūkė, stovėjo netoli baro durų, todėl jis buvo sulaikytas baro teritorijoje, o ne viešoje vietoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė viešosios tvarkos, nesutrikdė aplinkinių rimties, policijos pareigūnams neprieštaravo, tačiau buvo apkaltintas tuo, jog neteisėtais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Nurodo, jog pareigūnų veiksmai A. S. atžvilgiu buvo šališki, kadangi A. S. prie baro stovėjo ne vienas, su juo buvo grupelė kitų asmenų ir tikėtina, jog ir jie buvo apsvaigę, kadangi jie bare taip pat gėrė alų, tačiau policijos reikalavimai buvo išsakyti tik A. S.. Nurodo, jog A. S., bandydamas išsiaiškinti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jis turi nutraukti, ne tik neišgirdo paaiškinimo, tačiau buvo apkaltintas tuo, jog įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, grasino jiems susidoroti fiziškai ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų.
Advokatė taip pat nurodo, jog A. S. nedalyvavo teismo posėdyje, nes jam apie posėdžio datą, vietą ir laiką nebuvo pranešta, todėl neaišku, kodėl Akmenės rajono apylinkės teismo nutarime teigiama, kad A. S. apie būsimą posėdį buvo pranešta tinkamai. Nurodo, jog A. S. šaukimo į teismą negavo, jo pasirašyti negalėjo, teisme jis liko neišklausytas, prarado galimybę teikti paaiškinimus bei prašyti teismo posėdžio metu apklausti liudytojus. Nurodo, jog apie tai, kad buvo padarytas administracinis pažeidimas, ir tai, kad jis padarytas dėl chuliganiškų paskatų, teismas sprendė tik iš pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių.
Nurodo, jog A. S. yra vedęs, su žmona augina aštuonis nepilnamečius vaikus, iš kurių keturi yra A. S. vaikai, A. S. dirba UAB „A. m.", jo gaunamos pajamos yra būtinos šeimoje augantiems nepilnamečiams vaikams išlaikyti, o A. S. šiuo metu yra Mažeikių areštinėje, todėl priėmus skundžiamą nutarimą buvo apribota jo teisė dirbti, dėl to šeima praras nemažas pajamas, kurios yra labai reikalingos. Nurodo, jog A. S. sutuoktinė šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, tačiau darbo jai nepasiūlo, A. S. darbo pobūdis yra sezoninis, UAB „Akmens meistrai“ jis dirba antrą sezoną pagal terminuotą sutartį, darbdavys jo darbo kokybe nesiskundžia, tačiau bendrovė gali jo kitais metais nebepriimti į darbą tik todėl, kad jis daugiau nei pusę mėnesio negalės dirbti. Nurodo, jog LR ATPK 29 str. 2 d. numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis, todėl A. S., atlikdamas arešto bausmę poilsio dienomis, galėtų dirbti ir gauti pajamas, kurios labai reikalingos šeimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Akmenės rajono policijos komisariatas (toliau –PK) nurodo, jog jie sutinka, kad A. S. atliktų arešto bausmę poilsio dienomis.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. S. 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie G. G. baro gėrė alkoholinius gėrimus – ,,Kalnapilio“ alų, 5,2 proc. stiprumo, tuo įžeisdamas žmonių orumą bei visuomeninę dorovę. Be to, jis, būdamas neblaivus necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo atvykusius policijos pareigūnus, grasino su jais susidoroti fiziškai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.
Dėl ATPK 178 str. 1 d.
ATPK 178 str. 1 d. numatyta, kad alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 178 str. 1 d., turi būti nustatyta, jog asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant, ar asmuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes ir šia prasme įžeidimu reikėtų suprasti išskirtinį, visuotinai pripažintas moralės normas pažeidžiantį, viešą žmogaus elgesį ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N575-2082/2009, N575-2084/2009 ir kt.).
Nors A. S. atstovė skunde teigia, kad A. S. vartojo alkoholį bare, o prie baro buvo išėjęs tik parūkyti, byloje esantys įrodymai tai paneigia, kadangi policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodyta, jog A. S. stovėjo ant šaligatvio šalia kavinės ir gėrė iš skardinės ,,Kalnapilio“ alų. Be to, advokatės argumentą apie tai, jog alkoholį pažeidėjas vartojo tik bare, paneigia ir ta aplinkybė, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei administracinio teisės pažeidimo protokole yra konkrečiai nurodyta A. S. vartoto alkoholio rūšis ir jo pavadinimas – ,,Kalnapilio“ alus, 5,2 proc. stiprumo, tai leidžia daryti išvadą, jog A. S. vartojamą alkoholį viešoje vietoje policijos pareigūnai matė, to neneigė ir pats pažeidėjas surašant jam pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, jog policininkai būtų ėję į barą ar kažkokiu kitu būdu būtų nustatinėję, kokį alkoholį A. S. vartojo. Nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad tai A. S. darė ne bare, o viešoje vietoje, tai policijos pareigūnai ir užfiksavo.
Dėl advokatės teiginio apie A. S. nustatytą tik lengvą girtumą pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog įvykio metu 2013-08-25, apie 2.00 val., A. S. atsisakė pasitikrinti girtumą ir tik 2013-08-25 10.37 val., t. y. praėjus beveik 8 valandoms, jam buvo nustatytas 0,57 promilių girtumas (7 b. l.). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog 2013-08-25, apie 2.00 val., jis buvo gerokai labiau apsvaigęs nuo alkoholio, o praėjus 8 valandoms, kurių metu jis buvo pristatytas į PK areštinę, jo girtumas tik sumažėjo iki 0,57 promilių, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2013-08-25, apie 2.00 val., jis buvo tik lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat vyresniojo patrulio V. R. ir patrulės J. V. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad įvykio metu akivaizdžiai matėsi, kad A. S. yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (3, 4 b. l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėse bylose Nr. N5-323/2007, Nr. N9-1630/06) yra pasisakęs, kad girtumas, taikant ATPK 178 straipsnį, gali būti nustatinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl minėti požymiai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai pagrįstai nustatė, kad asmuo buvo neblaivus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad taikant ATPK 178 straipsnio 1 dalį, nėra svarbu nustatyti girtumo laipsnį, pakanka fakto, kad asmuo, būdamas neblaivus, pasirodo viešoje vietoje. Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (lauke prie baro) neabejotinai yra vieša vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Įvertinus tai, kad A. S. buvo neblaivus viešoje vietoje, savo elgesiu įžeisdamas buvusių šalia žmonių garbę ir visuomeninę dorovę, tad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl ATPK 187 str. 2 d.
ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. S., būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas policijos pareigūnus, nereaguodamas į jų perspėjimus bei nevykdydamas teisėtų reikalavimų, įžeidė jų garbę ir orumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. elgėsi agresyviai, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino visus atleisti iš darbo, jam buvo panaudotos spec. priemonės. Policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose nurodytos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių tarnybinius pranešimus surašę policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. S. pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d., yra visiškai įrodytas.
Apeliaciniame skunde advokatė teigia, jog A. S. nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeista jo teisė teismui duoti paaiškinimus. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad apie bylos nagrinėjimo laiką vietą A. S. buvo informuotas, bylos nagrinėjimo laikas ir vieta yra nurodyti protokole ir po šia informacija yra A. S. parašas (16 b. l.). Todėl šiuo atveju teigti, kad A. S. nebuvo pranešta apie jo bylos nagrinėjimą laiką ir jis apie tai nežinojo, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos ATPK 29 str. 2 d. numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą. Apeliaciniame skunde pažeidėjo atstovė, motyvuodama tuo, kad A. S. dirba, pateikė prašymą leisti A. S. atlikti arešto bausmę savaitgalį, su tokiu prašymu sutinka ir institucija, paskyrusi nuobaudą.
Iš byloje esančio Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK pranešimo matyti, jog A. S. buvo sulaikytas ir 2013-09-05 konvojuotas į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK areštinę atlikti paskirtą 2013-08-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinį areštą (24 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog A. S. buvo paskirtas 25 parų areštas, jis jį atlikinėjo nuo 2013-09-05, teismas daro išvadą, jog skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, t. y. 2013-10-17, jis paskirtą nuobaudą jau yra atlikęs, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą nustatant, kad arešto bausmę pažeidėjas atlikinėtų tik poilsio dienomis, netikslinga, nes nuobauda jau atlikta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. S. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. atstovės advokatės Virginijos Vainorienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.