- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-278-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00494-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimo P. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialisto 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu P. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 500 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. liepos 5 d. 22.50 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį, tai yra, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių veždamas keleivę, automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, suko automobilį ratu, taip sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu P. J. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimu P. J. skundas tenkintas, institucijos 2020 m. liepos 5 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena P. J. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas konstatavo, jog institucijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Motyvuodamas tokį sprendimą, teismas nurodė, jog šiuo nagrinėtinu atveju nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė - vien tik transporto priemonės vairavimas ir išvažiavimas iš apytuštės automobilių stovėjimo aikštelės, padarant puslankį, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių, savaime negalėjo būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas darė išvadą, kad būtinasis P. J. inkriminuojamo pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde institucijos viršininkas prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialisto 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą.
3.1. Anot apelianto, apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, išvada, kad P. J. veiksmuose nebuvo nustatyta chuliganiškų paskatų ir tiesioginės tyčios susiformavimo, yra neteisinga. Administracinio nusižengimo vertinimas buvo atliktas šališkai ir paviršutiniškai. Liudytojų L. K., R. K., P. M., S. S. parodymai turi būti įvertinti kritiškai, kadangi jų parodymai yra neteisingi, jie nesutapo su policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo įrangos užfiksuota vaizdo medžiaga. Liudytojų pateiktos P. J. važiavimo trajektorijos yra kardinaliai priešingos, t. y. jie pavaizdavo tik tiesų išvažiavimą iš automobilių stovėjimo aikštelės, nenurodė, jog P. J. iš aikštelės išvažinėjo puslankiu. Vienintelis P. M. teismo posėdžio metu pakeitė parodymus ir važiavimo trajektoriją jau įvardino, kaip važiavimą iš aikštelės apsisukant puslankiu. Be to, minėtų liudytojų parodymus reiktų vertinti kritiškai ir dėl to, kad jų santykiai su P. J. sąlygojami artimais, draugiškais ryšiais, todėl tikėtina, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.
3.2. Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas itin aplaidžiai vertino byloje esančią vaizdo medžiagą, jos visiškai neanalizavo ir objektyviai neįvertino. Teismo argumentai, jog: automobilio ratai sucypė nežymiai; automobilis judėjo nedideliu greičiu; aplinkui nebuvo pašalinių asmenų; girdisi trumpas padangų sucypimas, automobiliui pradėjus judėti atbuline eiga; buvo vakaras ir automobilių stovėjimo aikštelė praktiškai buvo tuščia; yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys bylos medžiagos. Skunde institucijos viršininkas, remdamasis policijos tarnybinio automobilio darytu vaizdo įrašu, aiškina įvykio aplinkybes chronologine tvarka, ir nurodo, jog liudytojų parodymai visiškai nesutampa su filmuota vaizdo medžiaga. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų duoti parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs. Taip pat skunde nurodoma, jog P. J. važiavimo trajektorija negali būti vertinama kaip atsitiktinis veiksmas, apibūdinantis žmogaus važiavimo manierą. Įvertinus visuose vaizdo ir garso įrašuose matomas ir girdimas faktines aplinkybes bei jas sugretinus su policijos pareigūnų parodymais, visa administracinio nusižengimo eiga yra tarpusavyje aiški, nuosekli ir logiška veiksmų grandinė, t. y., kad būtent P. J. iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pavojingai vairavo, tyčia naudojant automobilio akceleratoriaus pedalą maksimaliu režimu, priversdamas prasisukti varančiuosius ratus ant kietos asfalto dangos, taip sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, ir toks P. J. veikimas atskleidžia chuliganiškas paskatas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - P. J. ir jo atstovas advokatas Renas Bradūnas prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Institucijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu P. J. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 5 d. 22.50 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį, tai yra, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių veždamas keleivę, automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, suko automobilį ratu, taip sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, jog šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukė. Apeliaciniame skunde institucijos viršininkas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtindamas, kad P. J. veiksmuose esama ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu, t. y. ar P. J. veiksmuose yra jam institucijos inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis.
6. ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią P. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas institucijos nutarimu, numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
8. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama ne tik bauda (vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų), bet privaloma skirti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Tokių griežtų sankcijų už aptariamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pobūdis, suponuoja policijos bei teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenis. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio ar vien pareigūno, mačiusio vairuojamą automobilį parodymais, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgęs į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog P. J. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Aukštesnysis teismas, priešingai, nei nurodoma institucijos apeliaciniame skunde, neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Žemesnės instancijos teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus (policijos pareigūnus, mačiusius P. J. vairuojamą automobilį – L. K., T. M., bei automobilių stovėjimo aikštelėje kartu su P. J. buvusius jo draugus S. S., P. M., R. K.), ištyrė institucijos pateiktus vaizdo įrašus, padarytus policijos pareigūnų tarnybos metu 2020 m. liepos 5 d. apie 22.50 val. naudotame automobilyje įrengta vaizdo ir garso fiksavimo sistema, ir teisingai bei nešališkai įvertinęs šių duomenų visumą padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų duomenų nepakanka neginčytinai konstatuoti, kad P. J. vairavo automobilį chuliganiškai. Skundžiamo nutarimo turinys taip pat patvirtina, kad apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis grindžiama tokia išvada, su kuriais pagrindo nesutikti apygardos teismas neįžvelgia. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju institucija P. J. kaltę dėl chuliganiško vairavo grindė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniu pranešimu bei vaizdo įrašais, padarytais policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo ir garso fiksavimo sistema. Minėtame tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis nurodė, kad 2020 m. liepos 5 d. 22.50 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu L. K. važiuodami tarnybiniu automobiliu išgirdo automobilio padangų cypimą ir pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio „Ford Focus“ vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo, P. J.) chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, veždamas keleivę automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, suko automobilį ratu, taip sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytoju T. M. parodė, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovinčius automobilius, kurių vienas važiavo atbulas ir staiga spaudė akseleratoriaus pedalą sukdamas į kairę. Tuomet pasigirdo ratų cypimas, kuris buvo girdimas visą laiką, kol vairuotojas suko ratą. Tuo metu aikštelėje buvo dar vienas automobilis, prie kurio buvo vienas asmuo, bei traliukas. Su P. J. automobilyje buvo ir mergina. P. J. vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi pėsčiųjų nebuvo, tačiau kita kryptimi šaligatviu ėjo dvi moterys. Taip pat liudytojas parodė, kad automobilis „Ford Focus“ aikštelėje judėjo didesniu, nei leistinas 20 km/h, greičiu, bei paaiškino, kad chuliganiškas vairuotojo paskatas nustatė įvertinęs patį važiavimą. Kitas apylinkės teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas – L. K., parodė, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve stovėjimo aikštelėje pamatė kelis automobilius, kurių vienas važiavo atbuline eiga, suko į dešinę, išgirdo padangų cypimą ir pastebėjo kaip „Ford Focus“ išvažinėja į gatvę sukdamas į kairę pusę. Padangų cypimas truko apie 5 sekundes. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo dar vienas automobilis, o šalia jo stovėjo asmuo, per kelią priešinga kryptimi, nei judėjo automobilis, taip pat ėjo keli kiti asmenys, be to, automobilyje buvo vairuotojo draugė, todėl „Ford Focus“ vairuotojas sukėlė pavojų kitiems asmenims. Automobilio išvažiavimas iš aikštelės buvo lėtas, tačiau, jo manymu, leistinas 20 km/h greitis buvo viršytas.
11. Išanalizavus ankstesnėje pastraipoje nurodytus liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus, matyti, kad jie detaliai nurodė aptariamo įvykio aplinkybes. Abu policijos pareigūnai paaiškino, kad į P. J. vairuojamą automobilį dėmesį atkreipė tuomet, kai išgirdo jo ratų cypimą, taip pat aiškiai nurodė kokia buvo jo judėjimo trajektorija, kad automobilyje „Ford Focus“, be vairuotojo, sėdėjo ir mergina, be to, stovėjimo aikštelėje buvo ir dar vienas lengvasis automobilis, šalia kurio buvo dar vienas asmuo, bei priešinga, nei automobilio, judėjimo kryptimi ėjo dar keli asmenys. Policijos pareigūnų parodymai tarpusavyje sutapo bei iš esmės atitiko ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti P. J. nepagrįstai apkaltinti. Tačiau vien jų subjektyvus analizuojamos situacijos vertinimas, traktuojant ją kaip chuliganišką vairavimą, savaime P. J. kaltės padarius šį nusižengimą nepatvirtina. Apygardos teismo įsitikinimu, 2020 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) patruliavę policijos pareigūnai perdėtai sureagavo bei fiksavo kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą P. J. vairuojamu automobiliu atliktus manevrus. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs objektyvius bylos duomenis – vaizdo įrašą, pavadinimu M1736-KUC038-200705-224505-225436-20010400, kuriame yra tiesiogiai užfiksuotos P. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, P. J. vairuojamas automobilis policijos tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros fiksavimo lauke atsirado tuo momentu, kai jis jau buvo atbulomis išvažiavęs iš stovimos padėties. Galinė automobilio dalis tuo metu buvo pasukta į dešinę pusę. Po kelių sekundžių automobilis pradėjo sukdamas į kairę judėti puslankiu, kol priekine dalimi atsisuko išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės link. Atlikęs šiuos nurodytus manevrus, automobilis pradėjo važiuoti link išvažiavimo iš aikštelės ir dingo iš vaizdo fiksavimo kameros matymo lauko. Kitu vaizdo įrašu (M1736-KUC038-200705-224505-225436-20010200) nustatyta, kad pareigūnams važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, lauke pasigirdo automobilio padangų cypimo garsas, tačiau, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, jis tęsėsi ne apie 5 sekundes, kaip teisme tvirtino policijos pareigūnas L. K., bei ne visą laiką, kol automobilis judėjo kairio posūkio trajektorija, kaip teisme nurodė policijos pareigūnas T. M., o iki sekundės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo ir garso įrašas M1736-KUC038-200705-224505-225436-20010200 yra padarytas vidine tarnybinio automobilio garso ir fiksavimo kamera, todėl jo fiksuojamo chuliganiško vairavimo elementų (ratų prasisukimo, slydimo, stabdymo ir kt.) intensyvumas ir trukmė pilnai gali būti nefiksuojamas ir negirdimas dėl prasisukančių ratų kintančio intensyvumo, papildomų trikdžių (policijos pareigūnų komunikacinė reakcija pastebėjus nusižengimą, variklio garsas, racijos bruzdesys ir kt.) ir automobilio izoliacijų savybių. Tokį skundo argumentą apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi vaizdo ir garso įraše M1736-KUC038-200705-224505-225436-20010200 padangų praslydimo garsui nutilus, jokių pašalinių garsų, kurie nurodomi apeliaciniame skunde (pareigūnų komunikacinė reakcija, pastebėjus nusižengimą, variklio garsas, racijos bruzdesys ir t. t.), negirdėti. Akivaizdu, kad ir tarnybinio automobilio izoliacinės savybės negalėjo turėti įtakos viso slydimo garso užfiksavimui įraše, kadangi transporto priemonės izoliacinės savybės staiga (vos per sekundę) nepasikeičia. Todėl ir spręsti, kad tebesitęsiantis praslydimo garsas galėjo būti negirdimas dėl kokių nors kliūčių, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Taigi, institucijos pateiktais vaizdo įrašais nustatyta, kad P. J. vairuojamas automobilis „Ford Focus“ iš stovėjimo vietos išvažinėjo atbuline eiga, sukdamas į dešinę pusę, padarydamas puslankį ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodytą aplinkybę, kad automobilis buvo sukamas ratu (tai yra buvo sukamas ne mažesniu nei 360 laipsniu kampu). Šios aplinkybės nepatvirtino ne tik liudytojais apklausti P. J. draugai, bet ir policijos pareigūnai L. K. ir T. M.. Pastebėtina, jog policijos pareigūnai taip pat nenurodė, jog P. J. neva chuliganiškas vairavimas buvo intensyvus, t. y., jog jis būtų aikštelėje atlikęs ne vieną, o daugiau apsisukimų puslankiu, ar kad pats manevras būtų itin staigus, bent keletą kartų, o ne vieną padidinęs variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai neteko sukibimo su kelio danga ir priverstinai prasisukę cypė, kėlė didelį triukšmą. Tokios aplinkybės neužfiksuotos ir pateiktuose vaizdo įrašuose. Taigi iš esmės jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtina ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kuris akivaizdžiai rodytų, jog automobilis „Ford Focus“ taip buvo vairuojamas tyčia. Taip pat iš vaizdo įrašo, pavadinimu M1736-KUC038-200705-224505-225436-20010400, matyti, kad P. J. vairuotas automobilis stovėjimo aikštelėje judėjo nedideliu greičiu ir saugiai. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad jokiomis techninėmis priemonėmis automobilio judėjimo greitis nebuvo nustatinėjamas, o liudytojai T. M. bei L. K. nurodė, jog mano, kad automobilis viršijo leistiną stovėjimo aikštelėse 20 km/h greitį važiavimo greitį, tačiau pažymėtina, jog L. K. taip pat nurodė, kad išvažiavimas iš aikštelės buvo lėtas, kas leidžia spręsti, jog, jei važiavimo greitis iš tiesų buvo viršytas, jis buvo viršytas pakankamai nežymiai. Kaip jau minėta, visiškai objektyvūs vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad automobilio „Ford Focus“ ratai sucypė nežymiai. P. J. teisme parodė, kad jo vairuojamo automobilio ratas galėjo sucypti jiems prasisukus dėl ant kelio dangos esančių medžiagų (žemių bei smulkių akmenėlių), po to, kai jis per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą. Taip pat jis nurodė visiškai logišką priežastį, kas galėjo turėti įtakos per stipriam akseleratoriaus pedalo paspaudimui – paaiškino, kad tariamo pažeidimo padarymo dieną vairavo traliuką, po ko vairuodamas lengvąjį automobilį galėjo ir neapskaičiuoti jo pedalų jautrumo. Kita vertus, situacijos, kai automobilio vairuotojai paspaudžia akseleratoriaus pedalą stipriau, nei to reikėtų susiklosčiusioje eismo situacijoje, yra pasitaikančios pakankamai dažnai ir vien toks veiksmas, net ir tuomet, kai dėl to prasisuka automobilio ratai, sukeldami padangų cypimo garsą, jokiu būdu negali būti laikomas pakankamu asmens vairavimą traktuoti kaip chuliganišką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad ant asfaltuotos stovėjimo aikštelės dangos buvo žemių bei smulkių akmenėlių, byloje surinktais duomenimis nėra paneigta, nes stovėjimo aikštelės dangos policijos pareigūnai ne tik nefiksavo, padarydami fotonuotraukas ar kokiu tai kitu būdu, bet apskritai jos neapžiūrėjo, kadangi, pastebėję tariamą pažeidimą, automobilių stovėjimo aikštelėje P. J. automobilio nestabdė, o jį sekė iki pat vairuotojo namų, kur surašę P. J. administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinį pranešimą, jokių kitų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų neatliko. Šiame kontekste paminėtina, kad būtent policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesioginę pareigą, tai yra, užtikrindami viešąją tvarką ir saugų eismą, privalo ne tik nedelsiant reaguoti ir užkardinti jų akivaizdoje daromą administracinį nusižengimą, bet ir užfiksavus galimai padarytą administracinį nusižengimą, imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto nusižengimo duomenys, o ne apsiriboti vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir policijos pareigūnų tarnybiniu paaiškinimu. Tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Byloje iš esmės byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareigūnų vertinimus bei kartu ir apeliacinio skundo argumentus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia naudojo automobilio akseleratoriaus pedalą, važiuodamas puslankiu, taip priversdamas automobilio varančiuosius ratus prasisukti, t. y., kad toks ratų prasisukimas buvo P. J. kontroliuojamas.
13. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad jei ne rato praslydimas, stipriau paspaudus akseleratoriaus pedalą, P. J. manevras automobiliu į kairę pusę, kuris buvo skirtas apsukti automobilį ir nukreipti jį link išvažiavimo iš aikštelės, nors ir padarant puslankį, būtų laikomas visiškai normaliu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. J. apsisukimas kairiu puslankiu yra logiškai nepaaiškinamas perteklinis eismo dalyvio veiksmas, tačiau kuo pasireiškia toks P. J. pasirinktas automobilio judėjimo trajektorijos, siekiant jį apsukti, nelogiškumas, nereikalingumas skunde nenurodoma, todėl šis argumentas atmetamas kaip deklaratyvus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, apygardas teismas visiškai sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra jokių duomenų apie chuliganiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paskatas ir apie tai kuo jos pasireiškė, nes vien tik transporto priemonės važiavimas ir išvažiavimas iš apytuštės automobilių stovėjimo aikštelės, padarant puslankį, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių, savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
14. Be to, šiuo atveju byloje nėra duomenų ne tik apie chuliganiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paskatas, bet ir apie tai, kad P. J. būtų spaudęs akceleratoriaus pedalą bei atlikęs apsisukimo manevrą tiek stipriai ir nesaugiai, kad dėl to būtų sukėlęs potencialų pavojų eismo, savo bei kartu tame pačiame automobilyje važiavusios draugės ar kitų žmonių saugumui, kad kitų transporto priemonių vairuotojai ar pėstieji būtų turėję keisti judėjimo kryptį, būtų buvę išgąsdinti ar šokiruoti. Teisme apklausti liudytojų S. S., P. M. bei R. K. parodymai patvirtina, jog jokių neigiamų emocijų, išgyvenimų dėl P. J. automobiliu atliktų manevrų jie nepatyrė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad be šių žmonių įvykio vietoje buvo dar 4 pašaliniai žmonės, tačiau, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, nei vienas iš jų nebuvo netoliese P. J. variuojamo automobilio, nėjo jo judėjimo kryptimi, todėl akivaizdu, kad realaus pavojaus dėl atlikto apsisukimo manevro ir padidintų automobilio variklio apsukų jiems kilti negalėjo. Be to, šie pašaliniai asmenys tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti apie tai, ar dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų juto kokį nors pavojų savo sveikatai ar gyvybei, kas, vėl gi, patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai. Taip pat, nors vaizdo įrašas patvirtina, kad šalia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės buvo dar vienas automobilis, tačiau jis nebuvo kliudytas. Todėl apeliaciniame skunde daroma išvada, kad P. J. sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, yra paremta ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia policijos pareigūnų nuomone.
15. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad P. J. veikoje nėra nei subjektyviosios, nei objektyviosios jam institucijos inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų, kadangi byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti kokie nors Kelių eismo taisyklių reikalavimai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui ir galėtų būti vertinamai kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisę taikė ne formaliai, o įsigilino į ginčo vairavimo situaciją, ir dėl to priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais nėra pagrindo. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o institucijos viršininko apeliacinis skundas atmetamas.
16. Analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat matyti, kad institucijos viršininkas daug dėmesio skiria liudytojais apklaustų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugų, kurie buvo įvykio vietoje, parodymų vertinimui. Apeliantas teigia, kad jų parodymai turėjo būti apylinkės teismo įvertinti kritiškai, kadangi jie neteisingi, nes nesutapo su policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo įranga užfiksuota medžiaga. Be to, anot apelianto, šių asmenų parodymus reikėtų vertinti kritiškai ir dėl to, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Sutiktina, jog šiuo atveju egzistuoja tam tikri neatitikimai tarp liudytojų nurodytų bei vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių (tokių kaip P. J. automobilio važiavimo trajektorijos, momento, kada sucypė automobilio ratai, pašalinių asmenų įvykio vietoje buvimo). Taip pat sutiktina, kad minėti liudytojai gali būti suinteresuoti duoti palankius draugą teisinančius parodymus, kad šis išvengtų ne tik baudos, bet ir itin griežtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių, jam taikymo. Tačiau šiuo atveju vien jų parodymais, ignoruojant akivaizdžius ir neginčytinus P. J. kaltę vairavus automobilį chuliganiškai įrodančius duomenis, apylinkės teismas ir nesivadovavo. Esminiai įrodymai, kuriais žemesnės instancijos teismas grindė savo sprendimą panaikinti institucijos nutarimą, kuriuo P. J. buvo pripažintas padariusiu ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, buvo ne P. J. bei jam artimų asmenų parodymai, o vaizdo įrašai, kuriuose yra objektyviai užfiksuotos jau ankščiau šioje nutartyje aptartos tariamo P. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.