Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. A. mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, būtent: 2016 m. spalio 2 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušė savo mažametį šeimos narį, t.y. sūnų E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip du kartus su diržu sudavė į veidą ir ne mažiau kaip du kartus sudavė į sėdmenis, bei suėmęs ranka už kaklo papurtė, tokiu būdu sukėlė E. A. fizinį skausmą.Kaltinamasis A. A., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, ir apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino (b. l. 64-65).Kaltinamasis A. A. dėl įtarimų ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino (parodė), kad 2016 m. spalio 2 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje bežiūrėdamas televizorių, išgirdo kitame kambaryje ant lovos bešokinėjantį sūnų E. A., kuriam 4 metai. Nesiliovus jam šokinėti ir neklausius jo paliepimo eiti miegoti, jis susinervavęs nuėjo prie jo ir jam bešokinėjančiam ant lovos, su ranka suėmė už kaklo ir patraukęs arčiau savęs pasakė: „Baik šokinėti, nes gausi mušti“. E. ir toliau neklausius ir šokinėjus ant lovos, jis nesusivaldęs, iš spintos pasiėmė diržą ir juo sudavė du kartus per „užpakalį“. Besuduodant smūgius, sūnus muistėsi, todėl neneigia, kad su diržu galėjo pataikyti ir į veidą. Po suduoto smūgio diržu jis pradėjo verkti. Kai jis jį mušė, matė teta L. G., ir kiti vaikai. Tuo tarpu sutuoktinė R. A. tuo metu, kiek matė, buvo virtuvėje, ir nieko nematė. Anksčiau niekada nėra smurtavęs prieš vaikus. Sekančią dieną, kuomet ryte sutuoktinė ruošė E. į darželį, pamatė, kad ant jo dešinės ausytės yra kraujosruva, taip pat kraujosruva buvo ir ant kaklo, ir, jei gerai atsimena, ant kairiojo skruosto. Suprato, kad kraujosruvos atsirado dėl jo veiksmų, kuomet E. buvau suėmęs už kaklo. Labai gailisi dėlsavo veiksmų (b. 1. 64 - 65).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamojo A. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, pasitvirtino ne tik jo anksčiau aprašytais paaiškinimais, bet ir šiais duomenimis:Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. (duomenys neskelbtini) pranešime užfiksuota informacija, kad 2016 m. spalio 5 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu gavo informaciją iš Vilkaviškio socialinės pagalbos centro, kad R. ir A. A. šeimoje, gyv. (duomenys neskelbtini), prieš E. A., gim. (duomenys neskelbtini), galimai smurtavo tėvas A. A. (b. l. 4).Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. spalio 11 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-10).Liudytojo A. A. paaiškinimais (parodymais), kad maždaug prieš savaitę (paaiškinimai duoti 2016 m. spalio 11 d.) namuose tėtis A. A., paėmęs iš spintos diržą, šiuo du kartus sudavė broliui E. A., kuriam 4 metai, per veidą, tiksliau per dešinį žandą. Po to dar su diržu broliui E. A. sudavė per <...>. Dėl to brolis labai verkė irrėkė. Kai tėtis mušė brolį E., jis nebuvo girtas. Po to, kai tėtis sudavė diržu broliui E. per veidą, matė, kad jo dešinys žandas buvo raudonas. Brolis skundėsi, kad skauda žandą. Brolį taip mušė todėl, kad jis prašė saldainių. Anksčiau tėtis jį ir E. yra mušęs ne kartą (b. l. 25-30).Liudytojos R. A. paaiškinimais (parodymais), kad 2016m. spalio 2d., tai buvo sekmadienis, apie 22.30 val., laiko tiksliai nepamena, būdama virtuvėje, išgirdo garsiai verkiantį E. Pasiteiravus E., kas atsitiko, jis nieko neaiškino. Šalia buvęs kitas sūnus A. pasakė, kad jis verkia, nes tėtis, t.y. jos sutuoktinis A. A., jam su diržu du kartus sudavė per „užpakalį“, o po to dar su ranka buvo suėmęs už kaklo, bei tuo pačiu diržu sudavė du kartus per veidą. Beramindama E., ji matė, kad jo sprandas buvo paraudęs. Pasiteiravus sutuoktinio, kodėl jis jį mušė, jis atsakė: „Jis mane užnervavo, jau 23.00 val., o jis dar nemiega.“. Pasiteiravus, kaip jis jį mušė, jis atsakė, kad tik su diržu du kartus sudavė per „užpakalį“, per veidą tikino nesudavęs. Sekančios dienos rytą, beruošdama E. į darželį, pamatė, kad ant sprando yra išryškėję kraujosruvos, taip pat stipriai pamėlynavusi jo dešinė ausytė, labiau vidinėje pusėje. Tuo metu suprato, kad šios kraujosruvos atsirado dėl sutuoktinio suduotų smūgių. Pamatęs šias kraujosruvas, sutuoktinis labai išsigando. Aiškino, kad labai gailisi ir kad neįvertino savo jėgos mušdamas vaiką. Tvirtino, kad daugiau tokie dalykai nepasikartos. Anksčiau sutuoktinis A. A. niekada nėra mušęs vaikų, tai buvo pirmas kartas. Darželyje auklėtojai pasiteiravus, iš kur pas E. mėlynės, jis tvirtino, jog auklėtojai pasisakė sudavęs E. per veidą, kadangi jis nemiegojo. Šiuo metu E. su sutuoktiniu bendrauja ir kartu žaidžia, tarp jų santykiai yra geri (b.l. 32-33).Liudytojos L. G. paaiškinimais (parodymais), kad 2016 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 20.00 val. nuėjo į savo kambarį miegoti. Tuo metu E., A. ir A., dukterėčios R. A. sutuoktinis A. A. liepė eiti miegoti, tačiau E. neklausė ir sakė, kad nori dar pažiūrėti televizorių. Netrukus E. verkdamas atėjo į kambarį ir prašė toliau leisti pažiūrėti televizorių. E. beverkiant, į kambarį atėjo A. su diržu rankoje ir su juo jam, kiek matė, vieną kartą sudavė per „užpakalį“. Kad A. E. būtų sudavęs per veidą, ji nematė. Po suduoto smūgio E., A. nuėjo į savo kambarį. Tuo metu jokių paraudimų ar kraujosruvų ant E. veido nebuvo. Jis tik skundėsi, kad skauda <...>. Anksčiau su diržu A. nei vieno iš vaikų nėra mušęs, yra tik žodžiu pabaręs už netinkamą elgesį. Sekančios dienos rytą A. išvedė E. su A. į darželį. Tą rytą jokių kraujosruvų ant E. veido ir kitų kūno dalių ji nematė. R. su A. gyvena iš socialinės pašalpos (b.l. 35-36).Liudytojos A. B. paaiškinimais (parodymais), kad (duomenys neskelbtini) dirba psichologe. Jai gerai yra žinoma R. ir A. A. šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai. Jai bendraujant su vyriausiuoju jų sūnumi A. A., gim. 2007 m., šis jai yra pasakęs, kad tėtis A. A. ne kartą yra prieš jį smurtavęs psichologiškai ir yra naudojęs fizinį smurtą (b.l. 41-42).Liudytojos R. B. paaiškinimais (parodymais), kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) auklėtoja. 2016 m. spalio 3 d. apie 07.30 val., į grupę A. A. atvedė savo sūnų E. A., ant kurio veido dešinės pusės ir dešinės ausies ji pastebėjo kraujosruvas. Kadangi, kai pastebėjo A. A. jau buvo išėjęs, tai paklausė paties E. A., kas jam atsitiko, bet jis neaiškino. Dar kartą paklausus E. A., kas nutiko ir ar skaudėjo, jis patvirtino, kad skaudėjo, pradėjo verkti ir pridūrė, kad tėtis liepė sakyti, kad vaikai sumušė. Supratusi, kad kažkas atsitiko, ji sekančią dieną paklausė A. A. kas atsitiko E., jis nieko nepaaiškino, todėl apie sumuštą E. informavo mokyklos socialinę pedagogę (b. l. 44-45).Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad jei 2016 m. spalio 2 d. E. A. buvo suduota diržu į veido dešinę pusę ir sėdmenis, bei jis buvo suimtas už kaklo ir purtomas, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 48).Kompaktiniame diske esančiomisE. A. nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad ant E. A. dešinės veido pusės ir dešinės ausies yra kraujosruvos (b. l. 52).Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas 128 cm ilgio dėvėtas, juodos spalvos diržas (b. l. 56-58).Šie vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Jie vieni kitiems neprieštarauja, jais nenustatyta priežasties netikėti. Nenustatyta, kad šie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl anksčiau nurodyti duomenys yra kaltinamojo A. A. kaltės įrodymai.Ištyręs, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad A. A. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes mušdamas sukėlė mažamečiui E. A. fizinį skausmą. Jo veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Kaltinamasis A. A. nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 95), dėl psichikos ir priklausomybės ligų apskaitoje nepriklauso (b. l. 75), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas (b. l. 68-70, 72, 96), gyvenamosios vietos seniūnija dėl A. A. elgesio buityje ir visuomenėje nusiskundimų nėra gavusi (b. l.94).2016 m. spalio 12 d. A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67).Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.Kaltinamajam A. A. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kaltinamajam A. A. gali būti skiriamos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.A. A. neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal šias aplinkybes A. A. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui L. R. Skundų negauta.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 64-65). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant bausmę kaltinamajam A. A., atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, konkrečius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus ir sukeltas pasekmes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybęir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jį charakterizuojančius duomenis, į asmenybę. A. A. skirtinasareštas.A. A. sutinka su prokuroro siūloma bausme – areštu. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 18 parų areštas, yra teisingas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šiai nuostatai taikyti aplinkybės byloje yra, todėl A. A. bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 12 parų areštą. Įvertinęs byloje esančius rašytinus duomenis bei tai, jog A. A. padarė nusikalstamą veiką prieš mažametį sūnų– šeimos narį, nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, jog jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - diržas, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizaciniame poskyryje (b. l. 59-60), supakuotas į paketą Nr. 1, kaip nusikalstamos veikos įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

nusprendžia:

pripažintiA. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam paskirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę 12 (dvylikos) parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos.

Įpareigoti A. A. vieną mėnesį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šios baudžiamosios poveikio priemonės pradžią A. A. skaičiuoti nuo šiuo teismo baudžiamuoju įsakymupaskirtos arešto bausmės atlikimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizaciniame poskyryje, supakuotą į paketą Nr. 1, konfiskuoti ir sunaikinti.

Paskirtą A. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.