- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- eI3-1019-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07640-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 21RE-959 (AG-818/07-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. R2-3630 „Dėl miškų inventorizacijos“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą ir sunaikinti neteisėtai surinktus duomenys apie pareiškėjo turtą.
Skunde teismui nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Tarnybą, kai sužinojo, kad buvo pradėti rinkti duomenys apie pareiškėjo turtą. 2024 m. rugsėjo 10 d. gavo Tarnybos Sprendimą, kuriame nurodoma, kad dalis pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra potencialus miškas, kita sklypo dalis neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes potencialiam miškui nepagrįstai priskirta sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė, žemės ūkio naudmenos.
Atsiliepimas
Paaiškina, kad tik bylos nagrinėjimo metu Komisijoje sužinojo, kad 2022 m. Tarnyba pareiškėjo žemės sklype atliko inventorizaciją, tačiau nei tikslios inventorizacijos datos, nei inventorizacijos komisijos sudėties nenurodo. Tarnyba atsiliepime Komisijai nurodė, kad inventorizacija buvo atlikta teisėtai: „Inventorizacijos vykdytojas UAB „Miškotvarkos sprendimai“, užsakovas Tarnyba.
Inventorizacijos atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai: 2022 m. birželio 15 d. Nr. 63 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kurių 16 punktas reikalauja, kad inventorizacijoje privalo dalyvauti atsakingas asmuo, 26 punktas reikalauja, kad inventorizacijos aktą pasirašytų atsakingas asmuo. Analogiškai nurodyta ir 1999 m. birželio 3 d. Vyriausybės nutarime Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”. Jame nurodyta, kad taisyklės rekomenduojamos ir ūkininko ūkiams, t. y. ir pareiškėjo žemės sklypui. Šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais privalo vadovautis ir Tarnybos atstovai. Tačiau Tarnyba piktybiškai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Atsakyme į skundą Tarnyba nurodo, kad vadovavosi Aplinkos ministro 2024 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-229 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į miško žemės apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Neva šis įsakymas nenumato žemės savininkui pasirinkimo. Tačiau šis įsakymas buvo priimtas po Tarnybos atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjo žemės ūkyje.
Tik iš Sprendimo sužinojo, kad tiksliai nenustatytu laiku, slaptai, be pareiškėjo žinios, kažkoks Tarnybos padalinys pareiškėjo žemės sklype neteisėtai atliko inventorizaciją ir rinko informaciją apie pareiškėjo turtą. Nurodo, kad į šiuos klausimus nebuvo atsakyta nei Sprendime, nei Komisijos sprendime.
Nesutinka su Tarnybos išvadomis, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype yra „potencialus miškas”. Mano, kad Tarnyba neteisingai, šališkai aiškino teisės aktus. Pareiškėjo teises saugo Konstitucija, Žemės įstatymas, Ūkininko ūkio įstatymas, kiti teisės aktai. Tarnybos nurodyti teisės aktai taip pat nenumato, kad miškas auginamas priverstinai visur, kur jie pageidauja. Žemės sklype pareiškėjas augina sodą, pievą, o ne mišką. Žemės sklype aplamai nėra nei vieno saugotino medžio. Tarnyba nori užregistruoti mišką išgalvotais motyvais. Šis žemės plotas įregistruotas kaip pareiškėjo ūkininko ūkis, ten pareiškėjas vykdo ūkininko darbus. Žemės sklype pasodino vaismedžius, dekoratyvius ir medingus augalus. Kaip miškas įtrauktas žemės plotas iki pat žemės sklypo ribos. Taip auginti mišką, t. y. iki sklypo ribos, tiesiogiai draudžia teisės aktai. Iki kaimynų žemės sklypų tūri būti atstumas ne mažiau 15 metrų. Kaimynai ūkininkauja ir reikalauja kirsti medžius ir krūmus prie jų žemės sklypų. Ten turi būti pieva, o ne miškas. Iš medžių, dėl kurių Tarnyba nori registruoti mišką, auga blindės, taip pat nuo 2015 m. pareiškėjas pasodino apie 100 beržų. Net Tarnybos interneto svetainėje nenurodyta, kad blindė yra miško medis. Blindes pareiškėjas augina sau, kaip bitininkui reikalingus augalus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 2,1847 ha, kitos žemės plotas – 1,3317 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,8530 ha, Kadastro duomenų nustatymo data 2014 m. birželio 30 d.
Patenkantys miško žemės plotai nagrinėjamoje teritorijoje, Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) buvo registruoti žemės apaugančios mišku duomenų bazėje. Pagal 2022 metais UAB „Miškotvarkos sprendimai“ pateiktus, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės ir Šalčininkų regioninių padalinių teritorijose (Šalčininkų, Švenčionių dalies, Vilniaus r. sav., Vilniaus m. sav.), teritorijose atliktos savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos duomenis. Inventorizacijos vykdytojas UAB „Miškotvarkos sprendimai“, užsakovas Valstybinė miškų tarnyba.
Tarnyba neturi duomenų, kad 2022 m. inventorizacija, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pripažinta neteisėta, taip pat inventorizacijos duomenys, teisės aktų nustatyta tvarka, būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundą, gautą elektroniniu paštu, Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-284 „Dėl specialistų skyrimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimui vietoje“ pavedė Tarnybos specialistams atlikti duomenų patikrinimą vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar žemės apaugančios mišku duomenų bazėje, pagal 2022 metais UAB „Miškotvarkos sprendimai“ pateiktus, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės ir Šalčininkų regioninių padalinių teritorijose (Šalčininkų, Švenčionių dalies, Vilniaus r. sav., Vilniaus m. sav.), teritorijose atliktos savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos duomenis, plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
Patikrinimo vietoje metu, nustatyta, kad Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41 taksacinio sklypo dalis (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta 41-1) nepagrįstai potencialiam miškui priskirta sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė (pavieniai medžiai). Taip pat nustatyta, kad Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41 taksacinio sklypo dalis (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta 42-1) nepagrįstai potencialiam miškui priskirta žemės ūkio naudmenos (pieva). Likusiose Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41, 42 taksacinių sklypų dalys (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta 41-2, 42-2) auga medynai, kurių amžius yra 20 ir daugiau metų. Žemės naudmena – potencialus miškas.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. R2-3630 patikslinti 2022 m. inventorizacijos duomenys Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41, 42 taksaciniuose sklypuose.
Pažymi, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013, nuoseklios pozicijos teismas laikosi ir 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021.
Akivaizdu, kad 2014 m. matininkai, atlikdami pareiškėjo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė žemės sklypo ribas, bet žemės sklype esančias naudmenas įvertino nevisapusiškai. Tačiau nurodė, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra kitos žemės plotas – 1,3317 ha, akivaizdu kad ji neatitiko žemės ūkio naudmenų plotui, tai reiškia, kad žemė buvo neprižiūrima ir apauganti mišku. Apie tai pareiškėjas ar buvę savininkai žinojo ir privalėjo žinoti.
Pareiškėjo Žemės sklype inventorizacija buvo vykdoma 2022 metais. Pagal 2022 metais inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinės miškų inventorizacijos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Analizuojant ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą galima padaryti išvadą, jog kadastro duomenų tikslumas yra užtikrinamas atliekant savarankiškas administracines procedūras, tarp kurių: miškų inventorizaciją (reglamentuota 2010 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos „Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos“ (toliau – ir Instrukcija) 7– 25 punktuose); kadastro duomenų patikrinimą vietoje (reglamentuota ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patirtinto „Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo“ 6–7 punktuose).
Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, 2023 m. ginčo sklypo duomenys registruoti žemės apaugančios mišku duomenų bazėje pagal 2022 m. duomenų teikimo aktą Tarnybai. Inventorizacijos vykdytojas – UAB „Miškotvarkos sprendimai“.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, reglamentuoja kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą (Nuostatų 29–30, 33, 36–41 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. priklauso Žemės sklypas; Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio; bendras Žemės sklypo plotas – 2,1847 ha; žemės ūkio naudmenų plotas – 0,8530 ha; kitos žemės plotas – 1,3317 ha; kadastro duomenų nustatymo data 2014 m. birželio 30 d.
UAB „Miškotvarkos sprendimai“ Tarnybos užsakymu 2022 metais atliko medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizaciją Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės ir Šalčininkų regioninių padalinių teritorijose (Šalčininkų, Švenčionių dalies, Vilniaus r. sav., Vilniaus m. sav.) ir atliktos inventorizacijos duomenis 2022 m. birželio 17 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. R2-1665 perdavė Tarnybai.
Tarnyba 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. R6-1127 „Dėl ne miško žemės apaugimo mišku“ informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331, Žemės sklype nustatytas apaugęs mišku ne miško žemės plotas – 1,32 ha. Nurodė, kad plotai yra laikomi mišku, ir po 3 mėn. nuo informavimo dienos bus įrašyti į Miškų valstybės kadastrą. Šie plotai turi būti saugomi, tvarkomi, atkuriami ir naudojami vadovaujantis Miškų įstatymu. Žemės savininkas turi patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 2 metus po nurodytų plotų įregistravimo Miškų valstybės kadastre. Rašte nurodyta, kad medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos grafinius duomenis galima peržiūrėti Tarnybos internetinėje prieigoje M-GIS (internetinis adresas: https://kadastras.amvmt.lt/vartai/) arba Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu pateikė Tarnybai skundą, kuriame nurodė, kad gavo iš Tarnybos informaciją, tačiau nesutinka, jog žemės ūkio paskirties sklype yra „medžiai 20 m. ir daugiau“. Tarnybos duomenys, kad sklypas apaugęs mišku ir ten auga medžiai 20 m. ir daugiau, neatitinka tikrovės. Tada dar buvo žemės ūkio bendrija, sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį. Miško ar saugotinos augalijos ir dabar ten nėra, tačiau po kiek laiko atsirado daug invazinės augalijos, pavadinimo nežino, atrado kaip karklai, greitai auga. Maždaug prieš 5 metus vietoje buvo Vilniaus rajono savivaldybės specialistai ir pareikalavo žemės sklypą atlaisvinti nuo augalijos ir naudoti pagal paskirtį. Tokius reikalavimus gavo raštiškai. Paaiškino, kad tai yra ir leidimas kirsti. Jis iki šiol nepanaikintas ir nepakeistas, todėl galioja ir būtina vykdyti. Kaimynai taip ir padarė, kaip reikalavo, bet ten vietoj vieno invazinio augalo išaugo daug. Pareiškėjas pradėjo vykdyti savivaldybės reikalavimus. Bet ne taip skubiai, nes visada buvo noras auginti medžius. Pasodino apie 100 beržų. Jie auga, bet iki saugotinų dar augti ir augti. Paaiškino, kad buvo NŽT Vilniaus rajono skyriuje, siekiu sužinoti, ar galima plote iki 1 ha įveisti mišką. Buvo atsakyta, kad negali leisti, nes žemės ūkio paskirties žemės našumas didelis. Mano, kad Tarnybos noras įtraukti žemės sklypą į registrus kaip mišką, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Tarnybos direktorius 2024 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-284 „Dėl specialistų skyrimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimui vietoje Šalčininkų R. P. (VLN) Kenos girininkijoje esančiame žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ pavedė Tarnybos specialistams atlikti Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje siekiant išsiaiškinti, ar plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
Tarnybos specialistai 2024 m. rugsėjo 3 d. atliko patikrinimą vietoje ir surašė 2024 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. MKP-2309 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 41-1) nepagrįstai potencialiam miškui priskirta sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė (pavieniai medžiai). Taip pat nustatyta, kad Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 42-1) nepagrįstai potencialiam miškui priskirta žemės ūkio naudmenos (pieva). Likusiose Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41, 42 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 41-2, 42-2) auga medynai, kurių amžius yra 20 ir daugiau metų. Žemės naudmena – potencialus miškas. Prie Patikrinimo akto pridėti priedai: Miškų valstybės kadastro taksacinių duomenų išrašas; ištrauka iš Miškų valstybės kadastro (ortofotonuotrauka); Žemės sklypo fotonuotraukos.
Tarnyba priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad, išnagrinėjus įvairių laikmečių ortofoto planus ir atlikus patikrinimą vietoje Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo naujai inventorizuotų 41, 42 taksacinių sklypų dalyse (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 41-2, 42-2), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl potencialus miškas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti registruotas Miškų valstybės kadastre vadovaujantis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tarnyba informavo, kad naujai inventorizuotų Šalčininkų r. p. (VLN) Kenos girininkijos 337 miško kvartalo 41, 42 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 41-1, 42-1) neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes potencialam miškui nepagrįstai priskirta sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė, žemės ūkio naudmenos.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą ir sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis apie pareiškėjo turtą.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.
Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro objektas gali būti išregistruojamas, o 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro duomenys gali būti keičiami.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo teigimu, jo Žemės sklype neteisėtai atliktos inventorizacijos metu buvo nepagrįstai nustatyta, jog Žemės sklype yra potencialus miškas; pareiškėjas Žemės sklype augina blindes kaip sodo augalus, o ne mišką.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 2024 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-229 patvirtino Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į miško žemės apskaitą tvarkos aprašą. Iki 2024 m. liepos 31 d. galiojo Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331. Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše (iki 2024 m. liepos 31 d. galiojęs teisės aktas) buvo nustatyta, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė įtraukiama į miško žemės apskaitą šio aprašo nustatyta tvarka kaip miškas, jeigu atlikus inventorizaciją, augančios medžių rūšys, jų tankis, kokybė ir išsidėstymas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. D1-199, reikalavimus, kai neatitinka šių reikalavimų, medžių savaiminukais apaugusi privati ne miško žemė į miško žemės apskaitą įtraukiama vadovaujantis Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 (2 punktas). Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė įtraukiama į miško žemės apskaitą atlikus jos inventorizaciją valstybinės miškų inventorizacijos metu arba žemės savininko/valstybinės žemės patikėtinio iniciatyva (5 punktas). Inventorizaciją gali atlikti vidinės miškotvarkos projektų rengėjai (toliau – inventorizaciją atliekantys asmenys). Inventorizacija atliekama vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, tvirtinama Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu (6 punktas). Inventorizaciją atlikęs asmuo parengia inventorizacijos duomenis, perduoda juos Tarnybai arba žemės savininkui/valstybinės žemės patikėtiniui vadovaudamasis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus tvirtinamo duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo reikalavimais (9 punktas). Kai atliekant valstybinę miškų inventorizaciją inventorizuojama medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius – 20 metų ir daugiau, apaugusi ne miško žemė, Tarnyba, gavusi inventorizacijos duomenis, ne vėliau kaip per 3 mėnesius po jų gavimo raštu informuoja valstybinės žemės patikėtinius ir žemės savininkus, kad jų valdoma ar jiems priklausanti ne miško žemė po 3 mėnesių nuo jų informavimo dienos bus įrašyta į Miškų valstybės kadastrą, ir perduoda jiems inventorizacijos duomenis (11 punktas). Kai atliekant valstybinę miškų inventorizaciją inventorizuojama medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius – mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė: Tarnyba inventorizacijos duomenis paskelbia Tarnybos interneto svetainėje ir per 6 mėnesius nuo jų paskelbimo raštu informuoja žemės savininkus ir valstybinės žemės patikėtinius apie galimybę jiems priklausančią ar patikėjimo teise valdomą ne miško žemę įtraukti į miško žemės apskaitą įrašant ją į Miškų valstybės kadastrą (12.1 papunktis).
Taigi, medžių savaiminukais apaugusi privati ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į miško žemės apskaitą atliekant valstybinę miškų inventorizaciją. Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė įtraukiama į miško žemės apskaitą kaip miškas, jeigu atlikus inventorizaciją augančios medžių rūšys, jų tankis, kokybė ir išsidėstymas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Apie ne miško žemės įrašymą į Miškų valstybės kadastrą žemės savininkai informuojami raštu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2022 m., atlikus inventorizaciją, pareiškėjo sklype buvo nustatytas apaugęs mišku ne miško žemės plotas – 1,32 ha. Apie atliktos inventorizacijos rezultatus Tarnyba pareiškėją informavo 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. R6-1127. Pareiškėjas, nesutikdamas su inventorizacijos duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Tarnybai skundą.
Sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą nuo 2024 m. sausio 1 d. reglamentuoja Miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytų duomenų patvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-479. Šio aprašo 21 punkte nustatyta, kad Tarnybai nagrinėjant pareiškėjų skundus dėl Miškų inventorizacijos duomenų patvirtinimo, Tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Tarnybos specialistai (toliau – Tarnybos komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami Kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu (Aprašo 5 priedas). Tarnybos komisija atsako už faktinį nagrinėjamos teritorijos atitikties Miškų įstatymo miškui keliamiems reikalavimams įvertinimą, Miškų inventorizacijos klaidų pobūdžio nustatymą, duomenų teikėjų pateiktų duomenų atitikties faktiniai padėčiai įvertinimą, teisingą Kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto užpildymą, tinkamą fotofiksacijos atlikimą, pagal šio tvarkos aprašo 7 priedo reikalavimus. Vadovaujantis Tarnybos komisijos išvadomis, sprendimas priimamas šio aprašo 22–28 punktuose nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad Tarnyba pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundo pagrindu atliko patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė Miškų valstybės kadastro duomenų neatitikimą faktiniams duomenims dėl sklypinės miškų inventorizacijos klaidos. Patikrinimo metu Tarnyba nustatė šias aplinkybes: 41-1 taksacinio sklypo dalyje nepagrįstai potencialiam miškui priskirta sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė (pavieniai medžiai, plotas 0,1633 ha); 42-1 taksacinio sklypo dalyje nepagrįstai potencialiam miškui priskirta žemės ūkio naudmenos (pieva, plotas 0,0321 ha); likusiose 41, 42 taksacinių sklypų dalyse (41-2, 42-2) auga medynai, kurių amžius yra 20 ir daugiau metų, žemės naudmena – potencialus miškas, plotas 1,1234 ha.
Iš byloje esančių Patikrinimo akto priedų (Sklypo ortofotonuotraukos, Sklypo fotonuotraukų) matyti, kad ginčo teritorijoje 41-2 ir 42-2 taksacinių sklypų dalyse šiuo metu auga medžiai. Šias aplinkybes pripažįsta ir pareiškėjas, tačiau nurodo, kad Žemės sklype augina sodą, o blindės nėra medžiai. Tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintoje Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, kuria vadovaujantis atliekama sklypinė miškų inventorizacija, tiek beržai (B), tiek blindės (Bl) priskiriamos prie lapuočių medžių. Teismas sutinka su Komisijos išvadomis, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Žemės sklype blindės auginamos kaip sodo augalai, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi, kaip minėta, teritorija priskiriama miškui, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus kriterijus. Pažymėtina, kad Tarnybos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype yra medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šias faktines aplinkybes. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo argumentai dėl atliktos inventorizacijos neteisėtumo taip pat nėra paneigti. Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą, atliko patikrinimą vietoje, kurio metu nustačiusi neatitikimus, juos pašalino, t. y. buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, patikrinimo rezultatai įforminti Kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu. Sprendime Tarnyba aiškiai išdėstė patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, prie Sprendimo pridėjo Patikrinimo aktą su priedais. Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad inventorizacija buvo atlikta neteisėtai, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus ir juose atlikti inventorizacijos darbus be žemės savininkų leidimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriame aiškiai nustatė faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu Sprendimas buvo priimtas atsakovės kompetencijos ribose, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes. Atitinkamai Tarnybos Sprendimas bei Komisijos sprendimas laikomi teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą ir sunaikinti neteisėtai surinktus duomenys apie pareiškėjo turtą. Pažymėtina, jog nėra nustatyta jokių pažeidimų atliekant inventorizaciją bei nagrinėjant pareiškėjo Tarnybai pateiktą skundą dėl inventorizacijos atlikimo, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą ir sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.