Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), J. B.-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lamantinas“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Scandinavian Seafood Factory“, dėl pretenzijos/teikimo dėl muitų ir mokesčių sumokėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. sausio 26 d. pareiškėja iš atsakovės gavo 2023 m. sausio 18 d. pretenziją/teikimą Nr. 10000500315 dėl muitų ir mokesčių sumokėjimo, kuria prašoma per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos/teikimo gavimo dienos, sumokėti į vieną iš Muitinės departamento centralizuotų muitų ir mokesčių surenkamųjų sąskaitų 41 881 Eur (ginčijamą šioje byloje).

Teigia, kad prieš pareikšdama Pretenziją, atsakovė nepateikė Bendrovei jokių duomenų, pagrindžiančių teisę reikalauti pareiškėjos subsidiariosios atsakomybės, t. y. neatliko papildomo tyrimo dėl tinkamo/netinkamo trečiojo suinteresuotojo asmens galutinio vartojimo procedūrų užbaigimo pagal pareiškėjos suteiktas vienkartines garantijas, draudimo liudijimus – polisus, nors pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, tą privalėjo ir galėjo atlikti. Šiuo atveju, prieš reiškiant reikalavimą pareiškėjai kaip garantui subsidiariai atsakingam už trečiojo suinteresuotojo asmens įsipareigojimų muitinei tinkamą vykdymą, atsakovė turėjo motyvuotai pagrįsti, kad yra išnaudotos visos galimybės jos apskaičiuotą trečiojo suinteresuotojo asmens mokestinę nepriemoką išieškoti iš pagrindinio skolininko, t. y. iš paties trečiojo suinteresuotojo asmens.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Pretenzijoje nei faktinis, nei teisinis reikalavimo pagrindas nėra nurodytas. Nors atsakovei buvo pateikti visi objektyvūs įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo galima atlikti papildomą tyrimą ir išsiaiškinti, ar UAB „Scandinavian Seafood Factory“ tinkamai užbaigė galutinio vartojimo procedūrą, tačiau dėl pareiškėjai nežinomų aplinkybių tas nebuvo padaryta. Todėl atsakovės elgesys neatitinka gero administravimo principo.

Pastebi, kad vadovaudamasis 2004 m. balandžio 7 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. MD-1/1B-53 tarp Muitinės departamento ir Bendrovės, Muitinės departamentas išsiuntė Bendrovei 2022 m. spalio 31 d. pranešimą Nr. IM-G00005545/01, kuriuo informavo, kad UAB „Scandinavian Seafood Factory“, kuriai yra išduoti jų garantijos dokumentai, laiku ir tinkamai neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikoma muitinės procedūra ir jų atžvilgiu pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai. Pranešime yra detalizuota pagal kokias importo deklaracijas yra pateiktos Bendrovei vienkartinės garantijos ir už kokias galimos mokestinės nepriemokos sumas yra laiduojama. Vilniaus teritorinė muitinė, išieškodama mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo, eiliškumo tvarka atliko visus veiksmus, numatytus MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau liko neišieškota 47 320 Eur mokestinė prievolė. Remiantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Bendradarbiavimo sutarties 2.1 punktu, tolimesnis minėtos nepriemokos išieškojimo vykdymas buvo nukreiptas garantui Bendrovei, pateikiant Vilniaus teritorinės 2023 m. sausio 18 d. Pretenziją 41 881 Eur sumai, kurios apmokėjimas yra užtikrintas vienkartinėmis garantijomis Nr. D76V02002659, Nr. D76V02002660, Nr. D76V02022334, Nr. D76V02023344.

Motyvuojamoji dalis

Teigia, jog SMK 94 straipsnio 2 dalis nustato, kad garantas įsipareigoja sumokėti garantija užtikrinamą importo ir eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei ir kitus privalomuosius mokėjimus. Bendrovės ir Muitinės departamento pasirašytoje Bendradarbiavimo sutartyje bei pareiškėjos pateiktose vienkartinėse garantijose nėra nurodyta, už kokias trečiojo suinteresuotojo asmens mokestines nepriemokas yra garantuojamas apmokėjimas, laiduojant už tam tikrų trečiojo asmens įsipareigojimų muitinei įvykdymą. Numatomas apribojimas tik reikalaujamos mokestinės nepriemokos dydžiui, kuris negali būti didesnis už garantijoje nurodytą maksimalią sumą, tačiau mokestinei nepriemokai, susidedančiai iš skirtingų įmokų rūšių, apribojimų nenustatyta ir ginčo, kad būtų nesilaikoma šių nuostatų, nėra.

Pažymi, kad pareiškėja skunde teisingai nurodo, jog vadovaujantis MAĮ 145 straipsnio 1 dalimi, mokestiniams ginčams nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Pareiškėja nelaikytina mokesčių mokėtoja, o skundas dėl atsakovės priimtos pretenzijos yra ne mokestinis, pagal MAĮ 146 straipsnio 1 dalį, jis priskirtinas kitų ginčų kategorijai ir nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Tačiau priešingai jos nurodytiems teisės aktams, pareiškėja, nebūdama mokesčių mokėtoja, Vilniaus teritorinei muitinei pateikė prašymą nagrinėti iš naujo mokesčių mokėtojo UAB „Scandinavian Seafood Factory“ atžvilgiu priimtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM191713S (2022-09-17), remiantis kažkada šioje bendrovėje dirbusio asmens pateiktomis dokumentų kopijomis. Gavusi tokį Bendrovės prašymą, Vilniaus teritorinė muitinė apie esamą situaciją ir negalimumą priimti teikiamus dokumentus pareiškėjai yra paaiškinusi žodžiu ir atsakiusi 2023 m. vasario 27 d. raštu.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės pretenzijos/teikimo dėl muitų ir mokesčių sumokėjimo Nr. 10000500315 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė ir Muitinės departamentas 2004 m. balandžio 7 d. sudarė neterminuotą bendradarbiavimo sutartį Nr. MD-1/11B-53, pagal kurią Bendrovė pripažįstama garantu, turinčiu teisę išduoti tretiesiems asmenims garantijos dokumentus. Pagal šią sutartį garantas įsipareigoja vykdyti teisės aktų nustatytas ir išduotuose garantijos dokumentuose įvardintas garantui tenkančias prievoles (2.1 punktas); užtikrinti išduodamų garantijos dokumentų atitikimą Muitinės departamento šiam tikslui patvirtintoms formoms (2.2 punktas).

Vadovaudamasi 2004 m. balandžio 7 d. Bendradarbiavimo sutartimi, pareiškėja trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Scandinavian Seafood Factory“ išdavė vienkartines garantijas Nr. D76V02002659, Nr. D76V02002660, Nr. D76V02022334, Nr. D76V02023344, kurios buvo pateiktos muitinei mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, įforminant importo deklaracijas 21LTLC0100IM0023A1 (2021 m. sausio 4 d.), 21LTLC0100IM006A44 (2021 m. sausio 6 d.), 21LTLC0100IM066890 (2021 m. kovo 10 d.), 21LTLC0100IM169C34 (2021 m. liepos 26 d.).

Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi SMK 22 straipsnio 6 dalimi, tikrinamajam asmeniui UAB „Scandinavian Seafood Factory“ išsiuntė 2022 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą Nr. (9.2/45)-2V-9447 apie galimą nepalankų sprendimą bei nurodė priežastis, kuriomis ketina tokį sprendimą pagrįsti. UAB „Scandinavian Seafood Factory“ per nustatytą laikotarpį jokio atsakymo mokesčių administratoriui nepateikė. Kadangi galutinio vartojimo procedūrai minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės nebuvo panaudotos perdirbimui, Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugsėjo 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2VM191713S, UAB „Scandinavian Seafood Factory“ atžvilgiu apskaičiavo ir įregistravo 47 078 Eur mokestinę prievolę, kurią sudaro 40 830 Eur muitas, 1 307 Eur muitų delspinigiai ir 4 941 Eur bauda.

Vadovaudamasis 2004 m. balandžio 7 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. MD-1/1B-53 tarp Muitinės departamento ir Bendrovės, Muitinės departamentas išsiuntė Bendrovei 2022 m. spalio 31 d. pranešimą Nr. IM-G00005545/01, kuriuo informavo, kad UAB „Scandinavian Seafood Factory“, kuriai yra išduoti jų garantijos dokumentai, laiku ir tinkamai neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikoma muitinės procedūra ir jų atžvilgiu pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai. Pranešime yra detalizuota pagal kokias importo deklaracijas yra pateiktos Bendrovei vienkartinės garantijos ir už kokias galimos mokestinės nepriemokos sumas yra laiduojama.

Pareiškėja 2023 m. sausio 18 d. gavo 2023 m. sausio 5 d. atsakovės pretenziją/teikimą Nr. 10000500315 dėl trečiojo suinteresuotojo asmens tinkamai neįvykdytų įsipareigojimų muitinei, kurioje buvo nurodyta per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos/teikimo gavimo dienos, sumokėti 41 881 Eur į vieną Muitinės departamento centralizuotą muitų ir mokesčių surenkamąją sąskaitą.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijama Pretenzija, 2023 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą

Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) , 77 straipsnio 2 dalimi, skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu. Konkretus momentas, kada mokestis turėjo būti sumokėtas, nustatomas vadovaujantis tomis nuostatomis, kurios galiojo skolos muitinei atsiradimo metu.

Skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1dalies a punktą yra susijusi su visomis prievolėmis, kurių privaloma laikytis vykdant atitinkamą muitinės procedūrą. Pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ne Sąjungos prekės, taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, yra įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją ir būna šioje teritorijoje, kas kelia riziką, kad, neatlikus visų muitinės formalumų, šios prekės pateks į valstybių narių rinkas. Todėl šią muitinės procedūrą vykdantys asmenys privalo tiksliai laikytis visų teisės aktų reikalavimų.

SMK 92 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas garantas turi būti Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs trečiasis asmuo. Garantas turi būti pripažintas garantiją pateikti reikalaujančios muitinės, išskyrus atvejus, kai garantas yra kredito, finansų įstaiga ar draudimo bendrovė, kuriai pagal galiojančias Sąjungos nuostatas leista veikti Sąjungoje. SMK 92 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad garantas raštu įsipareigoja sumokėti garantija užtikrinamą importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitus privalomuosius mokėjimus. Muitinė gali atsisakyti pripažinti garantą arba siūlomos garantijos rūšį, jeigu ji nėra įsitikinusi, kad toks garantas ar garantijos rūšis užtikrina, jog importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį (SMK 92 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė prieš pateikdama Pretenziją pareiškėjai neišnaudojo visų galimybių apskaičiuotą trečiojo suinteresuotojo asmens mokestinę nepriemoką pirmiausiai išieškoti iš pagrindinio skolininko UAB „Scandinavian Seafood Factory“.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: 1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

MAĮ 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčio mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.90 straipsnio 1 ir 3 dalis, garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas, prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui, t. y. regreso tvarka perima kreditoriaus teises (įvyksta subrogacija).

CK 6.245 straipsnio 5 dalis nustato, jog kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

Bylos duomenys patvirtinta, jog Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi SMK 22 straipsnio 6 dalimi, tikrinamajam asmeniui UAB „Scandinavian Seafood Factory“ (trečiajam suinteresuotajam asmeniui) išsiuntė 2022 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą Nr. (9.2/45)-2V-9447 apie galimą nepalankų sprendimą bei nurodė priežastis, kuriomis ketina tokį sprendimą pagrįsti. UAB „Scandinavian Seafood Factory“ per nustatytą laikotarpį jokio atsakymo mokesčių administratoriui nepateikė. Kadangi galutinio vartojimo procedūrai minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės nebuvo panaudotos perdirbimui, Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugsėjo 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2VM191713S UAB „Scandinavian Seafood Factory“ atžvilgiu apskaičiavo ir įregistravo 47 078 Eur mokestinę prievolę, kurią sudaro 40 830 Eur muitas, 1 307 Eur muitų delspinigiai ir 4 941 Eur bauda. Kaip matyti, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad šis sprendimas, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 1 dalimi bei 154 straipsnio 1 dalimi, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo ataskaitos gavimo dienos, gali būti apskųstas Muitinės departamentui, paduodant skundą per Vilniaus teritorinę muitinę. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Scandinavian Seafood Factory“ būtų pateikusi skundą dėl supaprastintos patikrinimo ataskaitos, vadinasi ji yra įsiteisėjusi, ką patvirtino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu.

Atsakovei nustačius, jog UAB „Scandinavian Seafood Factory“ mokestinės prievolės neįvykdė, Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo taikyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, pateikdama kredito įstaigai 2022 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 10000496516 „Dėl mokestinės prievolės nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“. Byloje nėra duomenų, jog šis sprendimas būtų įvykdytas.

Vadovaudamasis 2004 m. balandžio 7 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. MD-1/1B-53 tarp Muitinės departamento ir Bendrovės, Muitinės departamentas išsiuntė Bendrovei 2022 m. spalio 31 d. pranešimą Nr. IM-G00005545/01, kuriuo informavo, kad UAB „Scandinavian Seafood Factory“, kuriai yra išduoti jų garantijos dokumentai, laiku ir tinkamai neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikoma muitinės procedūra ir jų atžvilgiu pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai. Pranešime yra detalizuota pagal kokias importo deklaracijas yra pateiktos Bendrovei vienkartinės garantijos ir už kokias galimos mokestinės nepriemokos sumas yra laiduojama.

2023 m. sausio 5 d. atsakovė priėmė pretenziją/teikimą Nr. 10000500315 dėl trečiojo suinteresuotojo asmens tinkamai neįvykdytų įsipareigojimų muitinei, kurioje nurodė pareiškėjai per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos/teikimo gavimo dienos sumokėti 41 881 Eur į vieną Muitinės departamento centralizuotą muitų ir mokesčių surenkamąją sąskaitą.

Taigi, vadovaudamasis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgdamas į nustatytą atsakovės atliktų veiksmų seką, teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog atsakovė pažeidė subsidiariosios atsakomybės principą ir neišnaudojo visų galimybių apskaičiuotą trečiojo suinteresuotojo asmens mokestinę nepriemoką pirmiausiai bandyti išieškoti iš pagrindinės skolininkės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ir tik po to kreiptis į pareiškėją (garantą). Priešingai pareiškėjos nurodytiems argumentams, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, pirmiausiai Vilniaus teritorinė muitinės 2022 m. rugsėjo 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2VM191713S UAB „Scandinavian Seafood Factory“ atžvilgiu apskaičiuotą mokestinę prievolę siekė išieškoti iš mokesčių mokėtojos - UAB „Scandinavian Seafood Factory“, ir tik nepavykus jos išieškoti iš mokesčių mokėtojos, išieškojimą, nukreipė į pareiškėją, t. y. pareiškė garantui reikalavimą įvykdyti mokesčio mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką.

Šiuo aspektu taip pat aktuali tarp pareiškėjos ir Muitinės departamento 2004 m. balandžio 7 d. sudaryta neterminuota bendradarbiavimo sutartis Nr. MD-1/11B-53, pagal kurią pareiškėja pripažįstama garantu, turinčiu teisę išduoti tretiesiems asmenims garantijos dokumentus. Bendradarbiavimo sutartyje bei pareiškėjo pateiktose vienkartinėse garantijose nėra nurodyta už kokias trečiojo asmens mokestines nepriemokas yra garantuojamas apmokėjimas, laiduojant už tam tikrų trečiojo asmens įsipareigojimų muitinei įvykdymą. Numatomas apribojimas tik reikalaujamos mokestinės nepriemokos dydžiui, kuris negali būti didesnis už garantijoje nurodytą maksimalią sumą, tačiau mokestinei nepriemokai, susidedančiai iš skirtingų įmokų rūšių, apribojimų nenustatyta ir ginčo, kad būtų nesilaikoma šių nuostatų, nėra. Pagal šią Bendradarbiavimo sutartį, garantas įsipareigoja vykdyti teisės aktų nustatytas ir išduotuose garantijos dokumentuose įvardytas garantui tenkančias prievoles (2.1 punktas); užtikrinti išduodamų garantijos dokumentų atitikimą Muitinės departamento šiam tikslui patvirtintoms formoms (2.2 punktas). Minėtos Bendradarbiavimo sutarties nuostatos aiškiai įtvirtinta, jog pareiškėja yra muitinės skolininko įsipareigojimų vykdymo garantas, kuris prisiėmė atsakomybę dėl kito asmens prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu šis asmuo (UAB „Scandinavian Seafood Factory“) skolos muitinei nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai.

Taigi, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos galimybės apskaičiuotą trečiojo suinteresuotojo asmens mokestinę nepriemoką pirmiausiai išieškoti iš pagrindinės skolininkės – UAB „Scandinavian Seafood Factory“, ir tik nepavykus jos išieškoti, buvo kreiptasi į pareiškėją (garantą), t. y. atsakovė, remiantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir tarp pareiškėjos bei Muitinės departamento 2004 m. balandžio 7 d. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties Nr. MD-1/11B-53 2.1 punktu, pagrįstai ir teisėtai tolimesnį minėtos nepriemokos išieškojimo vykdymą nukreipė garantui UAB DK „Lamantinas“ (pareiškėjai), pateikdama ginčijamą Pretenziją 41 881 Eur sumai, kurios apmokėjimas yra užtikrintas vienkartinėmis garantijomis Nr. D76V02002659, Nr. D76V02002660, Nr. D76V02022334, Nr. D76V02023344.

Pareiškėja taip pat skunde nurodo, jog atsakovė nepagrįstai nevertino jos pateiktų papildomų dokumentų ir neatliko papildomo tyrimo dėl tinkamo/netinkamo trečiojo suinteresuotojo asmens galutinio vartojimo procedūrų užbaigimo pagal pareiškėjos pateiktas vienkartines garantijas, draudimo liudijimus – polisus,

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra vertinamas mokestinės prievolės teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos nurodyti argumentai būtų aktualūs ginčijant atsakovės 2022 m. rugsėjo 17 d. sprendimu įformintą supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM191713S, kuria atsakovė apskaičiavo ir įregistravo 47 078 Eur mokestinę prievolę UAB „Scandinavian Seafood Factory“, kuriai ši ataskaita ir sukėlė teisines pasekmes. Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Scandinavian Seafood Factory“ Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 17 d. sprendimu įformintos supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM191713S neskundė, minėta ataskaita yra įsiteisėjusi ir vykdytina, todėl visi pareiškėjos argumentai, kuriais ji teigia, kad galutinio vartojimo procedūra buvo įvykdyta, todėl mokestinė nepriemoka trečiajam suinteresuotajam asmeniui yra paskaičiuota nepagrįstai, atmetami kaip šiai bylai neaktualūs.

Be to, iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2VE-2482 „Dėl informacijos suteikimo“ pareiškėjai yra atsakiusi į jos prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir papildomo tyrimo atlikimo, t. y. nurodžiusi, kad nepriima jos teikiamų papildomų dokumentų ir neatlieka papildomo tyrimo, kadangi ji nėra mokestinio ginčo dalyvė ir neturi teisės kvestionuoti atsakovės 2022 m. rugsėjo 17 d. sprendimu įformintos supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM191713S. Pažymėtina, jog tokia atsakovės pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią garantas neturi teisės ginčyti užtikrintos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007), o kreditorius gali kreiptis į garantą ir jo prašyti sumokėti garantijos sandoryje nustatytą sumą nepateikdamas jokių savo reikalavimo teisės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NCC Statyba“ v. UAB „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-99/2004).

Dėl pareiškėjos motyvo, kad Pretenzijoje nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas, teismas pažymi, jog vertinant Pretenzijos atitiktį VAĮ reikalavimams, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Įvertinęs Pretenzijos turinį ir formą, teismas konstatuoja, jog Pretenzija atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, kadangi joje nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas (Vilniaus teritorinė muitinė) rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nurodyta Pretenzijos apskundimo tvarka, kas skundžiamą Pretenziją leidžia vertinti kaip atitinkančią VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Pretenzijos turinys, neleidžia daryti išvados, jog joje atsakovė nenurodė teisinio pagrindimo ar netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lamantinas“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.