Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjo T. N. atstovui advokatui Algaudui Kiršai, atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovei Agnei Žiedelytei-Gudei, trečiojo suinteresuoto asmens Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovams Ievai Prapiestytei, Giedriui Gauliai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Detalizavo, kad 2015-05-04 pildydamas Klausimyną, į klausimą „Ar esate vartojęs (vartojate) psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo? (Jei taip, pateikite kuo išsamesnę informaciją)“ T. N. atsakė „ne“. Tačiau 2015-10-05 pokalbio su patikrinimą atlikusiu AOTD pareigūnu metu jis teigė, kad prieš penkis metus, draugo bernvakario metu, būdamas išgėręs, iš pradžių vartojo, jo manymu, (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini), o prieš du ar tris metus du kartus bandė rūkyti „žolės“, kuria abu kartus pavaišino dukterėčios vaikinas. Pažymėjo, kad pokalbio su AOTD pareigūnu metu T. N. pats pripažino, kad šių faktų Klausimyne nenurodė sąmoningai, nes tai yra dalykai, apie kuriuos nenori kalbėti, be to, tai susiję su jo šeimos nariais. T. N. taip pat neigė, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, susijusius su psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, vartojimu, ar už pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, toksinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatsižvelgiant į tai, ar nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-20 nutarimas (įsiteisėjęs 2011-01-14 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus tikrinamojo apeliacinį skundą) patvirtina, kad T. N. pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimą (toliau – ATP), numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad viešoje vietoje gėrė alų, rodė nepadorius gestus policijos pareigūnams, ir taip juos įžeidė, o vengdamas sulaikymo - nuo jų bėgo, t. y. nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Pokalbio metu paklaustas, kodėl pildydamas Klausimyną šio ATP nenurodė, tikrinamasis paaiškino, kad to nesureikšmina, nemano, kad padarė kažką blogo, todėl jam tai nėra svarbu.

AOTD atkreipė dėmesį, kad 2015-05-04 pildydamas Klausimyną, T. N. iš anksto buvo įspėtas, kad nuslėpus arba pateikus melagingus (klaidingus) biografijos ar kitus duomenis, jo kandidatūros tikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka bus nutrauktas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nebus išduotas, todėl sakyti tiesą ir pateikti teisingus biografijos faktus buvo jo pareiga.

Taip pat nurodė, kad pokalbio metu pareiškėjas pats prisipažino, kad iki 20-ies kartų yra davęs kyšį policijos pareigūnams, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus, teigė, kad kyšį duoda visada, kai tik mato, jog yra galimybė susitarti. Pabrėžė, kad po 2015-10-05 pokalbio tekstu pareiškėjas pasirašė ir patvirtino, kad surašytą paaiškinimą perskaitė ir iš jo žodžių surašyta teisingai.

Atkreipė dėmesį, kad AOTD nevertino T. N. kaltumo baudžiamosios teisės prasme, tačiau tai, kad asmens kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter aha susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-07-07 nutarimas byloje Nr. 22/2008-31/2008-9/2010-35/2010).

AOTD vertinimu, informacijos nuslėpimas tikrinimo metu, kyšių policijos pareigūnams davimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir aiškiai išreikštas tolerantiškas požiūris į kyšių davimą neabejotinai leidžia teigti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, o pastarojo bandymas skunde išsižadėti savo žodžių, pasirašytinai patvirtintų esant teisingai surašytais, tik liudija pareiškėjo nesąžiningumą.

Akcentavo ir tai, kad 2000-2008 m. T. N. net trijose skirtingose darbovietėse 6 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos (3 kartus už aplaidumą darbe, už tai, kad savo pareigas be darbdavio sutikimo pavedė atlikti kitam asmeniui, už darbo drausmės pažeidimą (miegojo darbo metu darbo vietoje), už neoperatyvų teikiamos interneto paslaugos gedimo pašalinimą). 2002-2015 m. T. N. už ATP buvo baustas net 20 kartų, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų 6 kartus už eismo įvykius, du kartus už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu - pagal ATPK 163² straipsnį ir 187 straipsnį. 2015-10-05 pokalbio metu tikrinamasis paaiškino, kad ATP padaro dažnai, todėl negali atsiminti nei datų, nei tikslių aplinkybių. AOTD taip pat informavo, kad be aukščiau paminėtų, Administracinių teisės pažeidimų registre užregistruoti dar du ATP, padaryti 2015-11-08 ir 2015-11-29 (greičio viršijimas atitinkamai 23 km/val. ir 26 km/val.) pareiškėjo vardu registruota transporto priemone, dėl kurių dar nėra priimti nutarimai.

Nors pareiškėjas yra pakankamai brandaus amžiaus (šiuo metu 39 metų), kad galėtų suprasti, koks elgesys yra atitinkantis visuomenėje nusistovėjusias ir priimtinas elgesio normas, tačiau nuo 2000 m. nustatytas nuolatinis ir sistemingas įvairaus pobūdžio neatsakingas pareiškėjo elgesys: 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis skirtingose darbovietėse, per paskutinius 5 metus keturis kartus vartojo narkotines medžiagas (kai kuriais atvejais net nežinojo, ką vartojo), sistemingai pažeidinėjo administracines teisės normas (tame tarpe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), įžeidinėjo policijos pareigūnus ir nepakluso teisėtiems jų reikalavimams, pavojingu vairavimu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams asmenims. Be to, pareiškėjas tokio savo elgesio nesureikšmina, nesigaili dėl savo veiksmų o skiriamos nuobaudos už padarytus ATP nedaro jam jokio poveikio bei netinkamas T. N. elgesys nesikeičia. Išvardinti faktai AOTD leidžia teigti, kad pareiškėjas yra neatsakingas, o jo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus. Be argumentų, nurodytų skunde, pažymėjo, kad skundą surašė iš pareiškėjo žodžių. Pareiškėjas neneigia, kad Klausimyne ir po paaiškinimais yra T. N. parašai, tačiau teigė, kad pareiškėjas jam aiškino, kad juose užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pareiškėjas apklausiamas dėl narkotinių medžiagų vartojimo negalėjo įvardinti narkotinių medžiagų pavadinimų, nes jų teigė nežinantis. Taip pat pareiškėjas atstovui paaiškino, kad darbovietėse yra gavęs tik žodinius įspėjimus dėl darbo drausmės. Aplinkybių dėl kyšių davimo pareiškėjo atstovas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Jas vertina, kaip sunkiai įtikinamas. Dėl AOTD išvados atkreipė dėmesį, kad ją pasirašė Komisijos pavaduotojas, tačiau nėra žinoma, ar turėjo šis asmuo teisę pasirašyti išvadą, ar buvo SPEK kvorumas, teikiant siūlymą ministrui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad T. N. yra Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 801-osios civilių ir karių bendradarbiavimo kuopos 3-iojo civilių ir karių bendradarbiavimo būrio 3-iosios civilių ir karių bendradarbiavimo grupės karys, pretenduojantis į profesinę karo tarnybą ir jam reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Ginčas kilo dėl Įsakymo Nr. P-33, kuriuo Departamentui įsakyta nutraukti pareiškėjo, pretendavusio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą ir nuspręsta neišduoti jam leidimo dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad: asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama (žr., pvz., 2007-05-15, 2011-07-07 nutarimus).

Krašto apsaugos ministras ginčijamą Įsakymą priėmė vadovaudamasis VTPĮ, kuriame, be kita ko, įtvirtinti minimalūs reikalavimai personalo patikimumui, nuostatomis. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalį personalo patikimumas apima nustatytas asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimus, kandidatūrų tikrinimo procedūras, leidžiančios priimti sprendimą, ar asmeniui galima patikėti įslaptintą informaciją. Pagal 15 straipsnio 1 dalį pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. VTPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu, be kita ko: tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (4 punktas); tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei (5 punktas). Pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalį leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, inter alia: neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos (1 punktas); nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui (13 punktas); tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas). Pagal VTPĮ 17 straipsnio 1 dalį pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei; kandidatūros tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam; šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“; kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų; prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje kandidatūras tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu nutraukiamas; apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 13 dalį Kandidatūros tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų.

Nurodytą VTPĮ įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjo kandidatūrą pirmiausiai turėjo patikrinti AOTD, kuris turėjo teisę gauti informaciją apie pareiškėją iš kitų valstybės institucijų, o pareiškėjui sutikus, galėjo jį patikrinti poligrafu. Taip pat konstatuotina, kad tikrinimo metu nustačius, jog surinkti faktai kelia abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VPTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas), kad pareiškėjas nuslėpė arba AOTD pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija priėmimui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas), kad per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas), pareiškėjas negalėjo būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o krašto apsaugos ministras privalėjo priimti sprendimą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą.

Šioje byloje nustatyta, kad AOTD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-549 patvirtintu Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pradėjo pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Siekdamas nustatyti, ar pareiškėjui gali būti suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, AOTD surinko šią informaciją: pareiškėjo 2015-10-05 paaiškinimą (b. l. 39–45), ATP registro informaciją apie pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus, iš kurios matyti, kad pareiškėjas 2002-2015 m. administracine tvarka baustas 20 kartų, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų 6 kartus už eismo įvykius (b. l. 46-55); įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nutarimą (b. l. 56), iš kurio matyti, kad pareiškėjas T. N. 2009-01-21 važiuodamas automobiliu, jo salone gabeno 0,75 l talpos atkimštą butelį raudonojo putojančio vyno, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-05-26 įsakymu Nr. 4-200 nustatytas fizinians asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laiko Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir už tai pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 163³ str. 1 d.; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-20 nutarimą, iš kurio matyti, kad 2009-11-12 pareiškėjas viešoje vietoje gėrė alkoholį, rodė nepadorius gestus policijos pareigūnų atžvilgiu, vengdamas sulaikymo bėgo nuo policijos pareigūnų ir tuo padarė ATPK 187 str. 2 d. nustatytą pažeidimą, už kurį paskirta piniginė bauda (teismo nutarimas įsiteisėjo 2011-01-14) (b. l. 57-59); Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus 2015-09-11 Pažymą apie T. N. darbą Nr. (2.18)-B9-118, iš kurios matyti, kad pareiškėjui dirbant šioje institucijoje, jam buvo paskirtos keturios nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus (b. l. 56-61); AB „Lietuvos radijo ir televicijos centras“ generalinio direktoriaus 2008-01-30 įsakymą „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo „ Nr. 48, kuriuo pareiškėjui už pareiginių nuostatų nesilaikymą skirta drausminė nuobauda – pastaba (b.l . 62); UAB „Vilniaus skydas“ 2015-09-10 informaciją, kad šios bendrovės darbuotojui T. N. 2002-03-20 buvo skirta drausminė nuobauda – įspėjimas už darbo drausmės pažeidimą (b. l. 63).

Įvertinusi surinktus įrodymus, AOTD 2015-12-10 raštu Nr. IS-5022 Ministerijos SPEK pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad atlikus T. N. kandidatūros patikrinimą buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 str. 2 d. 1 p. (neatitinka 16 str 1 d. 4 p. nurodytos sąlygos“ „tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“), 13 p. (pateikė melagingus biografijos faktus – klausimyne nenurodė, kad per paskutinius penkerius metus 4 kartus vartojo narkotines medžiagas, nenurodė administracinės teisė pažeidimų, padarytų apskaigus nuo alkoholio) ir 20 p.: nustatytos tokios asmens savybės kaip, nesąžiningumas, pasireiškęs informacijos nuslėpimu ir kyšininkavimu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, neatsakingumas, pasireiškęs pasikartojančiu, tęstiniu ir ne vienerius metus nesikeičiančiu elgesiu: drausminėmis nuobaudomis darbovietėse, narkotinių medžiagų vartojimu, nulatiniu administracinių teisės pažeidimų darymu, tarp jų ir apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šią išvadą AOTD pateikė siūlymą, vadovaujantis Įstatymo 17 str. 5 d. nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo (b. l. 64-66). Šioje AOTD pažymoje išdėstytai pozicijai 2015-12-16 vykusio posėdžio metu vienbalsiai pritarė Ministerijos SPEK, kuri, atsižvelgdama į AOTD pateiktą informaciją, faktus ir juos patvirtinančius įrodymus konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra neatsakingas, lengvabūdiškumas, turi netinkamą ir neatsakingą požiūrį į teisės aktuose nustatytas elgesio normas, nesąžiningumas. Šios savybės, SPEK nuomone, daro T. N. pažeidžiamą ir kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, taip pat sudaro pagrindą abejoti, ar tikrinamasis atsakingai elgsis su įslaptinta informacija ir tinkamai vykdyts teisės aktuose nustatytas asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareigas (b. l. 13-14).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad AOTD, tikrindamas pareiškėjo, pretendavusio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūrą tinkamai įgyvendino VTPĮ įtvirtintas teises ir pareigas, t. y. surinko pakankamai patikimos informacijos apie pareiškėją, surinktą informaciją išanalizavo ir tinkamai įvertino.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2015-10-05 savo parašu patvirtino, kad pildant Klausimyną visi klausimai jam buvo aiškūs ir suprantami, jokių pasikeitimų, papildymų ar patikslinimų po klausimyno užpildymo dienos nėra. Taip pat pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad perskaitė iš jo žodžių 2015-10-05 surašytą paaiškinimą ir patvirtino, kad jis surašytas teisingai (b. l. 39-45). Kaip matyti iš 2015-10-05 paaiškinimo, T. N. paneigė klausimyne nurodytą informaciją apie narkotinių medžiagų nevartojimą, teigdamas, kad maždaug prieš 5 metus yra bandęs kažkokių narkotinių medžiagų. Pareiškėjo manymu, tai buvo (duomenys neskelbtini) tabletė. Taip pat nurodė, kad vėliau dar davė kažkokių miltelių, „gal (duomenys neskelbtini)“, kurį uostė. Pareiškėjas taip pat prisipažino, kad prieš 2 ar 3 metus rūkė „žolės“. Šių aplinkybių nutylėjimą Klausimyne pareiškėjas aiškino nenorėjimu apie tai kalbėti, nes tai liečia jo šeimos narius (b. l. 44). 2015-10-05 pokalbio metu pareiškėjas taip pat pripažino klausimyne neigtą informaciją apie jam paskirtas administracines nuobaudas. Nurodė, kad administracine tvarka buvo baustas daug kartų, dažniausiai už KET pažeidimus, tokius, kaip leistino greičio viršijimas, kelių ženklų pažeidimai, netvarkingo automobilio eksploatacija, autoįvykiai. Kadangi administracinės teisės pažeidimus daro dažnai, nurodė negalintis prisiminti nei datų, nei tikslių aplinkybių. Pareiškėjas pripažino ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-20 nutarime ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nutarime nurodytų pažeidimų aplinkybes. Dėl to, kad Klausimyne nenurodė, kad yra baustas administracine tvarka už buvimą apsvaigus nuo alkoholio, nurodė, kad nemanė, jog padarė kažką blogo, jam tai nebuvo svarbu (b. l . 41).

Pareiškėjo nepatikimumą liudija ir jo 2015-10-05 paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino maždaug iki 20 kartų davęs kyšį policijos pareigūnams. Pareiškėjas tvirtino, kad duoda kyšį visada, kai mato, kad yra galimybė susitarti. Kyšį duodavo, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 42).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, 2015-10-05 paaiškinimo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Klausimyne sąmoningai nuslėpė biografijos faktus apie narkotinių medžiagų vartojimą ir nubaudimą administracine tvarka, tuo siekdamas išvengti jam nenaudingos informacijos, aktualios sprendžiant asmens lojalumo valstybei ir patikimo klausimą. Melagingos informacijos pateikimas, įvertinus tai, kad apie tai pareiškėjas buvo įspėtas, laikytinas pareiškėjo nesąžiningumo, nepatikimumo įrodymu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie galimą kyšio policijos pareigūnui davimą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, taip pat pareiškėją charakterizuoja neigiamai. Kaip matyti, pareiškėjas atliko veikas, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo, atsakingumo ir tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija.

Teismas patikrinęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinių įrodymų visumą, AOTD ir SPEK argumentus, kuriais remiantis buvo pasiūlyta krašto apsaugos ministrui nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo, konstatuoja, kad tiek AOTD, tiek SPEK, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad tikrinimo metu surinkti faktai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VPTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kad pareiškėjas Departamentui pateikė melagingus biografijos faktus apie save, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija priėmimui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas), kad pareiškėjas pasižymi tokiomis savybėmis kaip nesąžiningumas, neatsakingumas ir lengvabūdiškumas, o dėl šių savybių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas).

Pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakyta abejonė dėl AOTD direktoriaus pavaduotojo galimai netinkamų įgalinimų, pasirašyti AOTD išvadą, nėra patvirtinta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakyta nuomonė dėl SPEK išvados neteisėtumo tuo aspektu, jog ji priimta nesant SPEK narių kvorumui taip pat yra tik pareiškėjo atstovo abejonė. Šių aplinkybių pareiškėjas skunde nenurodė ir nepaneigė.

Remiantis VTPĮ 13 straipsnio nuostatomis paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurios, be kita ko, teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Atsižvelgiant į šį ir aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, matyti, kad SPEK yra patariamasis organas. Galutinį sprendimą ginčo klausimu priimta krašto apsaugos ministras. Teismui abejonių dėl SPEK 2015-12-16 posėdžio, kurio metu buvo priimtas siūlymas nutraukti kandidatūros tikrinimo procedūrą, teisėtumo nekyla.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teismas daro besąlygišką išvadą, kad Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Departamento ir SPEK nustatytas faktines aplinkybes, Įsakyme Nr. P-33 teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 4, 13 ir 20 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu nutraukti pareiškėjo, pretendavusio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą ir neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Panaikinti Įsakymą Nr. P-33 nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

T. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.