- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- 2YT-1052-724/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00067-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Pareiškėjas
- L. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po vyro L. T. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės įmonė turto bankas atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjos prašymo teismas spręstu savo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad su vyru turėjo butą (duomenys neskelbtini) kuriame kartu gyveno. Dėl nežinojimo po vyro mirties palikimo nesusitvarkė bet toliau bute gyveno, mokėjo mokesčius. Vaikai į tėvo palikimą jokių pretenzijų nereiškia tai patvirtino per notarą. Nori susitvarkyti buto dokumentus todėl jai ir reikalingas toks teismo sprendimas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus
Iš santuokos sudarymo liudijimo matyti, kad pareiškėja L. T. ir L. T. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimu patvirtinama, kad L. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir L. T. santuokoje yra įgiję butą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai teismui pateikė UAB „Visagino būstas“ ir SĮ „Visagino energija“ pažymas, liudijančias, kad įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas, energijos ir gamtos išteklius butui (duomenys neskelbtini), nėra.
Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Turto palikėjo pirmos eilės įpėdiniai yra jo vaikai (CK 5.11 str. 1 d. 1p.). Su pirmos eilės įpėdiniais kartu paveldi ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis (5.13 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad santuokoje su vyru turi du vaikus Natalją ir Vladimirą, kurie jau suaugę sukūrė savo šeimas. Teismui pareiškėja pateikė notariškai patvirtintus pareiškimus dėl palikimo į tėvo turto dalį atsisakymo. Taigi pirmos eilės paveldėtojams atsisakius palikimo, jis pereina vienai pareiškėjai, kuri palikėjo mirties metu buvo jo sutuoktinė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str.
nusprendė:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama palikimą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas L. T. palikimo priėmimo įforminimui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.