Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Donatai Saulytei-Grockienė (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. A. U. laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2023-10-31 teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir už atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalią baudą.

Pareiškime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-06-03 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 64 759,88 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą.

Pareiškėja pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka pradėta išieškoti nuo 2023-09-05, bandyta išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų ir turto, tačiau išieškojimas nerezultatyvus – įsiskolinimas nepadengtas, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas: mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka susidarė nuo 2024-02-16, nekilnojamojo mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024-02-16, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023-06-02, t. y. A. U. vadovavimo laikotarpiu (2017-09-21 - 2024-05-24).

A. U., nuo 2017-09-21 būdamas bendrovės vadovu, (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio mėnesio) žinojo apie įmonės finansine padėtį bei įsiskolinimą valstybės biudžetui. VMI manymu, A. U. apie bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma 2023-09-05 VMI priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). A. U. vėliausiai nuo 2023-09-05 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nes jis, kaip bendrovės vadovas kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Pareiškėja teismo vertinimui pateikė dalį įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Luminor Bank“ AS banke atidarytoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2024-02-21 atliko mokėjimus, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą: 2023-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 12 521,90 Eur, 2023-08-28 K. V. pervesta 398 Eur, 2023-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 7585,80 Eur, 2023-08-28 A. I. pervesta 17 960 Eur, 2023-10-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 363 Eur. Ši nurodyta dalis finansinių operacijų pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymo tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. U. laiku neiniciavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. U. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl A. U. savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovės vadovas A. U., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. A. U. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Pareiškimu prašoma skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. U. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalią baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, jog su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja pareiškime nenurodė, jog bendrovė 5 674,21 Eur mokestinę nepriemoką VMI padengė. Teiginys, kad bendrovė turi nesumokėtą mokestinę 5 674,21 Eur nepriemoką pareiškėjai, yra klaidingas ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovė savo mokestines prievoles pareiškėjai už 2023-07-01 – 2023-07-31 įvykdė visiškai, ir dėl kitų bendrovės vykdytų mokėjimų tretiesiems asmenims pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė Donata Saulytė-Grockienė (nuotoliniu būdu per Zoom platformą) parodė, kad pareiškėja susipažino su atsiliepimu, kuriame nurodyta, kad bendrovė 2023-08-28 buvusią nepriemoką sumokėjo ir pateikė prievolių ataskaitos fragmentą. Bendrovė nesilaikė pareigos tinkamai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Tačiau tik 2023-09-15 bendrovė patikslino ankstesnių mėnesių deklaracijas. Įmonė pati deklaravo 31 744 Eur mokėtiną sumą, mokestinis laikotarpis nuo 2023 m. gegužės mėn. ir birželio mėn., tai reiškia, kad įmonė mokestinę nepriemoką nebuvo deklaravusi. Tuo momentu, kai buvo vykdomi atsiskaitymai, mokestinė nepriemoka buvo 5 674 Eur dėl to, kad bendrovė nebuvo pateikusi deklaracijas. Prie pareiškimo yra pridėtos prievolių ataskaitos, kuriose nurodyti laikotarpiai kada bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė skirtingais laikotarpiais: už 2023 m. gegužės mėn. – 868 Eur; už birželio mėn. – 30 876 Eur. Netiesa, kad 2023-08-28 buvo tik 5 000 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, nes bendrovė laiku nedeklaravo mokestinės nepriemokos bei pateikė neteisingas deklaracijas, kurias vėliau rugsėjo mėn. patikslino.

Pareiškėjos atstovė pažymi, kad už 2023 m. birželio mėn. PVM mokestinės nepriemokos suma yra 30 876 Eur, mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas – 2023-07-25, tačiau bendrovė deklaraciją pateikė tik 2023-09-15, todėl teisė išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo tik 2023-09-16, nes bendrovė nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos. PVM mokestinės nepriemokos suma už 2023 m. rugsėjo mėn. – 18 927 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023-10-25. PVM mokestinės nepriemokos suma už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 8 662 Eur. PVM mokestinės nepriemokos suma už 2023 m. liepos mėn. – 936,95 Eur. PVM mokestinės nepriemokos suma už 2023 m. gegužės mėn. – 681,44 Eur, nepriemokos susidarymo data 2023-06-27. Už 2023 m. rugpjūčio mėn. papildomai deklaruota 120 Eur. Mokestis už aplinkos teršimą, laikotarpis 2023 m., mokestinės nepriemokos susidarymo data 2024-02-16. Nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka – 372 Eur, mokestinis laikotarpis 2023 m., mokestinės nepriemokos susidarymo data 2024-02-16. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2024-05-17) PVM mokestinės nepriemokos suma – 64 343,33 Eur.

Pareiškėjos atstovė parodė, kad bendrovės vadovas A. U., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. A. U. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Bendrovės vadovui apie bendrovės nemokumą neabejotinai turėjo būti žinoma nuo 2023-09-05, kai VMI priėmė sprendimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. Bendrovė 2023-10-23 buvo pateikusi prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau nepateikė visų reikalingų dokumentų, todėl mokestinės paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir prašymas laikomas nepaduotu. 2023-10-31 ir 2023-12-04 buvo gauti prašymai dėl pagalbos sudarymo, tačiau Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovei išieškotojos VMI naudai buvo vykdomas išieškojimas, todėl VMI nesutiko sudaryti susitarimą dėl pagalbos su bendrove. Atstovė teigia, kad neturi informacijos dėl bendrovės pateikto prašymo 2024 m. pradžioje. Bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2024-05-08 pagal VMI pareiškimą, o ne pagal bendrovės vadovo pareiškimą, kuris turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto arba restruktūrizavimo bendrovei iškėlimo.

Pareiškėjos atstovė prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui A. U. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir už atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, taikyti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinę atsakomybę.

Teismo posėdžio metu A. U. parodė, kad su pateiktu VMI pareiškimu nesutinka, teisminio proceso nevilkino, nes papildomai pateikė teismui „Luminor Bank“ AS banke atidarytoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konkrečios dalies išrašus (2023 m. rugpjūčio mėn.) ir Vilniaus apygardos teismo 2024-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1822-432/2024, kuria patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, nutartis įsiteisėjo 2024-07-06. Pareiškėja teismui pateikė banko išrašus, todėl pareiškėjos atstovė yra susipažinusi su dokumentais. Minėtoje nutartyje VMI ir A. U. yra kreditoriai. Pagal VMI nurodymą 5 674,21 Eur nepriemoka yra padengta, tai patvirtina pateikti išrašai iš bendrovės banko sąskaitos, todėl bendrovė 2023 m. rugpjūčio mėn. nebuvo skolinga, išskyrus 9,30 Eur delspinigių. A. U. parodė, kad pirmosios skolos VMI susidarė 2023 m. rugsėjo mėn. Kadangi bendrovė patyrė finansinių nuostolių dėl karo, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U. į VMI dėl mokestinių prievolių išdėstymo kreipėsi tris kartus (2023 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.), tačiau 2023 m. gruodžio mėn. VMI priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinių prievolių sumos. Taip pat pakartotinai bendrovė kreipėsi į VMI 2024 m. pradžioje, tačiau ji su bendrove nesusisiekė, todėl VMI su prašymu kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pati VMI kalta dėl bendrovės bankroto, kadangi nereagavo į bendrovės prašymus išdėstyti mokestines prievoles.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U. teismo prašo VMI pareiškimą atmesti, nes dėl bankroto bylos bendrovė kreipėsi ne vieną kartą į VMI, kad įmonė galėtų toliau gyvuoti, tačiau VMI pagalbos nesuteikė. Pareiškime aiškiai nurodyta, kad bendrovė nesumokėjo 5 600 Eur, tačiau minėta suma buvo sumokėta. 2023 m. rugpjūčio mėn. bendrovė VMI įsiskolinimo neturėjo, todėl buvo mokama kreditoriams, kuriems bendrovė buvo skolinga. Buhalterinės ataskaitos buvo patikslintos rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėn., jas teikė buhalterija, todėl vadovas neatsakingas už buhalterijos padarytas žmogiškąsias klaidas. Prašo teismo VMI pareiškimą panaikinti.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais ir toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Taigi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti minėtomis alternatyviomis veikomis.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas.

CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Šiuo konkrečiu atveju A. U. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2017-09-21, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Pareiškėja teismo vertinimui pateikė dalį įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Luminor Bank“ AS banke atidarytoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2023-10-31 atliko mokėjimus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą: 2023-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 12 521,90 Eur, 2023-08-28 K. V. pervesta 398 Eur, 2023-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 7585,80 Eur, 2023-08-28 A. I. pervesta 17 960 Eur, 2023-10-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 363 Eur. Ši nurodyta dalis finansinių operacijų pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. U. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2017-09-21 iki 2024-02-21 teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Kaip matyti iš pareiškimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-06-03 įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 64 759,88 Eur (Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas).

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2023-10-31 vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI prie FM kreditoriais (kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. U. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai bei kiti byloje esantys įrodymai. Bendrovės buvimas sudėtingoje finansinėje padėtyje sukėlė pareigą įmonės vadovui vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ nustatyta tvarka, ir tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U. prašė teismo įvertinti įmonės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais priežastis, taip pat įmonės sudėtingą finansinę padėtį bei įmonės vadovo atliktus veiksmus, nukreiptus į įmonės veiklos funkcionavimo užtikrinimą, teigė, jog negalima daryti išvados, kad įmonės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Pastebėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl įmonės vadovo veiksmų/neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o, kaip jau minėta, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrijos veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. U., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. U. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti minėtomis alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (JANĮ 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas JANĮ nuostatas, akivaizdu, jog juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Tuo tarpu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui yra tik viena iš juridinio asmens nemokumo proceso stadijų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Tačiau juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1822-432/2024 ieškovės VMI pareiškimas buvo tenkintas ir atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2024-05-08 nutartis įsiteisėjo 2024-05-17. Šioje nutartyje konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus pagal kuriuos įmonės turtas sudaro 562 446 Eur, o mokėtinos sumos 680 941 Eur. Duomenų apie tai, kad bendrovės finansinė būklė nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, bendrovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriui) galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Bendrovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiuo atveju byloje nustatyta, jog A. U. vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, šis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai, tačiau visgi jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamu atveju, VMI kreipėsi į teismą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. U. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Nesant A. U. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. U. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, bet į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą. Padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu; pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia; A. U. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudas sumokėjęs, duomenų apie A. U. teistumą byloje nėra; A. U. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta; taip pat byloje nenustatyta, kad A. U. būtų atlikęs mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su Bendrovės vykdoma veikla; tam tikri, tame tarpe ir nemaži, mokėjimai į valstybės ir Sodras biudžetus buvo atliekami.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. U. stengėsi užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą (administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U. į VMI dėl mokestinių prievolių išdėstymo kreipėsi tris kartus). Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog A. U. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su didžiausiais klientais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla. Nors nurodytus veiksmus A. U. atliko savo rizika ir, kaip vadovas, turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių itin paveikusią situaciją, A. U. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus, taip pat ir kitas aukščiau aptartas A. U. charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. U. paskyrus 700 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas), ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

A. U. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. U. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-103-664/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.