Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą dėl antstolio Sigito Osvaldo Grašio veiksmų parduodant varžytinėse bendraturčio dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą antstoliui dėl varžytinėse parduotų ½ dalys žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad ji yra šių žemės sklypų bendraturtė, tačiau apie žemės sklypų dalies pardavimą ji informuota nebuvo, nors turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalis. Prašo spręsti žemės sklypų pardavimo klausimą iš naujo, suteikiant galimybę jai įsigyti sklypus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjos S. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Nustatė, kad vykdant priverstinį išieškojimą iš D. U. 2017-11-16 įvykusiose varžytynėse Nr. 145162 ir Nr. 145163, buvo parduotos ½ dalys žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Antstolis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-17-168-48453 ir Nr. S-17-168-48452.Atsižvelgęs į tai, kad tiek LR CK, tiek specialusis įstatymas numato tą pačią bendraturčio pirmenybės teisės išimtį - turto pardavimą iš viešųjų varžytinių, konstatavo, kad antstolis S. O. Grašys pagrįstai patvarkyme nurodė, kad pareiškėja, žemės sklypų bendraturtė, neturėjo pirmenybės šį turtą įsigyti ir, kad antstolis neturi pareigos informuoti bendraturčių apie priverstinį turto pardavimą varžytinėse.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu S. P. prašo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-168-48453, kuriuo antstolis 2017-11-16 d. ir 2017-12-07 d. iš varžytinių pardavė ieškovės seseriai D. U. priklausančių žemės sklypų 1/2 dalį (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4, 2734 ha, iš kurių žemės ūkio naudmenų plotas 3,1350 ha. Miško žemės plotas 0,3965 ha. Vandens telkinių 0,117 ha. ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,5100 ha,); taikyti restituciją: grąžinti D. U. nuosavybėn turto pardavimo iš varžytinių aktu parduotus žemės sklypus; įpareigoti antstolį iš naujo organizuoti ir vykdyti žemės sklypų pardavimo varžytines; priteisti iš antstolio visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Nurodo, kad antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, turėjo teisę parduoti skolininkei priklausantį turtą, tačiau nagrinėjimu atveju vykdymo procese įvyko klaida, todėl prašo turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu dviem pagrindais: turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, pareiškėja su skolininke (pareiškėjos seserimi) yra sudariusi žodinę žemės nuomos sutartį, šiuose žemės sklypuose pareiškėja ūkininkauja, šie žemės sklypai buvo deklaruoti ir už juos buvo gautos išmokos. Antstoliui pardavus žemės sklypo dalį, pareiškėja neturės iš ko maitinti gyvulių bandos. Mano, kad toks sandoris prieštarauja ir gerai moralei, todėl turėtų būti panaikintas. Prideda naujus įrodymus ir prašo juos pridėti prie bylos, nes teikdama skundą dėl antstolio veiksmų nežinojo, kad kartu su skundu turi būti pateikti visi turimi įrodymai. Nurodo, kad apeliantė siekia įsigyti ginčo žemės sklypus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Sigitas Osvaldas Grašys prašo apeliantės skundą atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo turto varžytinių procedūroje ypatumus ir padarė pagrįsta išvadą, kad žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) pardavimas iš varžytinių yra teisėtas ir pagrįstas.Pareiškėjos reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą yra nepagrįstas, pareiškėja, nurodydama pardavimo iš varžytinių pardavimo akto panaikinimo pagrindus, jų nepagrindė, teismas jokių pardavimo pažeidimų nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, pažymą apie deklaruotas žemes, tačiau šie įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, t.y. skundu dėl antstolio veiksmų, todėl teismas jų nepriima ir nevertina (CPK 314 str.). Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo paduodant bendraturčio dalį.Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantė mano, kad antstolis nepagrįstai pardavė skolininkės turtą iš varžytinių, apie tai neinformuodamas pareiškėjos, kaip turto bendrasavininkės.Byloje nustatyta, kad vykdant priverstinį išieškojimą iš D. U. (apeliantės sesers) 2017-11-16 įvykusiose varžytynėse Nr. 145162 ir Nr. 145163, buvo parduotos ½ dalys žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Antstolis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-17-168-48453 ir Nr. S-17-168-48452. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra. Pareiškėja yra nurodyto turto bendrasavininkė, jai priklauso ½ dalys žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (CK 4.79 str. 1 d.). Ginčo sklypo dalis, priklausiusi D. U., buvo parduota priverstinai vykdant areštuoto skolininko turto realizavimą, tai, reiškia, kad ne pati bendraturtė priėmė sprendimą parduoti turtą. Faktas, kad pareiškėja gyvena šalia šio ginčo žemės sklypo, skolininkei priklausančią žemę dirbo, nesuteikia jai teisės CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teise įsigyti kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kai ji parduodama varžytinėse.Pažymėtina, kad antstoliui paskelbus apie varžytines ir nustačius varžytinių laiką, CPK 704 str. 1 d. numato galimybę iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Varžytinių pradžia laikytina antstolio skelbime nurodytas laikas. CPK 700 str. numato, kad areštuotas turtas gali būti parduotas iš varžytynių, perduotas išieškotojui be varžytynių arba parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Taigi įstatymas suteikia teisę skolininkui surasti savo pirkėją, pareiškėja nenurodė priežasčių kodėl sesuo jos neinformavo apie grėsmę iš varžytinių parduoti turtą, bei nepasiūlė jo įsigyti apeliantei. Kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, antstolis pareigos informuoti turto bendraturtį apie parduodamą iš varžytinių turto dalį, neturi. Atskirajame skunde apeliantė pripažįsta, kad vykdant priverstinį išieškojimą antstolis turi teisę parduoti skolininko turtą, tik, jos nuomone, nagrinėjamu vykdant išieškojimą yra padaryta antstolio klaida, kurią reikia ištaisyti pripažįstant turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu bei nurodo CPK 602 straipsnyje nurodytus negaliojimo pagrindus – turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 ir 722 straipsnyje nustatyta tvarka, turto pardavimas iš varžytinių, pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Šie apeliantės reikalavimai yra nauji, jie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 312 str.). Šiais pagrindais pareiškėja gali pareikšti ieškinį teisme dėl varžytinių akto, kaip nuosavybės įgijimo pagrindo, pripažinimo negaliojančiu, o ne skųsti antstolio veiksmus.Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, o viena iš tokių priemonių – turto pardavimas iš varžytynių, kai skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), ir iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Varžytynių aktą pasirašius, laikoma, kad turtas pirkėjui perduotas ir perėjo nuosavybės teisė į parduotą iš varžytinių turtą (CPK 715 str.).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka CPK 602 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).Nagrinėjamu atveju antstolis 2017-12-07 yra surašęs turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-17-168-48453 ir Nr. S-17-168-48452. Įvykus turto pardavimui, proceso dalyviai nebeturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka teikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjai išaiškinama, kad ji turi teisę varžytynių aktą prašyti pripažinti negaliojančiu, tačiau tai turi padaryti reikšdama ieškinį kitoje byloje.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo tvarką, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.