Kauno apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vidai Dambrauskienei, Loretai Dosinienei, Ievai Čiulčinskaitei,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės paskirtą piniginę baudą, M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos (Bundesamt für Justiz) prašymą su pateiktu liudijimu dėl paskirtos piniginės sankcijos (finansinės baudos) pripažinimo ir jos vykdymo Lietuvos Respublikoje M. J. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos (Bundesamt für Justiz) prašymas pripažinti ir vykdyti finansinę baudą M. J., paskirtą remiantis Vismaro pirmosios instancijos teismo (Amtsgericht Wismar) 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 4Cs141/18.

Lietuvos Respublikos piliečiui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), už nusikaltimą, kad jis 2017 m. kovo 30 d., apie 23.50 val., policijos reido metu, Vismare, Uferweg, nukentėjusiuosius policijos komisarę K. ir policijos komisarą F., keletą kartų apibūdino kaip ,,mešlas“, ,,motherfucker“, ,,kurva (kekšė)“ bei ,,šliundra“ ir jiems sakė ,,fuck you“, rodydamas abu ištiestus viduriniuosius pirštus (vadinamuosius dvokiančius pirštus). M. J. buvo svarbu pažeminti nukentėjusiuosius ir įžeisti jų garbę, ypač kaip policijos pareigūnus. Įvykio metu jis buvo neblaivus (23.53 val., jam nustatytas 1,40 promilių neblaivumas). M. J. 2018 m. kovo 22 d. sprendimu paskirta finansinė bauda – 600 Eur ir apskaičiuota 589 Eur proceso išlaidų. Sprendimas įsigaliojo 2020 m. gruodžio 4 d.

M. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Vokietijos Federacijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 52, 185, 194 paragrafuose.

Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija (Bundesamt für Justiz), vadovaudamasi Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsniu, pateikė liudijimą, prašo spręsti klausimą dėl 2018 m. kovo 22 d. priimto sprendimo pripažinimo ir vykdymo.

M. J. į posėdį neatvyko, jam buvo taikyta procesinė prievartos priemonė atvesdinimas. Teisme buvo gautas Kauno apskrities VPK tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog jog asmuo nurodytu adresu nerastas ir į teismo posėdį jį atvesdinti galimybės nėra. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog asmens mama nurodo, jog jau apie 10 metų jos sūnus M. J. gyvena Vokietijoje.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas.

Remiantis Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.

Nustatyta, kad M. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos rašte nurodyta, kad policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmuo minėtu adresu negyvena. M. J. motina paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metų sūnaus nėra mačiusi, kiek jai žinoma, M. J. gyvena Vokietijoje ir ten turi šeimą. Telefonu (duomenys neskelbtini) su M. J. susiekti nepavyko, telefonu atsiliepė vyras, kuris minėto asmens nepažįsta. Telefonu susisiekus su M. J. seserimi, ji patikino, kad su broliu nebendrauja 10 metų ir girdėjo, kad jis gyvena Vokietijoje. Centrinės duomenų bazės duomenimis M. J. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. niekur nedeklaruotas, nedirba ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie asmens išvykimą iš Lietuvos valstybės arba kitas gyvenamąsias vietas policijos registruose nerasta.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad M. J. neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje , atsisakytina pripažinti ir Vismaro pirmosios instancijos teismo (Amtsgericht Wismar) 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 4Cs141/18 M. J. paskirtą piniginę sankciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsniu, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms,

nutaria:

Vokietijos Federacinės kompetentingos institucijos (Bundesamt für Justiz) prašymo netenkinti.

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Vismaro pirmosios instancijos teismo (Amtsgericht Wismar) 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 4Cs141/18 M. J. paskirtą piniginę sankciją.

Apie priimtą sprendimą nedelsiant raštu informuoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją (Bundesamt für Justiz).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.