Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-64/2008 m.

Teisėja Vilma Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.

2008 m. kovo 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš R. B. E. J. 1544 (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt keturi) Lt. žalos atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 5200“, gamyklinis Nr. IMEI (duomenys neskelbtini), su pakrovėju, prijungtas prie bylos, konfiskuotas, pinigai – 3200 (trys tūkstančiai du šimtai) Lt, saugomi Kelmės rajono PK depozitinėje sąskaitoje, grąžinti E. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 30 d. apie 17 val. Kelmėje, Žemaitės gatvėje iš E. J. striukės kišenės pagrobė E. J. priklausančius pinigus – 1350 eurų ir 100 litų, padarydamas nukentėjusiajai 4744 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo išnagrinėjus jo bylą iš esmės, priimti teisingą sprendimą, perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 1 d., sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, panaikinti LR BK 27 str., mobilaus ryšio telefoną grąžinti nukentėjusiajai ir šio telefono vertę 559 Lt išskaičiuoti iš jam priteistos 1544 Lt sumos, pašalinti iš nuosprendžio teiginį, jog jis sąmoningai slėpė pinigus bei išnagrinėti teisėjos V.Raščiuvienės veiksmus. Nurodo, kad byla išnagrinėta skubiai ir paviršutiniškai, jis nespėjo susipažinti su 2007-12-05 gautu kaltinamuoju aktu, nes posėdis vyko tą pačią dieną, posėdžio metu jis kategoriškai reikalavo leisti susipažinti su kaltinamuoju aktu ir pasiruošti procesui, tačiau teisėja nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymus, teigdama, kad tai jis galės padaryti posėdžio eigoje, posėdžio metu jam buvo sąmoningai uždrausta užduoti klausimus nukentėjusiajai, liudytojai. Mano, kad jo veika, remiantis jo pirminiais parodymais, turi būti kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., o ne pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip buvo perkvalifikuota teismo metu, nes jo ir E. J. parodymai sutapo, o liudytoja Z. B. posėdyje parodė, kad jie buvo išėję į lauką ir ji nematė, kaip jis pavogė pinigus, todėl jis teismo posėdyje buvo priverstas meluoti ir sutikti su liudytojos Z. B. parodymais. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti atliktos akistatos tarp jo, liudytojos Z. B. ir nukentėjusiosios. Taip pat nurodo, kad prisipažino pavogęs 1100 eurų, o litų nebuvo, tačiau teisėja buvo palankesnė nukentėjusiajai jai priteisdama 1350 eurų ir 100 Lt. Dėl šių pažeidimų ir teisėjos veiksmų buvo pažeistos jo teisė į gynybą.

Apeliantas nurodo, kad teisėja padarė skubotas išvadas dėl jo teistumų. Nors jis buvo teistas 4 kartus, tačiau tai nereiškia, kad jį galima teisti kaip patogiau ir pasunkinti jo padėtį, o LR BK 27 str. jo atžvilgiu pritaikytas per griežtai, teisėja elgėsi su juo šiurkščiai, tuo buvo pažeistos jo teisės ir teisėti reikalavimai. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 5200“ yra naujas, jo vertė 559 Lt, todėl mano, kad šis telefonas grąžintinas nukentėjusiai ir šiai sumai mažintina iš jo priteistina suma žalos atlyginimui. Prašo panaikinti nuosprendyje teiginį, jog jis sąmoningai slėpė pinigus, nes jis gynėjai pasakė, jog turės kaip atlyginti dalį pavogtų pinigų, tai girdėjo ir konvojaus pareigūnas. Jis pats kratos metu nurodė, kad pinigai paslėpti bate, tačiau kratos protokole tai neužfiksuota. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino, netrukdė tyrimui, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, turi mažametę 9 metų dukrą, kurią, būdamas laisvėje, finansiškai išlaikė ir jai dabar trūksta tėviškos meilės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis R. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkintinas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 1,2,3 punktai).

Vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso, reglamentuojančių pagreitinto bylos nagrinėjimo procesą, normas, kas turėjo įtakos įrodymų vertinimui, nuteistojo R. B. veikos kvalifikacijai pagal LR BK 178 str. 2 d. ir bausmės paskyrimui.

Prokuroro pareiškimas teismui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį yra kaltinamajam aktui prilygstantis procesinis dokumentas, kuriame apibendrinami ikiteisminio tyrimo rezultatai ir suformuluojamas kaltinimas. Prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyti kaltinamojo R. B. anketiniai duomenys, trumpai aprašyta R. B. padaryta nusikalstama veika, nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Baudžiamojo proceso teisėje, kaltinamajame akte ar jam teisine prasme prilygstamame dokumente kaltinimas negali būti formuluojamas pagal naujus Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ar punktus, apie kuriuos įtariamasis nebuvo apklausiamas ir apie kuriuos jam nebuvo pranešta. Byloje esančiame prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., tačiau po aprašytos R. B. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, yra LR BK 178 str. 2 d. (b.l. 58). Jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vyko dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 1 d. patvirtina ir R. B. pareikštas ir pasirašytas įtarimas (b.l. 20), kito įtarimo, kad R. B. veika atitiktų LR BK 178 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nėra. Kaip matyti, prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaltinimo formuluotė nusikalstamos veikos kvalifikavimo aspektu skiriasi nuo įtarimo formuluotės, nurodytos pagal LR BPK 187 str. įtariamajam R. B. įteiktame paskutiniame pranešime apie įtarimą, nors nusikalstamos veikos aplinkybės yra tos pačios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iš esmės neatitinka LR BPK 427 str. ir 219 str. reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ar prokuroro pareiškimas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus ir nustatęs tokį pažeidimą, turėjo bylą grąžinti prokurorui. Tokiu būdu buvo pažeista R. B. teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.), o šis pažeidimas LR BPK 369 str. 3 d. prasme laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, tačiau šis pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme. Be to, po kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos, teismas priėmęs prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo R. B. LR BPK 256 str. tvarka (b.l. 102), patvirtino faktą, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kad kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą dėl galimumo nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka.

Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad baudžiamoji byla nagrinėta nesilaikant teismų praktikoje susiformavusios tokių kategorijų bylų nagrinėjimo tvarkos. LR BPK 432 str. 1 d. numato, kad bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis LR BPK V dalyje nustatytų taisyklių. Pagrindinis akcentas nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra kaltinamojo sutikimas būti tuoj pat teisiamam, o šiam sutikus, teismo sprendimas surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat įforminamas nutartimi, kuri įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Jei bylos nagrinėjimas teisme surengiamas prokuroro atvykimo dieną, perėjimo momentas nuo pagal LR BPK 428 str. vykstančio posėdžio prie teisiamojo posėdžio turi būti pastebimas ir suprantamas visiems proceso dalyviams. Jeigu tarp šių posėdžių nedaroma trumpa pertrauka, teisėjas turi paskelbti, kada pradedamas teisiamasis posėdis. Nuo jo pradžios turi būti rašomas naujas – teisiamojo posėdžio protokolas pagal LR BPK 261 str. reikalavimus. Pradėjus teisiamąjį posėdį, turi būti atliekami visi teisiamojo posėdžio parengiamosios dalies veiksmai, nors kai kurie panašūs veiksmai atlikti pradedant posėdį pagal LR BPK 428 str. Iš bylos matyti, kad buvo rašomas vienas teisiamojo posėdžio protokolas, iš kurio negalima nustatyti, kada buvo pereita prie teisiamojo posėdžio stadijos, nes protokolas pavadintas „Teisiamojo posėdžio protokolas“ (b.l. 64), nėra dviejų procesinių dokumentų – teismo posėdžio protokolo, kuriame būtų matyti, jog išspręstas klausimas dėl bylos nagrinėjimo tuoj pat ir teisiamojo posėdžio protokolo. Protokole, prieš išsprendžiant klausimą, ar kaltinamasis R. B. sutinka būti tuoj pat teisiamas, nurodyta, kad pradedamas įrodymų tyrimas, kuris galimas tik pradėjus bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje pagal LR BPK 261 str. nuostatas, t.y. iš naujo nustačius kaltinamojo asmenybę, paskelbus teismo sudėtį, išaiškinus tiek kaltinamajam, tiek ir nukentėjusiajam jų teises ir pareigas, bei išsprendus kitus klausimus prieš pradedant įrodymų tyrimą.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

Susipažinus su byloje esančiais duomenimis, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vienprasmiškai kaip absoliučiai teisingus vertino duotus teisme R. B. parodymus,o nukentėjusiosios parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, neprisiminė įvykių sekos ir tam tikrų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus visumoje, o ne tik ištirtus teisiamajame posėdyje, nustatė, kad R. B. 2007-11-30 14-20 val. laikotarpiu, Kelmėje, R. B, E. J. priklausančiame name, iš striukės kišenės pagrobė svetimą E. J. priklausantį turtą - 1350 eurų ir 100 litų, padarydamas nukentėjusiajai 4744 Lt turtinę žalą ir tokiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Iš byloje esančių apklausos protokolų bei teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. B. parodymai dėl nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu buvo pakeisti visai kitomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko teisminio nagrinėjimo metu, prokuroras pateikė prašymą pakeisti R. B. kaltinimą, jo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal LR BK 178 str. 2 d. R. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme skiriasi, o R. B. paaiškinimas dėl parodymų pakeitimo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats užrašė tokius parodymus, o jis dabar teisme sakąs tiesą, yra nelogiškas ir paneigtinas nukentėjusiosios ir liudytojos Z. B. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tiek pareiškime – protokole, tiek jos apklausos protokole, net gi ir teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai parodė, kad įvykio dieną, iki sutinkant R. B. ir Z. B., ji su draugėmis truputį išgėrė, buvo apsvaigusi, o begeriant R. B. už jos duotus pinigus pirktą degtinę, ji užmigo, prabudusi, pasigedo striukės kišenėje buvusių pinigų ir neprisimena, kad su R. B. ar Z. B. buvo kur išėjusi (b.l. 6, 12, 66, t. 1.). Liudytoja Z. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kartu su R. B. buvo užėjusi pas nukentėjusiąją į svečius, kur vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ji viena be R. B. išėjo iš E. J. namų ir nematė, kada R. B. pavogė pinigus (b.l. 17, 66, t. 1). Atsakinėdama į kaltinamojo R. B. klausimus, liudytoja pakeitė parodymus ir patvirtino paties R. B. teisme pateiktą versiją, jog jie trise išėjo iš E. J. namų ieškodami jos draugo Stasio, nukentėjusiąją paliko sėdėti mieste ant šaligatvio ar suolelio (b.l. 66, t. 1), tačiau nenurodė mačiusi, kada ir kaip buvo pavogti pinigai. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu ir pateikęs versiją, jog pinigus iš nukentėjusiosios pavogęs, kai jie trise buvo išėję į miestą, R. B. nurodė, kad liudytoja Z. B. nematė kada jis pavogė pinigus (b.l. 65, 103, t. 1). Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, apeliaciniame skunde nuteistasis prašo remtis jo pirminiais parodymais, kurie sutampa su nukentėjusiosios parodymais, o teisme buvo priverstas meluoti, kad jo parodymai sutaptų su liudytojos parodymais. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes liudytoja duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prisiekė teismui ir pasirašė pasižadėjimą už melagingų parodymų davimą, o pats R. B., nebūdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, galėjo pakeisti parodymus sau palankia linkme. Be to liudytojos Z. B. parodymai dėl vagystės įvykdymo vietos nesiskiria nuo jos duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų ir neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams ir kitiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas duotus teisme nuteistojo R. B. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynimosi taktiką ir R. B. kaltę grindžia nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie esminėse detalėse sutampa su įtariamuoju apklausto R. B. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais ir duoda pagrindą išvadai, kad pinigus iš nukentėjusiosios striukės kišenės R. B. pavogė būnant jos namuose, kai pastaroji užmigo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytais argumentais dėl pavogtų pinigų sumos. Nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, kokia pinigų suma buvo pavogta iš jos, tačiau paaiškino visas aplinkybes, susijusias su parsivežtų pinigų suma, pinigų išleidimu ir padarė logišką išvadą dėl likusios pas ją pinigų sumos. Apie tai, kad nuteistasis turėjo didelę sumą pinigų –5 kupiūras 500 litų vertės nominalo ir 50 litų vertės nominalo kupiūrų, parodė liudytoją S. K., nors ir nematė kur R. B. tuos pinigus paslėpė (b.l. 15,16). Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė mačiusi pas R. B. 3 500 litų vertės nominalo kupiūras ir 10 litų vertės nominalo kupiūras, taip pat R. B. pas ją atsivežė du maišelius maisto produktų: butelį „Starkos“, sulčių, „Coca-colos“, sidro bei naują mobiliojo ryšio telefoną. Nustatyta, kad po teisiamojo posėdžio parvedus R. B. į sulaikymo kamerą ir atlikus asmens kratą, buvo rasti pas R. B. batuose paslėpti pinigai – 3200 Lt (b.l. 73-74, t. 1). Šios aplinkybės paneigia R. B. versiją, jog jis pas liudytoją atvažiavo išleidęs visus iš nukentėjusiosios pavogtus pinigus bei patvirtina, kad pinigus jis slėpė tyčia, ką pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė kaip aplinkybę, jog R. B. sąmoningai slėpė pinigus. Tokiu būdu nuteistojo prašymas pašalinti iš nuosprendžio šią aplinkybę yra nepagrįstas, nes teismas daro išvadą, kad nuteistasis, jei būtų norėjęs atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą, jau pirmos asmens kratos metu, savo gera valia policijos pareigūnams galėjo pateikti minėtus slepiamus pinigus, be to, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus, tvirtino išleidęs visus pavogtus pinigus. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. B. veiką kvalifikavo ne pagal tą baudžiamąjį įstatymą.

Dėl neteisingai paskirtos bausmės

Kadangi nuteistojo R. B. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini į kitą baudžiamąjį įstatymą, todėl spręstinas iš naujo nuteistajam skirtinos bausmės klausimas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą ir R. B. paskyrė bausmę už nusikaltimą, apie kurio padarymą nuteistasis teisiamojo posėdžio metu davė parodymus.

Sutinkamai su LR BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į tai, kad nuteistasis R. B. parodymus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių keitė sau palankia linkme, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo ar padėjimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti šį nusikaltimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstama tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pripažįsta pavogęs pinigus iš nukentėjusiosios, tačiau keitė parodymus, neigė pavogtų pinigų sumą bei slėpė pavogtus pinigus, kas rodo, kad R. B. nuoširdžiai nesigaili, prisipažino ir padėjo išsiaiškinti nusikaltimą negeranoriškai, o verčiamas objektyvių aplinkybių, o jam pakeitus parodymus, bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka užsitęsė, tuo nebuvo užtikrintas tokių kategorijų byloms keliamas tikslas.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad R. B. materialiai išlaikytų mažametį vaiką, kas būtų pagrindas svarstyti LR BK 62 str. taikymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau buvo teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis R. B. laikytinas recidyvistu LR BK 27 str. 1 d. prasme, todėl nuteistojo prašymas panaikinti jo pripažinimą recidyvistu pagal LR BK 27 str., netenkintinas. Be to, pats nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsisakė apeliaciniame skunde pareikšto prašymo panaikinti jo atžvilgiu taikytą 27 str.

Už LR BK 178 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šį nusikaltimą R. B. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, o pagal LR BK 56 str. 1 d., teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, todėl darytina išvada, kad tokios rūšies bausmė R. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paskirta pagrįstai. Teismas, skirdamas R. B. bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgia į nusikaltimo sunkumą – nesunkus, nusikaltimas padarytas prieš giminaitį, kas nustatyta teisiamojo posėdžio metu, į tai, kad nenustatyta R. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad R. B. anksčiau 3 kartus baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, laikytinas recidyvistu, niekur nedirbo, pastovaus pragyvenimo šaltinio bei pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, vengė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, yra duomenų, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo (b.l. 30, t. 1). Atsižvelgus į visas šias išvardintas aplinkybes, bei vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d. nuostata, nuteistajam R. B. skirtina bausmė artima LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiajai perduoti už iš jos pavogtus pinigus pirktą mobiliojo ryšio telefoną ir šiai sumai sumažinti jam priteistą civilinį ieškinį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo įsigytas už nusikalstamu būdu gautų pinigų ir pagal LR BK 72 str. reikalavimus, toks turtas yra konfiskuotinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį mobiliojo ryšio telefoną konfiskavo. Nesant pačios nukentėjusiosios prašymo, taip pat vertinant tai, kad telefonas pavogtas ne iš jos, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo nukentėjusiąją priversti priimti tokį daiktą. Tokiu būdu nuteistojo prašymas grąžinti nukentėjusiajai mobiliojo ryšio telefoną jo vertei sumažinant jam priteistą civilinį ieškinį yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skunde nurodytus argumentus, susijusius su bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmais, nenustatė, kad teisėja būtų pažeidusi nuteistojo teisę į gynybą ar kitu būdu pažeidusi nuteistojo teisės, kas leistų suabejoti teisėjos šališkumu. Be to, R. B. buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą teisėjai (b.l. 64, t. 1), pateikti prašymus, taip pat kaltinamasis uždavė klausimus tiek nukentėjusiajai, tiek ir liudytojams (b.l. 66-67, t. 1), jį teisme gynė paskirtas advokatas, todėl teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų pažeistos R. B. teisės į gynybą ar nešališką teismą. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo nematyti, kad nuteistasis kategoriškai prašė leisti jam susipažinti su jam tą pačią dieną, kaip ir vyko teismo posėdis įteiktu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ar nesutikęs būti tuoj pat teisiamas, bet priešingai, teigė, kad su bylos medžiaga ir pareiškimu yra susipažinęs ir jam reikalingas advokatas, nereiškė jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti pasiruošti gynybai (b.l. 64-65, t. 1). Dėl posėdžių sekretorės rašyto ir bylą nagrinėjusios teisėjos pasirašyto teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis nepareiškė pastabų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo R. B. teisės nebuvo pažeistos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti: R. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.