Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. e2A-929-460/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
e2A-929-460/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
J. L., E. L.
Atsakovas
akcinei bendrovei SEB bankui
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. e2A-929-460/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01930-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir E. L. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. L. ir E. L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, juo prašė pripažinti atsakovės 2015-09-08 vienašališką 2010-11-16 prisijungimo būdu pasirašytos Kredito sutarties Nr. 041018210812-63 nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovų ir jų šeimos interesus bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-11-16 ieškovai ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. 041018210812-63 (toliau - Kredito sutartis), pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 57 923,68 Eur kreditas 10 metų terminui, už šios sutarties tinkamą įvykdymą įkeitė visą namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Ši Kredito sutartis 2015-09-08 atsakovo buvo vienašališkai nutraukta, ieškovų tinkamai neįspėjus. Mano, kad vienašalis kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas. 2014 m. šeima atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje, nes bankrutavo įmonė ir ieškovas neteko darbo, ieškovė buvo vaikų priežiūros atostogose. Dėl šių aplinkybių nebeturėjo galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovę, informuodami apie susidariusią sunkią situaciją, su prašymu atidėti kredito grąžinimą, vos tik atsirasdavo galimybė pervedinėdavo pinigus už suteiktą kreditą, tačiau atsakovė į visas šias aplinkybes neatsižvelgė bei nepagrįstai kredito sutartį vienašališkai nutraukė. Teigia, kad ieškovų laikinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esminiu sutarčių pažeidimu: Pagal kredito sutarčių esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarčių galiojimui, prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl didelio neatsargumo, o tik dėl nepalankiai susiklosčiusios finansinės situacijos, kredito sutartis buvo vykdoma netrumpą laiką, grąžinta 31 488,72 Eur, liko nesumokėta 26 434,96 Eur, o negalėjimas vykdyti prievolių buvo laikinas. Šiuo metu šeimos finansinė padėtis yra pagerėjusi ir ieškovai gali toliau sėkmingai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki ginčijamo Kredito sutarties nutraukimo, atsakovė 2015-05-12 pranešimu informavo ieškovus, kad iki 2015-06-12 nepadengus įsiskolinimo bus svarstomas Kredito sutarties nutraukimas. 2015 m. birželio mėn. vykusio susitikimo metu ieškovai pasižadėjo iki 2015-07-01 sumokėti susidariusią skolą. Nesulaukus įsiskolinimo dengimo, 2015-08-07 pakartotinai išsiųstas įspėjimas apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį nuo 2015-09-08, jei iki 2015-08-07 nebus padengtas įsiskolinimas. Tačiau banko reikalavimai nebuvo įvykdyti. Dėl sistemingų mokėjimų pažeidimų bankas 2015-09-08 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, o nutraukus sutartis skolininkams atsirado pareiga grąžinti prieš terminą visą kreditą, sumokėti palūkanas ir visas kitas pagal sutartis mokėtinas sumas. Pažymėjo, kad ir po sutarties nutraukimo su ieškovais buvo bendraujama - 2015-09-16 vykusio susitikimo metu ieškovai prašė nevykdyti išieškojimo, pasižadėjo sumokėti skolą visiškai ir mokėti įmokas kas mėnesį, kadangi sieks sutarties atnaujinimo. Tačiau susitarimo nevykdė, įmokos nebuvo mokamos. 2016-06-21 įvykusio susitikimo su ieškovais metu, ieškovai prašė dar palaukti iki rugpjūčio mėnesio, nes vykdo derybas su kredito unija dėl Kredito sutarties refinansavimo. Nesulaukus jokių aktyvių veiksmų dėl refinansavimo, neturint pagrindo manyti, kad situacija pasikeis 2016-11-08 buvo pateiktas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir 2016-12-22 vykdomasis dokumentas perduotas antstolių kontorai vykdymui. Taip pat nurodė, kad Kredito sutartimi šalys susitarė, kad ieškovai mokėjimo prievoles (konkrečiai nurodytas sumas) turi mokėti ne vėliau kaip griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio mokėjimo dieną ir jokių išimčių iš mokėjimo grafiko sutartis nenustatė. Tai reiškia, kad sutartyje yra aiškiai įtvirtintas banko tikslas gauti kasmėnesinius mokėjimus pagal grafiką, o ne ieškovų pasirinkimu. Mokėjimų grafiko vykdymo šalys, sudarydamos sutartį, nesiejo su ieškovų galimybe mokėti ar su ieškovų vystomų projektų sėkme ir pan., esminė sąlyga, dėl kurios šalys susitarė – pinigai turi būti sumokėti bankui griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio dieną. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4,4 punktuose numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas pažeidžia mokėjimų grafiką (nagrinėjamu atveju mokėjimų grafikas, kuris yra galiojantis ir šalis įpareigojantis, buvo pažeistas), kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis, kadangi tai reiškia, jog bankas negavo to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį. Tikina, kad mokėjimų grafikas yra esminė sąlyga, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, bankas ir ieškovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovai pažeistų mokėjimų grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo. Taigi, remiantis Kredito sutartimi abi šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu. Be to, mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmė ieškovai. Pažymėjo, kad vertinant Kredito sutarties sąlygą, leidžiančią bankui vienašališkai nutraukti sutartį, sąžiningumo aspektu, ši sąlyga nėra vertinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų ir sutarties vykdymo metu susiklosčiusių aplinkybių. Kredito sutarties 5.2 punkte šalys laisva valia susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ši sąlyga yra galiojanti ir privaloma. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė poveikio už sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimus priemonė, todėl bankas, laikydamasis Kredito sutarties nurodytos sąlygos, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone - ieškovams faktiškai buvo suteikta daugiau nei metai laiko pažeidimams pašalinti, bet ieškovai net per tokį ilgą laiką pažeidimų nepašalino. Ir tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovai nevykdys Kredito sutarties, bankas pasinaudojo Kredito sutarties 5.2 punkte nurodyta sąlyga ir nutraukė sutartį, kadangi atotrūkis tarp Kredito sutartyje numatyto ieškovų įsipareigojimo tinkamai vykdyti mokėjimus pagal grafiką ir tarp faktinės situacijos, kuomet ieškovai 10 mėnesių iš eilės nevykdė savo įsipareigojimų, nepadengė skolos, buvo akivaizdus ir labai didelis.

3. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje pasisakė už ieškinio tenkinimą, nes, jų nuomone ieškovų finansinė padėtis stabili, kredito sutarties atnaujinimas atitiktų ieškovų dviejų nepilnamečių vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovų J. L. ir E. L. iš kiekvieno po 360,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB SEB bankui. Klaipėdos miesto apdylinės teismo 2017-02-09 nutartimi (bylos Nr. e2-4112-323/2017) taikytas laikinąsias apsaugos priemones nusprendė panaikinti sprendimui įsiteisėjus,.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovai yra nemokūs.

6. Teismo nuomone, atsakovė vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ne dėl vienkartinio sutarties pažeidimo, o dėl tęstinio mokėjimo terminų pažeidimo, t. y. ieškovams daugiau nei 10 mėnesių iki sutarčių nutraukimo nemokant įmokų.

7. Atsakovės 2015-09-08 pranešimas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo ir 2016-12-22 vykdomojo dokumento perdavimas antstolių kontorai vykdymui įrodo esminį sutarties pažeidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantai teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.

9. Apeliantai nurodo, kad teismas nevertino ieškovų mokumo galimybių ir be pagrindo konstatavo juos finansiškai nepajėgius.

10. Kredito sutartis nebuvo pažeista iš esmės, nes bankui nebuvo svarbus mokėjimo grafikas ir griežtas jo laikymasis.

11. Teismas turėjo pripažinti kredito sutarties sąlygas nesąžiningomis, nes apeliantai vartotojai ir nesitarė dėl vienašališką nutraukimą reglamentuojančių nuostatų.

Šalies argumentai

12. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2010-10-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 041018210812-63, pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 57 923,68 Eur kreditas statybos darbų užbaigimui iki 2020-11-15, įkeičiant namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), o ieškovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį, pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio nustatytą dieną mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nuo 2014 metų lapkričio mėn. ieškovams nevykdant mokėjimų pagal nustatytą grafiką ir nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2015-09-08 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir informavo ieškovus pranešimu. 2016-11-08 atsakov pateikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl skolos išieškojimo, o 2016-12-22 vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdymui. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, esant Kredito sutarties pažeidimui; ieškovai siekia tęsti sutartinius santykius.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

16. Apeliantai teigia, kad bankui nebuvo svarbus mokėjimo grafikas ir jo griežtas laikymasis, nes nuo 2015-05-12 pranešimo iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui praėjo 19 mėnesių, dėl to nėra pagrindo teigti, kad Kredito sutartis buvo pažeista ir atsirado pagrindas nutraukti ją vienašališkai. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties pagrindu apeliantai prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Kredito sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad minima pareiga nebuvo vykdoma sistemiškai, ilgą laiką, o Kredito sutarties viena iš esminių sąlygų, bei apeliantų įsipareigojimas, buvo pareiga tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus (Kredito sutarties 4.1. ir 4.4. punktai) pagal Kredito sutartį. Šio įsipareigojimo nevykdymas yra aiškiai apibrėžtas kaip esminis sutarties pažeidimas, kuris suteikia bankui teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių — sutarties nutraukimą prieš terminą (Kredito sutarties 5.2. punktas). Kaip teisingai nurodo atsakovė, vertinant Kredito sutarties esmę, matyti, kad bankui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Analizuojant faktinę situaciją pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įmokų pagal kredito sutartį apeliantai nemokėjo nuo 2014 m. lapkričio mėn. Atsakovė 2015-05-12 ir 2015-08-07 pranešimais įspėjo dėl mokėjimų vėlavimo, nustatė terminus įsiskolinimui padengti, įspėjo dėl sutarties nutraukimo. Ieškovams nei į perspėjimus dėl skolos mokėjimo vėlavimo, nei į įspėjimą dėl sutarties nutraukimo nereaguojant, skolos nemokant, ir toliau nevykdant kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė 2015-09-08 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Akcentuotina, kad Kredito sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo ieškovų prievolės nevykdymo dienos, kas žymiai viršijo kredito sutartimi nustatytą terminą, per kurį neįvykdžius prievolės atsakovė įgyja teisę nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad vien ši aplinkybė sudarė atsakovei pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. konkrečiu sutartyje numatytu atveju. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė, kaip kredito įstaiga tikėjosi, jog prievolės, kylančios iš Kredito sutarties, bus vykdomos laiku. Banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, tačiau ieškovų elgesys ilgą laiką reguliariai nemokant bankui įmokų bei nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai bus finansiškai pajėgūs ją tinkamai ir laiku vykdyti, nesudarė pagrindo atsakovei manyti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Be to, esant esminiam Kredito sutarties pažeidimui, įvykdžius privalomus veiksmus (raginimo/informavimo) sutartis buvo nutraukta, kadangi, priešingai nei teigia apeliantai, bankui yra svarbus kasmėnesinių įmokų mokėjimas, kurių vykdymą finansinės institucijos privalo prižiūrėti.

17. Atsižvelgtina į tai, kad bankas ragino apeliantus vykdyti savo įsipareigojimus, nuo pirmo pranešimo apie netinkamą sutarties vykdymą suteikė daugiau nei keturių mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, tai įrodo, kad bankas siekė išsaugoti sutartinius santykius ir vienašalis sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonė, kai objektyviai jau nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Vertinant įsiskolinimo trukmę (pradelsimai nutraukimo dieną siekė 267 kalendorines dienas) Kredito sutarties nutraukimo metu Kredito sutarties pažeidimas buvo tęstinis ir esminis - bankas ilgą laiką iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal Kredito sutartį.

18. Apeliantai sutinka, kad Kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi, tačiau nurodo, kad teismas turėjo pripažinti Kredito sutarties sąlygas negaliojančiomis ir tuo pagrindu konstatuoti nutraukimą neteisėtu. Kolegija negali sutikti su minėtais apeliacinio skundo argumentais, mano, kad teismas išsamiai pasisakė dėl Kredito sutarties nuostatų ir apeliantų teisių. Kolegija atkreipia dėmesį, kad vartotojų apsauga yra ypač svarbi banko su vartotoju sudarytos kredito sutarties atveju, atsižvelgiant į tai, kad asmuo prisiima didelės apimties ir ilgą laiką trunkančias pareigas, susijusias su finansine rizika, tačiau papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.). .Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, nėra pagrindo pripažinti Kredito sutarties sąlygas negaliojančiomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog skolininkai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo jiems nevykdyti savo laisvanoriškai prisiimtų prievolių.

19. Apeliantai nesutinka su teismo padaryta išvada apie jų finansines galimybes ir nurodo byloje pateiktus įrodymus ir mano, kad jie yra finansiškai pajėgūs vykdyti nevykdytus įsipareigojimus bankui, o teismas to neįvertino. Kolegija, vertindama ieškovo pateiktą 2017-11-08 darbo sutartį (t. 3, b. l. 68), mano, kad sutartis nepagrindžia gaunamų pajamų fakto, kadangi byloje nebuvo pateikti duomenys apie faktiškai gaunamas pajamas tos sutarties pagrindu (Sodros išrašas, sąskaitos išrašas ar bent vienas algalapis ar pan.). Kaip teisingai nurodo atsakovė, darbo sutartis sudaryta vykstant ginčui teisme, be to, su įmone, kuri įregistruota tik 2017 m. sausio mėn., kurioje 2017- 11-10 buvo 2 darbuotojai (vienas iš jų apeliantas, kitas įmonės vadovas). Antstolės L Neniškienės 2017-11-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindė faktą, kad apeliantas pateikė antstolei pinigus, tačiau protokole nėra nurodoma kokiu juridiniu pagrindu pripažintos piniginės lėšos apelianto nuosavybe. Sutiktina su atsakove, kad 3 tome, b. l. 4 pateiktas sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad 8100 EUR sumą apeliantas įmokėjo į savo sąskaitą 2017-10-17, bet iš karto 8000 EUR pervedė į savo kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šiaulių banke. Taigi, manytina, kad ieškovas neturėjo tikslo įmokėtomis lėšomis dengti įsipareigojimų bankui bei jų nepadengė. Pasisakant dėl kito 2100 EUR mokėjimo, atlikto 2017-04-04, pateikto išraše t. 3, b. l. 9-10, matyti, kad apeliantas įnešė pinigus į sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau nepervedė pinigų į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo vykdomi kredito skolos mokėjimai.

20. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas neįvertino jo pajamų deklaracijų, pateiktų byloje. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas įvertino ir nurodė, kad jos nepagrindžia finansinių pajėgumų: 2015 m. deklaracija pagrindžia, kad ieškovo pajamos, kuriomis jis disponavo, sudarė 5189,40 EUR, t. y. 432,45 EUR / m. 2016 m. deklaracija įrodo, kad deklaruojami metai buvo nuostolingi: pajamos iš darbo santykių — 68,18 EUR; pajamos iš individualios veiklos: V6 (pajamos) 11105,29 Eur, V7 (leidžiami atskaitymai) 17436,92 Eur, V8 (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus) 6331,63 Eur, V10 (apmokestinamos pajamos) — 0,00 EUR. 2017 m. deklaracija (t. 3, b. l. 43-46) pagrindžia tai, kad ieškovo pajamos, kurias jis disponavo sudarė 19 500,04 EUR, t. y. 1 625 EUR / mėn. Taigi, vertinant metinių deklaracijų duomenis, nėra pagrindo teigti, kad apeliantų šeima generuoja pakankamas pajamas ir yra finansiškai pajėgi vykdyti mokėjimus bei aiškiai atspindi, kad nebuvo galimybės sukaupti jo nurodomų bei įvertintų piniginių lėšų. Dėl nurodomos aplinkybės apie pradėtą vykdyti veiklą ir patalpų nuomą (pagal pateiktas nuotraukas), pasisakytina, kad pateiktos nuotraukos negali pagrįsti didesnių pajamų nei apeliantai deklaruoja. Vertinant apeliantų nurodomą valdomo turto vertę, atsakovė teisi nurodydama, kad vien tik turimo turto vertė nepagrindžia finansinių galimybių vykdyti kas mėnesį prisiimtus mokėjimus ir tai pagrindžia susiklosčiusi situacija, kai turėdami minimą turtą apeliantai nevykdė įsipareigojimų bankui. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindų konstatuoti apeliantų finansinį pajėgumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl to sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstos ir teisingos.

21. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apelianto nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas