- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-93-1053/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- J. D.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 3621 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundas ir atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. LK-N-49 dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. J. D. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, J. D. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir J. D. nustatyta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. Du trečdalius bausmės J. D. atliko 2022 m. sausio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu prokuroras pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2026 m. vasario 20 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakyti Komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. LK-N-49 dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
5.1. Skunde teigiama, kad teismas kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų vertino nuteistojo padarytą nusikaltimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tad šis teiginys neturi teisinio svorio ir yra nevertintinas, o jeigu vertinamas bendrame kontekste, tai negali turėti įtakos lygtinio paleidimo klausimui spręsti nuteistojo naudai. Nusikaltimą jau įvertino teismas skirdamas bausmę, todėl vertinimas iš naujo yra baudimas už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja BK, BVK nuostatoms ir Konstitucijai, o Konstitucijos pažeidimai yra nepriimtini ir negali būti toleruojami. Lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes pagal BVK vertinama tai, kaip atliekama bausmė, ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai. Padarytas nusikaltimas - praeitis, o dabar turi būti vertinama dabartis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė ir jau ne vienerius metus neturi net nuobaudų. Neseniai buvo paskatintas. Prašo tai įvertinti. Komisija, betarpiškai dirbanti su nuteistuoju, tinkamai įvertino jo pastangas siekiant lygtinio paleidimo.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Skunde teigiama, kad teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo svarbos ir jų vykdymo privalomumo visoms ES šalims - narėms. Teismas mano, kad lygtinis paleidimas prieštarautų teisingumo principui. Bet įstatymas numato lygtinį paleidimą, tad šis argumentas niekinis. BVK nenumato, kokia neatliktos bausmės dalis turi likti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, o numato tik tai, kokia bausmės dalis turi būti atlikta tam, kad būtų galimybė taikyti lygtinį paleidimą. Be to teismas nenurodo jokių BVK numatytų lygtinio paleidimo netaikymą reglamentuojančių motyvų. Teismas nieko naujo nepasakė šiuo klausimu. Europos teismų praktika kalba apie tai, jog itin ilgas kalinimas labai apsunkina nuteisto asmens resocializacijos procesą šiam esant paleistam lygtinai.
5.3. Skunde pažymima, jog teismas konstatavo, kad nuteistasis nepasiekė pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką. Tokie teismo argumentai nuteistajam nesuprantami. Nuteistasis dalyvavo visose įmanomose socialinės reabilitacijos programose, ką konstatuoja Komisija. Neturi įsiskolinimų antstoliams. Gavo paskatinimą. Neturi nuobaudų. Tai yra akivaizdi pažanga. Vadovaujantis tokia teismo logika, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik pasibaigus bausmei. Tačiau bausmės tikslus galima pasiekti ir bausmę atliekant švelnesnėmis sąlygomis, kuomet nuteistasis bus stebimas, valstybė sutaupys lėšų, nes probacijos priežiūra kainuoja žymiai pigiau, nei realus kalinimas, bus laikomasi Rekomendacijų ir BVK nuostatų. Nejau BVK normos ir Probacijos įstatymas prieštarauja teisingumo principui ir bausmės tikslu pasiekimui?
5.4. Nuteistojo teigimu, teismas rėmėsi tik manymu ir prielaidomis, teismo motyvai prieštaringi. Nuteistasis BVK nuostatas atitinka visiškai, svarbu ir tai, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas. Tai buvo ne kartą pastebėta teismų praktikoje. Svarbu tai, kad pagal BVK nuostatas privaloma vertinti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu, rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus. Kaip dar nuteistasis privalėtų elgtis, kad teismas patikėtų tuo, kad nuteistojo elgesys bus teisingas ir ateityje? Nuteistasis padarė tinkamas išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų. Nuteistasis suvokia, kad bausmės laikas pasibaigs tik paskutinę jos dieną, o teistumas išliks visą gyvenimą. Nuteistajam suteikta teisė išvykti namo savaitgaliais, suteiktos atostogos, kas įrodo, kad nuteistasis pasikeitė. Jis įgijo kitų pasitikėjimą ir jo prarasti neketina. Visos nuteistojo didžiausios viltys – stipri šeima, kuri padės jam išlikti drausmingu, rūpestingu ir pareigingu piliečiu. Nuteistasis suvokė, jog turi ne tik teises, bet ir pareigas prieš šeimą, visuomenę.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Skunde teigiama, kad teismas elgiasi neteisingai. Teismo argumentai nepagrįsti faktais. Tokia nutartis turi būti panaikinta. Teismas sprendė, kad pažanga nėra akivaizdi, tačiau būtent už rizikos mažėjimą nuteistasis gavo paskatinimą. Skaitant nutartį, susidaro įspūdis, kad dedamos visos pastangos, jog nuteistasis nebūtų paleistas lygtinai. Nesvarbu, kad argumentų nėra, kad yra prieštaravimai teismų praktikai, svarbu atmesti skundą. Teismų argumentai identiški, lygtinis paleidimas de jure yra praradęs savo prasmę. Komisija pagaliau priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pusiaukelės namuose praleistas laikas Komisijai suteikė daugiau žinių apie nuteistąjį, jie suprato ir įvertino jo pastangas. Nuteistojo požiūris į ankstesnį elgesį pasikeitė, jis suprato ir įvertino netinkamus savo ankstesnio gyvenimo aspektus.
5.6. Skunde teigiama, kad prokuroro skunde kalbama apie nuteistojo praeitį, visiškai ignoruojant faktus, kad jau daugelį metų nuteistasis neturi nuobaudų, nepadarė naujų nusikaltimų. Prokuroras mini, kad nuteistojo darbinė patirtis nenuosekli, tačiau neanalizuoja – kodėl? Nuteistasis turi sveikatos problemų, neįgalumą. Prokuroras teigia, jog paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai. Bausmės tikslai bus pasiekti galutinai, kai nuteistasis visiškai atliks paskirtą bausmę. Bet tai negali trukdyti lygtinio paleidimo klausimo sprendimui, nes įstatymai negali prieštarauti vienas kitam.
5.7. Skunde nuteistasis teigia, kad teismui kelia susirūpinimą nuteistojo išsilavinimo klausimas. Nuteistasis yra įgijęs ne vieną specialybę bausmės atlikimo metu. Teismas nemato pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau čia ignoruoja faktą, kad už pažangą mažinant riziką buvo nuteistasis paskatintas.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis J. D. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
10. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka nuo 2020 metų. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, reikia įvertinti nuteistojo pastangas bei įsitraukimą į jam taikytas resocializacijos priemones laikotarpiu nuo pirmojo iki pastarojo vertinimo.
12. Nuteistasis savo skunde akcentuoja tai, kad yra įvykdęs iš esmės visas socialinės reabilitacijos priemones ir iš Socialinio tyrimo išvados iš tiesų matyti, kad nuteistasis nuo 2017 metų aktyviai dalyvavo daugelyje minėtų priemonių. Vis dėl to, aukštesnysis teismas pažymi, kad esminę reikšmę sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi ne įvykdytų socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, o jomis pasiekti rezultatai. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis 2020 m. sausio mėnesį dalyvavo intervencinėje priemonėje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, tačiau daroma išvada, kad nuteistasis šioje priemonėje dalyvavo galimai tik formaliais pagrindais, siekdamas bausmės sąlygų palengvinimo ir savo pozityvesnės situacijos, nuteistasis siekia dėmesio, gali būti savanaudiškas, save pateikia itin pozityviai, o savo neigiamas savybes įvardija paviršutiniškai. 2021 m. sausio mėnesį nuteistasis reikalavo intervencinių priemonių, neigė patiriantis elgesio sunkumų, negebėjo įvardinti jokių probleminių sričių, susijusių su jo nusikalstamo elgesio raiška, stebimos nuteistojo savanaudiškos nuostatos, siekis kontroliuoti, polinkis gudrauti bei manipuliuoti. 2022 m. birželio mėnesį bendravo su psichologu, tačiau daroma išvada, kad nuteistasis yra itin gynybiškas, pateisinantis save, nuteistasis pastebi savo teigiamas savybes, o neigiamas racionalizuoja. Nors po minėtos priemonės nuteistasis gebėjo identifikuoti ir pripažinti savo silpnąsias savybes, kurios turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, tačiau jau 2022 m. liepos mėnesį psichologas daro išvadą, kad nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę, profesiniame bendravime nesąžiningas, gudraujantis. 2022 m. rugsėjo mėnesį stebėtos nuteistojo kontroliuojančio elgesio apraiškos, jis negeba įvardinti pavyzdžių, kurie iliustruotų jo iškeliamas problemas, nuteistasis galimai nenori keisti savo elgesio, tačiau siekia kontakto su specialistu, jam palankesnio vertinimo.
13. 2024 metais nuteistasis dalyvavo „Nesmurtinės komunikacijos valdymo“ programoje, 2025 m. birželio 4 d. – 2025 m. gruodžio 3 d. nuteistasis lankė individualius užsiėmimus pas psichologą, kurių metu nuteistojo dalyvavimas buvo įvertintas kaip sėkmingas, daroma išvada, kad nuteistasis suvokia savo ankstesnio gyvenimo būdo pasekmes dabartyje, aptaria savo kriminalinio gyvenimo būdo pasekmes sau ir kitiems, tačiau nuteistasis vis dar įžvelgia nusikalstamo elgesio naudą (pvz. savo ar šeimos gyvenimo aprūpinimas).
14. Įvertinęs aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistasis deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo pastangos nors ir yra ilgalaikės, tačiau nėra nuoseklios. Nors nuteistasis socialinės reabilitacijos programas vykdo gana ilgą laiką, tačiau matyti, kad jos teigiamų rezultatų davė tik pastaruoju metu, kas kelia pagrįstų abejonių tuo, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pakankamai pakeitęs savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ir ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Nors matyti, kad nuteistasis šiuo metu yra motyvuotas save realizuoti socialiai priimtinais būdais, tačiau vertinant tai nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo ir jo elgesio nepastovumo kontekste, šiuo metu nuteistojo motyvacija ir teigiamas elgesys dar nesireiškia pakankamai ilgą laiką, jog būtų galima daryti išvadą, kad išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals.
15. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skunde išdėstytu argumentu, kad nuosprendžiu jau buvo įvertintas nusikalstamų veikų pavojingumas ir paskirta atitinkama bausmė, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistojo taisymosi progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra vertinami ir turi įtakos. Nors nuteistasis tai vertina kaip „dvigubą baudimą“, tačiau bausmė jam yra paskirta teismo nuosprendžiu, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas ar netaikymas yra tiesiog numatytos bausmės tęstinumas ir jos vykdymo formos klausimas, o ne naujas nubaudimas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant būtent į nusikalstamas veikas, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti ar jau yra pasiekti bausmės tikslai. Sutiktina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
16. Skunde akcentuojama, jog nuteistasis pastaruoju metu įkalinimo įstaigoje elgiasi nepriekaištingai, yra daug kartų skatintas. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
17. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios ir nuoseklios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. D. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad J. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.