- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- AS-858-807-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. S., D. S., M. S., G. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei
- Kategorijos
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S., D. S., M. S. (atstovė pagal įstatymą – D. S.) ir G. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., D. S., M. S. (atstovė pagal įstatymą – D. S.) ir G. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. S., D. S., M. S. (atstovė pagal įstatymą – D. S.) ir G. P. skundu (b. l. 6–12, 102–108, 169–176) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2010 m. kovo 23 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymą Nr. V-654 (toliau – ir Įsakymas) toje dalyje, kurioje nurodyta keisti 2007 m. sausio 18 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymo Nr. V-71 1 priedą, išbraukiant 30 eilutėje V. S. suprojektuotus sklypus Nr. P 761 – 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių priimti naują sprendimą, suprojektuojant A. S., D. S., M. S. ir G. P. žemės sklypus Nr. P 761 – 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius (toliau – ir NŽT skyrius) atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 127–128) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu (b. l. 124) taip pat siūlė pareiškėjų skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b. l. 3–4) priėmė pareiškėjų skundą; nustatė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė atsakovui parduoti bylai aktualius žemės sklypus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 189–192) paliko nenagrinėtu pareiškėjų skundą; panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria buvo uždrausta NŽT skyriui parduoti bylai aktualius Tauragės rajono Baltrušaičių kadastro vietovėje suprojektuotus žemės sklypus; grąžino pareiškėjui A. S. sumokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundo palikimą nenagrinėtu motyvavo tuo, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį pareiškėjų skundą pirmiausiai turi išnagrinėti NŽT skyrius. Nesutikdami su NŽT skyriaus sprendimu pareiškėjai, vadovaudamiesi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, turi teisę sprendimą skųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Teisės aktai nenumato terminų skundui NŽT teritoriniam skyriui paduoti, todėl pareiškėjai gali pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
II.
Pareiškėjai A. S., D. S., M. S. (atstovė pagal įstatymą – D. S.) ir G. P. atskiruoju skundu (b. l. 195–198) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjai nurodo, kad 2010 m. birželio 10 d. skundu kreipėsi į teismą dėl Tauragės apskrities viršininko 2010 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-654 pakeitimo, vadovaudamiesi skunde išdėstytais motyvais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjų skundas teisme buvo priimtas 2010 m. birželio 17 d., t. y. anksčiau nei 2010 m. birželio 18 d. priimta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija ir daug anksčiau, nei ji įsigaliojo (2010 m. liepos 1 d.). Taigi skundą pareiškėjai padavė vadovaudamiesi tuomet galiojusia bylų nagrinėjimo dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritorinis valstybinio administravimo subjektas, tvarka. Be to, pagal skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjai Tauragės apskrities viršininko įsakymą turėtų skųsti institucijai, perėmusiai pirmesnės institucijos funkcijas žemėtvarkos srityje, tai būtų neteisėta ir neįmanoma. Kitu atveju, vadovaujantis tuo, kad po to, kai 2010 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų skundas, 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Žemės reformos įstatymo redakcija, todėl pripažintina, jog pareiškėjai turėjo Įsakymą skųsti per 30 dienų NŽT, o taip susidarytų situacija, užkertanti kelią tolesnei bylos eigai. Taip yra todėl, kad dėl to, jog buvo priimtas pareiškėjų skundas, nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, pareiškėjai praleido terminą apskrities viršininko įsakymui apskųsti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 205–206) prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009). Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu motyvavo pareiškėjų skundo palikimą nenagrinėtu, nurodydamas, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos pagal atskirąjį skundą dalykas yra tai, ar pareiškėjų skunde suformuluoti reikalavimai priklauso kategorijai tokių bylų, kurioms yra nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o pareiškėjai šia tvarka nepasinaudojo ir dar galima ja pasinaudoti.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjų skundas yra dėl 2010 m. kovo 23 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymo Nr. V-654 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjų skundas yra susijęs su, jų nuomone, nepagrįstu Įsakymu, kuriuo V. S. suprojektuoti žemės sklypai išbraukti iš žemėtvarkos projekto, ir pareiškėjų reikalavimu suprojektuoti jiems atitinkamus žemės sklypus. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Įsakymo priėmimo metu galiojo Žemės reformos įstatymo 2009 m. gruodžio 28 d. redakcija, o šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, kuri aktuali nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius, nustatė, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“. Pažymėtina, kad Įsakymu patvirtintas pakeistas žemėtvarkos projektas ir juo buvo pakeista žemėnauda (b. l. 26), todėl galima spręsti, jog ginčas Įsakymo priėmimo metu pateko į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies veikimo sritį – klausimas dėl Įsakymo turėjo būti nagrinėjamas apskričių viršininko ir NŽT. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į apskrities viršininką ar NŽT dėl Įsakymo pagrįstumo ir reikalavimo suprojektuoti jiems atitinkamus žemės sklypus, todėl negalima teigti, jog pareiškėjai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau pažymėtina, kad, nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitė Žemės reformos įstatymas, inter alia, šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Pagal nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Kadangi pareiškėjų reikalavimai susiję su nepagrįstu Įsakymu, kuriuo V. S. suprojektuoti žemės sklypai išbraukti iš žemėtvarkos projekto, ir prašymu suprojektuoti jiems atitinkamus žemės sklypus, nagrinėjamu atveju, pareiškėjams nepasinaudojus išankstine ginčo ne per teismą tvarka, tačiau, pasikeitus teisiniam reguliavimui, tokiai tvarkai likus (nors ir pasikeitusiai) ir dar galint ja pasinaudoti, pareiškėjai privalo pasinaudoti šia tvarka ir kreiptis į NŽT teritorinį skyrių, vadovaudamiesi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1300/2010).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl atsakovo priimto individualaus administracinio akto, kuriuo pakeičiamas žemėtvarkos projektas, siekiant vėliau atitinkamus žemės sklypus privatizuoti. Tai patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl toks aktas (Sprendimas) turi būti skundžiamas išankstine ginčo ne per teismą tvarka, byloje nėra duomenų, kad šia tvarka buvo pasinaudota, taip pat byloje nėra duomenų apie galimas kliūtis pasinaudoti šia tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai privalo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai paliko pareiškėjų skundą nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. S., D. S., M. S. (atstovė pagal įstatymą – D. S.) ir G. P. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.