Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Y.T. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo.

2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Y.T. išvežti nepilnamečius vaikus A. K. ir P. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo, laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovei. Nurodė, kad atsakovė yra Kinijos pilietė. Atsakovė yra grasinusi, jog išvyks su vaikais gyventi į Kiniją. Ieškovas tam prieštarauja. Atsakovė patikslino, jog ketina išvykti tik su sūnumi ir laikinai. Ieškovo įsitikinimu, yra reali grėsmė, jog darbo ir pajamų Lietuvoje neturinti atsakovė, išvykusi į Kiniją, nebegrįš. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovės išvykimas praktiškai atitinka išvykimą nuolatiniam gyvenimui, nes iki 6 mėnesių trūksta tik kelių savaičių. Ieškovas baiminasi, jog atsakovė sąmoningai išbus Kinijoje pakankamai ilgą laiką, kad vaiko nebūtų galima grąžinti. Atsakovė planuoja išvykti 2019 m. gegužės 3 d., tačiau sužinojusi, jog teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė gali paankstinti savo išvykimo datą ir išvežti vaikus. Todėl, iki byla bus išnagrinėta ir išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei be teismo leidimo išvežti vaikus į užsienį.

6. Atskiruoju skundu atsakovė Y.T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškinyje nurodytas pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04604-19 yra 2019-03-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas nenustačius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė teismui visos informacijos apie šią svarbią aplinkybę ir taip suklaidino teismą, kuris vadovaudamasis jo pateikta informacija padarė neteisingą išvadą.

6.2. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovės atstovė 2019 m. balandžio 16 d. susitiko su ieškovu ir jo atstovais, nes atsakovei buvo nepriimtina situacija, kad ieškovas apie santuokos nutraukimą ir jos teisines pasekmes su atsakove nekalbėjo, o tik vyko konfliktinės situacijos dėl grasinimų reikalaujant palikti bendrosios nuosavybės teise valdomą butą - poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat dėl nesuprantamų priežasčių atsisakyti abiejų vaikų ir palikti ieškovą ramybėje. Atsakovė, yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietė, lietuvių kalbos iš esmės nemoka, artimųjų giminaičių ir draugų Lietuvoje nėra, suvokti kitos valstybės teisinius reikalavimus be kitų asmenų pagalbos jai buvo neįmanoma, tokia situacija aiškiai naudojosi ieškovas, nes jau nuo 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovo teisiniams interesams atstovauja profesionalūs šios srities žinovai, tačiau apie tokias analogiškas teisines galimybes atsakovei informacijos sutuoktinis nesuteikė. Esant tokiai situacijai, atsakovei nesuvokiant ir negaunant informacijos iš sutuoktinio apie tolimesnį jų ir jų vaikų gyvenimą, atsakovė siekė laikinai išvykti į gimtinę ir aplankyti savo mamą, kurios sveikatos būklė yra sudėtinga, bei tuo pačiu apsilankyti pas šios šalies sveikatos priežiūros specialistus kartu su sūnumi P. K. (atsakovė maitina sūnų krūtimi) ir grįžti į Lietuvos Respubliką.

6.3. Pateikiami teismui P. K. medicininiai dokumentai patvirtina tai, kad atsakovės sūnus yra alergiškas visai eilei maisto produktų. Atsakovė deda nemažas pastangas suvaldyti sūnaus alergines reakcijas, kylančias dėl mitybos ir kitų aspektų, tačiau ilgainiui ir vaikui augant keičiasi alerginių reakcijų pasireiškimas ir ji priversta dažnai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, su kuriais ne visada pavyksta aiškiai susikalbėti. Visos šios nurodytos aplinkybės paskatino atsakovę papildomai siekti išsiaiškinti sūnaus sveikatos problemų sprendimo būdus kreipiantis į savo gimtosios šalies sveikatos priežiūros specialistus, todėl turėdama šį tikslą ketino laikinai išvykti į Kinijos Liaudies Respubliką ir tik su vienu sergančiu vaiku – P. K..

6.4. Kinijos Liaudies Respublikos vidaus taisyklės numato reikalavimą, kad asmuo, atvykdamas su vaiku į šią valstybę, turėtų ir kito tėvo sutikimą (jeigu jis nevyksta). Atsakovė dėl šio reikalavimo įgyvendinimo kreipėsi į sutuoktinį T. K., tačiau pastarasis sutuoktinės su sūnumi laikinai išvykai į Kinijos Liaudies Respubliką prieštaravo ir tokio sutikimo nedavė. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovės atstovė buvo el. paštu informuota, kad ieškovas nesutinka dėl atsakovės ir vieno iš vaikų išvykimo laikinai pagal sūnaus P. K. vizoje nurodytą laiką, tačiau nėra jokių konkrečių datų, nes ieškovė negali kreiptis į Kinijos Liaudies Respublikos ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl sūnaus išvykimo dėl šiame skunde nurodytų aplinkybių.

6.5. Ieškovo teiginys, kad atsakovė neturi pajamų bei darbo, todėl labai tikėtina, kad išvykusi į Kiniją nebegrįš ir tuo pažeis nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, yra nepagrįstas ir beletristinis, nes jau minėta, kokiu tikslu atsakovė su sūnumi siekia išvykti laikinai į Kiniją, ji laikinai čia Lietuvos Respublikoje palieka dukrą, kuria ir šiuo metu rūpinasi, prižiūri, dalyvauja jos ugdymo procesuose ir pan. Atsakovės sūnui P. K. yra tik 1 metai ir 8 mėnesiai, ji darbo neturi, nes visa laiką rūpinasi sūnumi, turinčiu sudėtingų sveikatos problemų. Asmeninių pajamų šaltinis yra santaupos, sukauptos jai dar gyvenant Kinijoje.

6.6. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja tėvų požiūrį nepiktnaudžiauti tėvų teisėmis ir nepažeidinėti bei gerbti vienas kito teisėtus interesus ir moralines vertybes, o ieškovas, atsisakydamas suteikti galimybę sūnui su jo mama (atsakove) išvykti ir pasimatyti su jo senele, pažeidžia Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą. Ieškovas visiškai nesirūpina sūnaus sveikatos būkle, dėl ko kilo ir minėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta konfliktinė situacija.

6.7. CK 3.161 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis <...> , vaikas turi teisę <...> bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Šiuo atveju atsakovė siekia pasikonsultuoti su savo (pagal kilmę) valstybės sveikatos priežiūros specialistais dėl sūnaus P. K. sveikatos būklės, tai yra turėti kelių valstybių tos srities profesionalų įvairiapusišką informaciją ir sveikatos priežiūros galimybes. Be to, atsakovės sūnus P. K. nuo savo gimimo dienos nėra pažinęs savo senelių ir kitų artimųjų, gyvenančių Kinijoje, tradicijų, socialinės aplinkos, todėl turi teisę susipažinti su savo artimaisiais, gyvenančiais kitoje užsienio valstybėje, pažinti jų papročius ir kitas šeimos vertybes.

6.8. Atsakovė, siekdama laikinai išvykti su sūnumi, tėvo priežiūrai sutinka laikinai palikti vyresnę dukrą – A. K., ji taip pat nesiekia tokiu būdu atskirti ar kitaip suvaržyti abiejų vaikų tarpusavio bendravimo ir pan.

6.9. Teismo teiginys apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra pritaikytas individualios faktinės situacijos vertinimui, tuo labiau kad iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad tokios grėsmės visiškai nėra, taip pat su šiuo skundu pateikiamos patikslinančios faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovės teisę ir pareigą išvykti laikinai į gimtinę šiame prašyme nurodytais tikslais.

6.10. Ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra pateiktų jokių faktinių rizikų, kurios sudarytų net pagrįstą prielaidą vertinti, kad atsakovė siekia būsimą ištuokos ir kitų su tuo susijusių klausimų procesą ir sprendimus vilkinti arba kitaip kliudyti jiems vykti, priešingai, atsakovės iniciatyva dedamos pastangos išsiaiškinti visą situaciją ir siekti taikaus ginčo išsprendimo, o ne atvirkščiai, kaip elgiasi ieškovas, nesiekdamas racionalaus sprendimo būdo, o tik jį gilindamas ir provokuodamas dirbtines konflikto situacijas.

6.11. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, prieštaraujanti atsakovės mažamečio vaiko interesams, pažeidžianti atsakovės teises ir užkertanti kelią realizuoti jos pareigas dėl vaiko rūpybos bei sudaranti teisines prielaidas piktnaudžiauti kitai šaliai – ieškovui – savo procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

7.1. Apeliantė nenurodė nė vieno argumento, kuris sudarytų pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

7.2. Byloje nustatytos ir apeliantės neginčijamos faktinės aplinkybės, kurios grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą: tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai (tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neturi reikšmės, esmė yra konfliktiniai šalių santykiai, be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumas yra nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl šis procesas dar nėra pasibaigęs, kaip nurodo apeliantė); apeliantė yra išreiškusi aiškų ketinimą išvežti vaiką į Kiniją (apeliantė nori išvežti vaiką penkioms su puse savaitėms; toks ilgas vaiko išvežimas prilyginamas nuolatiniam gyvenimui, ir kyla reali grėsmė, jog apeliantė taip siekia sąmoningai pakeisti vaiko gyvenamosios vietos šalį, o tuo pačiu ir teismingumą); apeliantė yra Kinijos pilietė ir bet kada gali išvykti; apeliantė neturi legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje; apeliantė nemoka lietuvių kalbos, neturi giminaičių ir draugų Lietuvoje, be to, klaidina teismą nurodydama itin artimą ryšį su dukra; apeliantė turi tikslą vilkinti santuokos nutraukimo bylą – apeliantė yra pareiškusi, jog nesutinka nutraukti santuokos ir ketina kaip tik galėdama trukdyti šiam procesui; šį apeliantės realų ketinimą vilkti santuokos nutraukimo klausimus parodo ir jos noras vos prasidėjus santuokos nutraukimo procesui net pusei metų išvykti į Kiniją.

7.3. Apeliantei pasinaudojus teise išvykti iš šalies kartu su vaikais, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas akivaizdžiai būtų apsunkintas ir/ar visiškai neįvykdomas, o nepilnamečių vaikų teisės gyventi stabilioje aplinkoje ir nepertraukiamai bendrauti su abiem tėvais – pažeistos. Todėl, esant bent mažai abejonei, jog tokia galimybė yra reali, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog ji neketina likti gyventi Kinijoje, šių abejonių nepašalina, nes toks sprendimas yra subjektyvus, priklausantis išskirtinai nuo pačios apeliantės valios.

7.4. Apeliantės nurodyti išvykimo motyvai nėra svarbūs nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes pats faktas, jog ji nori išvežti vaiką iš jo gyvenamosios valstybės beveik pusės metų laikotarpiui, kurio metu vaikas nematys savo sesės, tėčio ir pateks į visiškai jam svetimą aplinką, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamam klausimui svarbu tik tai, jog apeliantė siekia išvežti vaikus, ir šio fakto pakanka, kad būtų pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, skundžiama nutartimi teismas uždraudė išvykti į užsienį be teismo leidimo, todėl yra išsaugoma interesų pusiausvyra.

7.5. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapriboja apeliantės teisės išvykti į užsienį ir aplankyti savo giminaičius ar tėvus.

7.6. Šalių vaikas neturi jokių sveikatos sutrikimų, kuriems būtina užsienio medikų pagalba. Iš apeliantės pateiktų dokumentų matyti, jog vaikas yra alergiškas kai kuriems maisto produktams, ir tai nėra niekuo ypatinga situacija. Vaikui yra paskirtas tam tikras gydymas, kurio ir turi būti laikomasi. Vaikas niekada nėra buvęs Kinijoje, kurios kultūra ir maistas smarkiai skiriasi nuo Lietuvos, todėl tai gali ne padėti, o priešingai, pagilinti vaiko alergines reakcijas. Sąmoningas vaiko nuvedimas pas gydytoją tuo metu, kai ieškovas dirba, nėra pagrindu teigti, jog tėtis ėmė nesirūpinti vaiko sveikata.

7.7. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja vaiko senelių bendravimo su anūku. Seneliai gali bendrauti su anūku tokiu būdu, kaip ir iki šiol, t. y. pasitelkdami bendravimo telefonu ir internetu galimybes, taip pat jie gali atvykti į Lietuvą ir čia pasimatyti su anūku. Apeliantės pamotė buvo atvykusi į Lietuvą gimus šalių sūnui ir čia praleido tris mėnesius, todėl melagingas yra apeliantės teiginys apie giminaičių nepažinimą. Be to, pati apeliantė elgiasi savanaudiškai ir riboja ieškovui galimybę su sūnumi vykti pas Lietuvoje esančius giminaičius.

7.8. Apeliantė, siekdama išvežti vaiką į Kiniją, nesivadovauja nepilnamečio vaiko interesais, o siekia patenkinti savuosius. Teismas vaiko interesus apsaugojo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrindamas, kad kol nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, būtų garantuotas vaiko ryšys su abiem tėvais ir jis gyventų sau įprastoje aplinkoje.