Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-08 · Byla Nr. 2T-23/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-08
Bylos Nr.
2T-23/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
D. R.
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-23/2008 Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos Eskisehir miesto 3-iojo šeimos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Turkijos Respublikos Eskisehir miesto 3-iasis šeimos teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp M. O. W. ir D. R. .

Šalies argumentai

Pareiškėja D. R. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos Eskisehir miesto 3-iojo šeimos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir leisti įregistruoti ištuoką.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal 1995 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutarties ,,Dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 19 straipsnio 1 dalį, Susitarančiosios Šalys, Sutarties nustatyta tvarka pripažįsta ir vykdo Susitariančiosios Šalies teritorijoje priimtus šiuos sprendimus: a) teismo sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose; b) teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose; c) arbitražinius sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose. Tarptautinės sutarties 20 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai, išvardyti Sutarties 19 straipsnyje, gali būti pripažįstami ir vykdomi tik tuomet, jeigu: a) vienoje iš Susitariančiųjų Šalių priimtas sprendimas yra galutinis ir gali būti vykdomas pagal tos Šalies nacionalinę teisę; b) teismas, priėmęs sprendimą, pagal Susitariančiosios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, nacionalinę teisę yra laikomas žinybingu nagrinėti bylą; c) bylą pralaimėjusi šalis (bylos šalis), pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo priimtas sprendimas, nacionalinę teisę, turėjo visas galimybes pateikti savo argumentus (atsikirtimus); d) proceso šalims nebuvo atimta teisė gintis, buvo pranešta apie teismo posėdį bei proceso šalių neveiksnumo pateikti ieškinį ar gintis atveju jiems buvo suteikta galimybė būti atstovaujamiems; e) Susitariančiosios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, teritorijoje nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių proceso šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; f) Susitariančiosios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, teritorijoje nėra nagrinėjama tokia pati byla tarp tų pačių proceso šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu; g) jeigu yra būtina pagal Susitariančiosios Šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti sprendimą, nacionalinę teisę, patvirtinti sprendimą, jis gali būti pripažįstamas ir vykdomas tik tuomet, jeigu: 1. sprendimas yra priimtas tinkamai; 2. Susitariančiosios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, nacionalinė teisė iš esmės nesiskiria nuo kitos Susitariančiosios Šalies teisės; h) toks sprendimas neprieštarauja Susitariančiosios Šalies, kurios prašoma sprendimą pripažinti ir vykdyti, pagrindiniams teisės principams, viešajai tvarkai ar moralei.

Iš prijungtoje byloje esančio teismo sprendimo nuorašo ir jo vertimo (byla Nr. 2T-171/07, b. l. 2-8) matyti, kad Turkijos Respublikos Eskisehir miesto 3-iojo šeimos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo M. O. W. ir atsakovės D. R. . Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2007 m. liepos 17 d. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų pagrindų, kurie įgalintų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos Eskisehir miesto 3-iojo šeimos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nenustatė.

Turkijos Respublikos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovei D. R. buvo tinkamai pranešta apie bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą. Į Lietuvos apeliacinį teismą dėl sprendimo pripažinimo kreipėsi D. R. , kuri buvo atsakovė santuokos nutraukimo byloje. Nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas arba pradėtas teismo procesas. Byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į Turkijos Respublikos teismo pripažintą bylos šalių santuokinių santykių pasibaigimo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos Eskisehir miesto 3-iojo šeimos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir ši nutartis dėl tokio sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, sudaro teisinį pagrindą įregistruoti santuokos nutraukimą pateikiant šiuos teismų procesinius sprendimus civilinės būklės aktų registravimo įstaigai, todėl atskiro teismo leidimo įregistruoti ištuoką nereikia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais teisėjų kolegija

nutaria:

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos Eskisehir miesto 3-iojo šeimos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą dėl santuokos tarp M. O. W. ir D. R. nutraukimo.

Ši nutartis per vieną mėnesį gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Gintaras PečiulisVincas VerseckasVigintas Višinskis