- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-01-12
- Bylos Nr.
- I-531-331/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas (pran.), Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko (pranešėjas), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Sigitai Gamulėnienei, dalyvaujant Muitinės departamento atstovui – Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal bendrovės „Kraitenė“ skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) – dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi bendrovės „Kraitenė“ skundą, 2006 m. spalio 5 d. sprendimu (b.l. 18-21) nutraukė bylos nagrinėjimą kaip nežinybingą komisijai.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą (b.l. 3-7) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo teismo panaikinti 2006 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimą Nr. 2006/05-4R-227 bei įpareigoti komisiją iš esmės išspręsti tarp bendrovės „Kraitenė“ ir Muitinės departamento kilusį ginčą. Paaiškino, kad pareiškėjai 2006 m. sausio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjos administratorius kelis kartus kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę su prašymu grąžinti 25 348 Lt dydžio užstatą, kurį pareiškėja sumokėjo mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimui pagal bendruosius administracinius dokumentus. Kauno teritorinė muitinė 2006 m. kovo 24 d., 2006 m. balandžio 6 d. ir 2006 m. gegužės 4 d. sprendimais nusprendė atlyginti pareiškėjos mokestines prievoles iš užstato sumos, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko, sprendimus apskundė Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, kuris 2006 m. kovo 24 d. ir 2006 m. balandžio 6 d. sprendimus paliko nepakeistus, o skundą dalyje dėl 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo atmetė. Muitinės departamentas savo sprendime nurodė, kad skolos išieškojimas iš užstato nėra laikomas skolos išieškojimu iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, todėl nėra pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas. Pareiškėja Muitinės departamento 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą apskundė Komisijai. Skunde nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, kur numatyta, kad užstatas lieka jį davusio asmens nuosavybėje, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kur numatyta, kad teisė valdyti, naudotis ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2006 m. spalio 5 d. sprendimu bylą nutraukė kaip nežinybingą, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio nuostatas Komisija nesprendžia ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų. Komisija šį ginčą vertino kaip ginčą dėl mokesčių sumokėjimo ir grąžinimo. Pareiškėja su Komisijos sprendimu nesutinka, kadangi sprendžiant minėto ginčo žinybingumo klausimą turi būti vadovaujamasi ne vien Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir Mokesčių administravimo ir Muitinės įstatymais, kuriuose numatyta, kad Muitinės departamento sprendimai ikiteismine tvarka gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Mokestinių ginčų komisijai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nusprendė, kad ginčas yra nežinybingas, todėl turi būti nagrinėjamas kitoje ikiteisminėje institucijoje, kadangi pareiškėjo sumokėtas užstatas nėra laikomas mokesčio permoka ar skirtumu, pareiškėjos ir Muitinės departamento ginčas nėra mokestinis ir jo negalima spręsti Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio nustatyta tvarka, todėl ginčas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 146 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje nėra jokio ginčo dėl privalomųjų mokėjimų, t. y. pareiškėja neginčija jokių atsakovų sprendimų, kuriais ji būtų įpareigota atlikti kokius nors privalomus mokėjimus, o reikalauja grąžinti teisėtai jai priklausantį turtą, kuris, įmonei iškėlus bankroto bylą, privalo būti grąžintas pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą. Minėtos aplinkybės parodo, kad šalių ginčas nėra susijęs su mokesčių, rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimų klausimais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsniu ir 29 straipsniu, privalėjo būti sprendžiamas Komisijoje. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje 2 punktas yra aiškiai numatęs, kad dėl Muitinės departamento priimtų sprendimų ir jų nepriėmimo asmenys gali kreiptis arba į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, arba tiesiogiai į teismą.
Pareiškėja ir jos atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio nuostatomis teismas nutarė bylą nagrinėti šio posėdžio metu.
Atsiliepimas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 30-31) prašė skundą patenkinti ir ginčą dėl 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-380 išspręsti iš esmės. Paaiškino, kad su skundu dėl minėto sprendimo, kuriuo Komisija nusprendė nutraukti bylą kaip nežinybingą, iš dalies sutinka. Skundų Muitinės departamente nagrinėjimo bei Muitinės departamento priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (dėl mokestinių ginčų).
Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnyje nustatyta, jog skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. To paties įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje mokestiniai ginčai apibrėžiami kaip ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Panašiai mokestinio ginčo sąvoka apibrėžta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje. Kadangi nagrinėjamu atveju tarp Muitinės departamento ir bendrovės „Kraitenė“ mokestinis ginčas nėra kilęs, o sprendžiamas užstato įskaitymo klausimas iškėlus įmonei bankroto bylą, Muitinės departamento manymu, sprendžiant ginčą neturi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūromis. Atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę bei į tai, jog šis ginčas, vadovaujantis anksčiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, nepriskirtinas mokestiniams ginčams ir todėl nenagrinėtinas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, sprendžiant kilusio ginčo žinybingumo klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis.
Muitinės įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog skundai dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Komisijai arba teismui. Vadovaujantis šia nuostata, asmuo, nesutinkantis su Muitinės departamento sprendimu, savo nuožiūra gali pasirinkti ar skundą pateikti Komisijai, ar tiesiogiai teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje yra numatytos tam tikros ginčų rūšys, kuomet ginčai nespręstini administracinių ginčų komisijose. Prie jų priskiriami ginčai dėl mokesčių, kitų privalomųjų mokėjimų ir rinkliavų. Būtent šia nuostata vadovaudamasi Komisija iš esmės nenagrinėjo bendrovės „Kraitenė“ skundo dėl Muitinės departamento 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-380 ir nutraukė bylą kaip nežinybingą Komisijai. Muitinės departamentas sutinka su pareiškėjo skundo teismui argumentais dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio nuostatų aiškinimu ir mano, jog ginčas dėl muitinei sumokėto užstato įskaitymo asmens mokestinėms prievolėms padengti nėra susijęs su mokesčių, rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimo klausimais, kadangi ginčo atveju nebuvo keliamas ir nagrinėjamas pačių mokesčių atsiradimo pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 28, 29 straipsniais bei Muitinės įstatymo 89 straipsnio 2 dalimi, Komisija turėjo nagrinėti bendrovės „Kraitenė“ skundą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog skundas dėl Muitinės departamento 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-380, vadovaujantis Muitinės įstatymo 90 straipsnio 2 dalimi, gali būti skundžiamas tiek Komisijai, tiek tiesiogiai teismui, bei siekiant greičiau išspręsti ginčą tarp Muitinės departamento ir bendrovės „Kraitenė“, prašė skundžiamą Komisijos sprendimą ir skundą Teisme nagrinėti iš esmės.
Skundas tenkintinas.
Ginčo esmė – ar kilęs ginčas yra mokestinis, ar nemokestinis, ar pagrįstai Komisija 2006 m. spalio 5 d. sprendimu nutraukė bylą kaip nežinybingą Komisijai.
Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymoir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas.
Iš byloje esančio medžiagos nustatyta, kad bendrovė „Kraitenė“ 2006 m. vasario 13 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo iškelta bankroto byla (Komisijos byla b.l. 54-55). 2006 m. kovo 20 d. administratorius pateikė Kauno teritorinei muitinei prašymą grąžinti sumokėtą užstatą, tikslino sumas (Komisijos byla b.l. 27-28), tačiau prašomos sumos nebuvo grąžintos ir Kauno teritorinės muitinės sprendimais iš užstato sumos buvo įvykdyta mokestinė prievolė (Komisijos byla b.l. 25-26, 45, 48-51). Kauno teritorinės muitinės sprendimai buvo apskųsti Muitinės departamentui (Komisijos byla b.l. 22-24), o Muitinės departamento sprendimas (b.l. 11-13) – Komisijai (b.l. 14-17), kuri 2006 m. spalio 5 d. sprendimu (b.l. 18-21) bylą nutraukė kaip nežinybingą, nes šis ginčas yra mokestinis ir jis nepriklauso Komisijos kompetencijai. Skunde pareiškėja prašo Komisijos sprendimą panaikinti ir įpareigoti komisiją spręsti šį ginčą, nes tai nėra mokestinis ginčas.
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje yra nurodyti ginčai, kurie yra laikomi mokestiniais ginčais. Minėtame straipsnyje numatyta, kad mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija jai priskaičiuotų mokesčių sumų, o kelia klausimą tik dėl mokestinės prievolės įvykdymo būdo, t. y. veiksmo. Pareiškėja nesutinka, kad šios mokesčių sumos būtų padengtos iš užstato sumos, nes jai yra iškelta bankroto byla. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nagrinėjamas ginčas nėra mokestinis, nes pareiškėja skundžia ne priskaičiuotą mokesčių sumą ir tai pabrėžė savo skunde, o kelia klausimą dėl mokestinės prievolės įvykdymo būdo, dėl tam tikro veiksmo, t. y. Kauno teritorinės muitinės atlikto veiksmo – mokestinės prievolės įskaitymo iš užstato sumos. Su šiais argumentais sutinka ir atsakovas – Muitinės departamentas. Taigi nustačius, jog šis ginčas nėra mokestinis, svarbu išsiaiškinti, kam turi būti skundžiami Kauno teritorinės muitinės veiksmai, šiuo atveju sprendimai (2006 m. kovo 24 d., 2006 m. balandžio 6 d., 2006 m. gegužės 4 d.), kuriais nuspręsta atlyginti bendrovės „Kraitenė“ mokestines prievoles iš užstato sumos, ir kas juos nagrinėja.
Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kitų mokesčių administratoriaus sprendimų, t. y. ne dėl mokestinių ginčų, apskundimo tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės, o buvo keliamas klausimas, kokiu būdu mokesčių administratoriaus priskaičiuotos pinigų sumos turi būti išieškomos iš mokesčių mokėtojo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš kreipiantis į teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teisė apskųsti muitinės įstaigų sprendimus ir institucijos, kurios šiuos skundus nagrinėja, yra numatytos Muitinės įstatyme. Minėto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu.
Kauno teritorinės muitinės priimti sprendimai, t. y. veiksmai (Komisijos byla b.l. 25-26, 45, 48-51) yra pareiškėjai tiesiogiai ir individualiai taikomi, todėl ji turi teisę juos skųsti Muitinės įstatymo 89 straipsnio nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo skundai pateikiami Muitinės departamentui, o dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui.
Pareiškėja Kauno teritorinės muitinės sprendimus apskundė Muitinės departamentui, o Muitinės departamento sprendimą – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, todėl akivaizdu, kad ji skundą pateikė įgaliotai tokius ginčus spręsti institucijai, nes įstatymas numato pareiškėjai teisę pasirinkti, ar kreiptis į Komisiją, ar į teismą. Pareiškėja savo teisę tinkamai realizavo, skundą pateikė įgaliotai institucijai, kuri nepagrįstai bylą nutraukė nurodydama, kad ginčas jai nežinybingas, todėl 2006 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimas Nr. 2006/05-4R-227 panaikinamas, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija įpareigojama pareiškėjos skundą dėl Muitinės departamento sprendimo išnagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2006 m. spalio 5 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 2006/05-4R-227 ir įpareigoti komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Muitinės departamento sprendimo panaikinimo iš esmės.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.