- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- e2-2075-894/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19557-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.3.2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei D. I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1. Pripažinti neteisėtais: atsakovės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą „Dėl D. M. atleidimo iš darbo“ ir ieškovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigų pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; 2. Pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, nustatant, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartis Nr. 07 nutraukta darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2016 m. liepos 18 d.; 3. Priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartį Nr. 07 įsidarbino pas atsakovę, pareigos - buhalterė. Ieškovės darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo atvežami ir tvarkomi atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Ieškovė nurodė, kad nuo 2016 m. pavasario atsakovės direktorius pradėjo reikšti nepasitenkinimą ieškovės atliekamu darbu. Vėliau įdarbinta nauja buhalterė, kuri pradėjo vykdyti buhalterės funkcijas už ieškovę, todėl ieškovė, darbdaviui nebesuteikus jai darbo, 2016 m. liepos 8 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo jos pačios prašymu nuo 2016 m. liepos 18 d. Kadangi ieškovė faktiškai nedirbo nuo 2016 m. liepos 8 d., todėl tikėjo, jog atsakovė darbo santykių nutraukimą įformino pagal jos prašymą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė informavo atsakovę, kad šios atstovai atvyktų ir pasiimtų pas ieškovę esančius atsakovės buhalterinės apskaitos registrus. Tačiau atsakovės atstovai 2016 m. liepos 21 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. paėmė tik dalį dokumentų, dėl kitų dokumentų grąžinimo ieškovei buvo atsiųstas 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas dėl darbų ir dokumentų perdavimo, nors ieškovė jau nedirbo pas atsakovę. 2016 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė sužinojo, kad atsakovė priėmė įsakymą dėl ieškovės pakartotinio atleidimo iš pareigų pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pasidomėjusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje apie savo atleidimo datą ir pagrindą, ieškovė sužinojo, jog ji nebuvo atleista iš darbo jos prašymu pagal 2016 m. liepos 8 d. prašymą nuo 2016 m. liepos 18 d. Kadangi ieškovė savo valią nutraukti darbą su atsakove išreiškė 2016 m. liepos 8 d. prašymu dėl atleidimo iš užimamų pareigų ir savo valios nekeitė (nedirbo), atsakovė privalėjo pasibaigus prašyme nustatytam terminui nutraukti darbo santykius su ieškove ir įforminti darbo sutarties nutraukimą. 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo yra neteisėtas ir dėl to, jog ieškovė nepadarė ir negalėjo padaryti jokio drausmės pažeidimo, nes ji tuo metu jau nebedirbo pas atsakovę (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog 2016 m. liepos 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsakymu konstatuoja situaciją, kad įsakymo priėmimo dienai neįvykdytas pačios ieškovės pasižadėjimas perduoti darbus 2016 m. liepos 18 d., ir nurodo ieškovei, kuri dar nėra atleista iš darbo, paruošti buhalterinės apskaitos duomenų ir dokumentų perdavimą iki naujai nustatyto termino – 2016 m. liepos 22 d. Tuo pačiu įpareigoja ieškovę atlikti įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizaciją bei pateikti rašytinį pasiaiškinimą, kodėl nebuvo pateikta VĮ „Registrų centras“ 2015 m. įmonės finansinė atskaitomybė. Šis įsakymas pateiktas ieškovei el. paštu. Šį įsakymą ieškovė pavėluotai ir iš dalies įvykdė 2016 m. rugpjūčio 2 d. Buhalterijos darbų ir dokumentų dalinio perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovės atstovei A. N. dalį jos turimos atsakovės buhalterinės medžiagos. 2016 m. rugpjūčio 16 d. atlikus papildomų dokumentų ir apskaitos duomenų perdavimą, šiame akte pasirašiusios šalys padarė atskirą įrašą apie likusius neperduotus dokumentus. 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsakymu pakartotinai pareikalavo, kad ieškovė perduotų likusius neperduotus atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Šis įsakymas buvo pateiktas ieškovei el. paštu. Tačiau ieškovė daugiau jokių dokumentų atsakovei neperdavė. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą pasiaiškinti dėl iškilusių buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimų, o taip pat iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., 14 val. perduoti likusius dokumentus. Šiame prašyme nurodyta, kad neperdavus dokumentų likučių, ieškovė bus atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Šis prašymas buvo pateiktas ieškovei el. paštu. Ieškovei ignoruojant atsakovės prašymą, atsakovė, kaip buvo žadėjusi, atleido ieškovę iš darbo pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (vienašališkai, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę). Sužinojusi apie įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nesklandumus, 2016 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos patikrinimo ir buhalterinės apskaitos sutvarkymo. Nors tikrinimas ir dokumentų tvarkymas dar tęsiasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m spalio 24 d. pateikė atsakovei apskaitos patikrinimo aktą, kuriame įvardijo visus iki šios dienos nustatytas atsakovės apskaitos klaidas ir netikslumus. Tokiu būdu akivaizdu, kad ieškovė pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą buvo atleista pagrįstai. Beje, nutraukiant darbo santykius, su ieškove jos rašytiniu sutikimu atsiskaityta šalių įsiskolinimų tarpusavio užskaitos būdu, pagal kurį ieškovė dar liko skolinga atsakovei 304,85 Eur, kurių ji nesumokėjo iki šiol (b. l. 52-55).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 07, ieškovės pareigos – buhalterė (b. l. 12-14). 2016 m. liepos 8 d. ieškovė atsakovės vadovui L. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą atleisti ieškovę iš užimamų pareigų darbuotojo pareiškimu nuo 2016 m. liepos 18 d. (b. l. 6,15). 2016 m. liepos 21 d. ieškovė atsakovės vadovui perdavė atsakovės sąskaitas, sutartis, CMR RAM 0001243-0001343 (543 lapai) (b. l. 7). 2016 m. liepos 21 d. atsakovės vadovas priėmė įsakymą dėl D. M. iškelto reikalavimo perduoti darbus ir dokumentus, kuriuo įsakė paruošti buhalterinės apskaitos duomenų ir dokumentų perdavimą A. N. iki 2016 m. liepos 22 d. 16.00 val., iki nurodyto termino pabaigos atlikti įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizaciją bei raštu paaiškinti dėl finansinės atskaitomybės nepateikimo VĮ „Registrų centras“. Minėtas įsakymas ieškovei išsiųstas 2016 m. liepos 21 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-57). 2016 m. rugpjūčio 2 d. surašytas buhalterijos darbų ir dokumentų dalinio perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 8-9, 58-59). 2016 m. rugpjūčio 17 d. priimtas įsakymas dėl D. M. iškelto reikalavimo perduoti darbus ir dokumentus (pakartotinai), kuris ieškovei išsiųstas elektroniniu paštu 2016 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 60-61). 2016 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei atsakovės vadovas išsiuntė prašymą pasiaiškinti dėl netinkamai vykdytų pareigų ir likusių dokumentų perdavimo. Minėtas prašymas išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu (b. l. 62-64). 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu ieškovė atleista iš buhalterės pareigų pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo drausmę) (b. l. 5, 67).
Įstatymas teismui suteikia aktyvų vaidmenį darbo ginčų bylose tikslu apsaugoti silpnesniąją darbo teisinių santykių šalį – darbuotoją, tačiau teismo aktyvus vaidmuo nepanaikina darbdavio pareigos įrodyti savo teiginius (CPK 12 str., 178 str.).
Konstatuotina, kad būtent ieškovė inicijavo ir siekė įgyvendinti savo teisę nutraukti darbo sutartį. Ieškovė nesiekė tęsti ar atnaujinti nutrauktų darbo santykių, o teigė, kad darbo sutartis turėjo būti nutraukta jos prašymu, t. y. DK 127 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Šalių ginčas vertintinas kaip kilęs ne dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, o dėl to, kad darbdavys pažeidė įstatymus ir neįformino atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu. Kai darbdavys tinkamai neįformina atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, darbuotojo teisės apginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta įstatyme įtvirtintu pagrindu, kuris atitinka realią faktinę situaciją bei ginčo šalis grąžinant į padėtį, analogišką situacijai, jeigu darbuotojo teisių pažeidimo nebūtų buvę, o darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį būtų buvęs įformintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011).
Dėl darbo sutarties nutraukimo datos
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iš tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Šioje byloje aktuali DK 127 straipsnio 1 dalis. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų (DK 127 str. 1 d. redakcija XI-927, galiojusi ginčo darbo sutarties nutraukimo dieną). Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybes surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (14 darbo dienų) bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju.
Minėta, kad 2016 m. liepos 8 d. ieškovė atsakovės vadovui L. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą atleisti ieškovę iš užimamų pareigų darbuotojo pareiškimu nuo 2016 m. liepos 18 d. (b. l. 6,15). Ieškovė darbdavį įspėjo iki darbo sutarties nutraukimo likus ne 14 darbo dienų, tačiau 6 darbo dienoms arba 10 kalendorinių dienų. Darbdavys yra stipresnioji darbo santykių šalis, jis turi pareigą išspręsti darbuotojo tinkamai pateiktą prašymą nutraukti darbo sutartį įstatymo nustatytu terminu, o esant tam tikriems neaiškumams dėl darbuotojo prašymo išsprendimo būdo, bendradarbiauti su darbuotoju. Darbdavys į bylą nepateikė duomenų, kad atsisakė atleisti ieškovę jos nurodytu pagrindu ir nuo nurodytos datos, t. y. 2016 m. liepos 18 d. Be kita ko, 2016 m. liepos 21 d. priimtame įsakyme dėl D. M. iškelto reikalavimo perduoti darbus ir dokumentus nurodyta, kad „ <...> Pasikeitus vyr. buhalteriui, įsakau: <...>“ (b. l. 56). Taip pat, 2016 m. rugpjūčio 2 d. priimtame buhalterijos darbų ir dokumentų dalinio perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad „<...> D. M., dirbusi pagal darbo sutartį Nr. 07 buhalterės pareigose iki 2016 m. liepos 19 d. <...>“ (b. l. 8). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad darbdavys priimdamas minėtus įsakymą ir aktą konstatuoja, kad ieškovė dirbo iki 2016 m. liepos 19 d.
Teismas laiko, kad atsakovė atsisakė nuo jos naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (14 darbo dienų) bei sutiko su darbuotojos prašymu nutraukti darbo sutartį nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Teismas konstatuoja, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2016 m. liepos 18 d. (ši diena yra paskutinė ieškovės faktinė darbo diena) pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.
Dėl drausminės nuobaudos teisėtumo
2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu ieškovė atleista iš buhalterės pareigų pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo drausmę) (b. l. 5, 67). Nuobaudos skyrimo pagrindu nurodomi 2016 m. liepos 21 d.; 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymai.
Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635/2005, 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2012).
Teismas atsižvelgia į tai, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarką reglamentuojančiame DK 240 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama darbdavio įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareikalavo ieškovės pasiaiškinti iki 2016 m. rugsėjo 2 d., o iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. perduoti prašyme minimus dokumentus. Nepraėjus atsakovės nustatytam terminui, atsakovės vadovas tą pačią dieną - 2016 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą atleisti ieškovę pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nėra nurodomas konkretus darbo drausmės pažeidimas, kurio padarymu yra kaltinama ieškovė. Prašoma paaiškinti, kas, kada ir kokiu būdu ieškovei davė nurodymus daryti pavedimus (1 p.), kodėl nebuvo išrašytos einamojo mėnesio sąskaitos faktūros atsakovei (2 p.), kodėl PVM deklaracijos nebuvo pateiktos laiku (3 p.). Minėto prašymo 5 punkte prašoma iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. 14.00 val. perduoti atsakovei likusius dokumentus (kasos pirminius dokumentus, avanso apyskaitas su atsakingų asmenų parašais, balanso ir pelno ataskaitą). Prašyme taip pat nurodoma, kad neįvykdžius prašymo perduoti nurodytus dokumentus iki nurodyto termino ieškovė bus atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Teismas pažymi, jog šis atleidimo pagrindas skiriasi nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakyme dėl D. M. atleidimo iš darbo nurodyto pagrindo - DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Atsakovė remiasi 2016 m. spalio 24 d. apskaitos tikrinimo aktu ir nurodo, kad ieškovei nuobauda skirta pagrįstai. Pažymėtina, jog atsakovė ieškovę atleido 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu, o apskaitos tikrinimo aktas priimtas tik po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. spalio 24 d. Todėl juo pagrindžiant 2016 m. rugpjūčio 24 d. skirtą nuobaudą, kuomet pati atsakovė minėto akto dar neturėjo ir negalėjo žinoti jame nustatytų faktinių aplinkybių, be to, ieškovei jis nebuvo pateiktas ir ieškovė negalėjo dėl jo pateikti paaiškinimų, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, teisinio apibrėžtumo ir stabilumo principai (CK 1.2, 1.5 str.). Darytina išvada, jog skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo darbdavys padarė visą eilę procedūrinių pažeidimų. Kita vertus, teismas pažymi, kad darbo santykiams pasibaigus 2016 m. liepos 18 d., ieškovė objektyviai negalėjo nusižengti darbo pareigoms, nes po 2016 m. liepos 18 d. nebeturėjo pareigos jų vykdyti.
Teismui konstatavus, kad paskutinė ieškovės darbo diena pas atsakovę buvo 2016 m. liepos 18 d., minėti įsakymai (2016 m. liepos 21 d. įsakymas dėl D. M. iškelto reikalavimo perduoti darbus ir dokumentus, 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas dėl D. M. iškelto reikalavimo perduoti darbus ir dokumentus (pakartotinai) ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas dėl D. M. atleidimo iš darbo (pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą), vertintini kaip neteisėti ir niekiniai, nes darbdavio priimti dėl asmens (buvusio darbuotojo), su kuriuo egzistavę darbo santykiai jau buvo pasibaigę.
Nagrinėjamu atveju ieškovės pažeistos teisės teismo apginamos, nustatant, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2016 m. liepos 18 d. (ši diena yra paskutinė ieškovės faktinė darbo diena) pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Konstatavus, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. liepos 18 d. d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, naikintinas atsakovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas dėl D. M. atleidimo iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2014).
Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinio reikalavimai laikytini neturtinio pobūdžio reikalavimais. Už tokius reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma yra 62,00 Eur (31,00 Eur x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).
Pateikta 2016 m. rugsėjo 19 d. teisinės pagalbos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir advokato A. B. (b. l. 11). Advokatas parengė procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdžiuose. Pateiktas 2016 m. gruodžio 15 d. prašymas advokato pagalbos išlaidoms apmokėti. Prašyme nurodoma, jog išlaidas sudaro 250,00 Eur užmokestis advokatui A. B. už ieškovo ieškinio parengimą bei 150,00 Eur už atstovavimą teisme. Pateikti apmokėjimą advokatui patvirtinantys dokumentai (b. l. 86, 88). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistina 400,00 Eur (150,00 Eur + 250,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, nes į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini); korespondencijai: (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 07 nutraukta 2016 m. liepos 18 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį.
Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą dėl D. M. atleidimo iš darbo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini); korespondencijai: (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.