Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00157-349-2007-59

NUOSPRENDIS

2007 m. birželio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su Širvintų rajono apylinkės teismo 2005-02-25 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu K. B. išteisintas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Latvijos Respublikos gyventoju D. F. (D. F.), kuris už savo veiksmus dėl 2004-01-25 padaryto nusikaltimo – svetimo turto didele apimtimi įsigijimo apgaule 2006-09-14 Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo sprendimu pripažintas kaltu pagal BK 177 str. 3 d., 177 str. 3 d. ir 20 str. 3, 4 d., 314 str. 2 d. ir 20 str. 3, 4 d. bei nuteistas, savo bei (duomenys neskelbtini) naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2003 m. pabaigoje susitarė su Latvijos Respublikos gyventoju D. F. Lietuvos Respublikos teritorijoje atlikti su D. F. aptartus veiksmus : imituoti vežamo krovinio plėšimą, turint tikslą užvaldyti vilkikų su priekabomis vežtą krovinį bei pačius automobilius.

Tuo tikslu D. F. nuo 2004 m. sausio mėn. pradžios iki 2004-01-24 Latvijos Respublikos teritorijoje organizavus nusikalstamą veiką ir atlikus visus jos parengiamuosius-organizacinius veiksmus, tai yra jis, būdamas firmos „MD-Laine“ vadovu, atsakingu už krovinių pervežimą, neketindamas atlikti krovinio pervežimo iki paskirties vietos, o perduoti jį Lietuvos Respublikoje N. K. (duomenys neskelbtini), 2004-01-19 firmos “MD Line” vardu sudarė kavos krovinio pervežimo sutartis su Estijos kompanija „Dle OŪ“ ir priėmė vykdymui užsakymą pervežti 254 315,85 JAV dolerių (693 214, 14 Lt.) vertės 36 tonų tirpios kavos “Tchibo” krovinį, kurį firma (duomenys neskelbtini) turėjo pristatyti Estijos ekspedicinei kompanijai (duomenys neskelbtini), esančiai Estijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini); per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis surado ir pasamdė du vairuotojus - A. P. (A. P.) ir A. A. (A. A.), aprūpino juos reikiamais dokumentais, pinigais kelionės išlaidoms, gavo Lenkijos vizą A. A. ir davė instrukcijas, kaip elgtis atvykus į Lietuvą, imituojant suplanuotą vilkikų su kroviniu pagrobimą ir už šių nurodymų vykdymą pažadėjo sumokėti A. A. 2000 eurų, o A. P. 2500 eurų; 2004 m. sausio 21 d. išsiuntė vairuotojus į Lenkijos Respublikos Teresino miestą – A. P. – su automobiliu VOLVO VH 12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 23600 eurų (81 486,08 Lt.) vertės su puspriekabe „SCHMITZ SKO 24“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 26000 eurų ( 89 772,80 Lt.) vertės, kurie pagal 2001-04-23 finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausė Latvijos lizingo kompanijai „Unilizings“, ir A. A. su automobiliu-vilkiku VOLVO FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), -25900 eurų (89 427,52 Lt.) vertės su puspriekabe „BURG BPO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 21000 eurų (72 508,80 Lt.) vertės, kurios pagal 2001-04-23 d. finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausė Latvijos lizingo kompanijai (duomenys neskelbtini) , bendra transporto priemonių vertė – 96500 eurų ( 333 195,20 Lt) pasikrauti tirpios kavos “Tchibo” krovinį, priklausantį kavos kontrakto savininkui Kipro AB “C. T.”, ir 2004 m. sausio 23 d. buvo pakrauta: į A. A. vairuojamas transporto priemones: pagal 2004-01-23 d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), invoice Nr.(duomenys neskelbtini) ir CARNET TIR Nr. (duomenys neskelbtini) - 7714 dėžių kavos „TCHIBO“ produktų bendros 130 899,86 JAV dolerių (356 806, 84 Lt) vertės ir į A. P. vairuojamas transporto priemones: pagal 2004-01-23.d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), invoice Nr. (duomenys neskelbtini) ir Carnet TIR Nr.(duomenys neskelbtini) - 7601 dėžė kavos TCHIBO produktų bendros 123 415,99 JAV dolerių (336 407,30 Lt) vertės,

o N. K., siekdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje imituoti D. F. vadovaujamai firmai (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinė Riga, A. Č. g. (duomenys neskelbtini) Latvija) patikėto pervežimui kavos krovinio plėšimą, vilkikams su kroviniu paslėpti, 2003 m. apie lapkričio mėn. per G. Ž. už 500 Lt išsinuomojo Radviliškio raj. gyventojui J. K. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, dėl vilkikų pervarymo iš sutartos vietos, esančios kelio Kaunas – Panevėžys 45 kilometre, į išnuomotą garažą susitarė su vairuotoju V. V. už piniginį atlygį, 2004-01-24 tiksliai nenustatytu laiku telefonu gavęs iš D. F. pranešimą apie tai, kad pastarojo pasamdyti vairuotojai A. P. ir A. A., vairuodami du vilkikus su kroviniu, 2004-01-24 14 val. pravažiavo Lenkijos-Lietuvos valstybinę sieną ir vyksta į iš anksto N. K. nurodytą vietą, esančią kelio Kaunas-Panevėžys 45 kilometre, SMS žinute pranešė D. F., kad jis į sutartą vietą atvykti vėluos ir kad vairuotojus pasitiks jo atsiųstas žmogus vardu (duomenys neskelbtini), susitarė su K. B. dėl to, kad pastarasis 2004 m. sausio 24 d. apie 20 val. kelio Kaunas-Panevėžys 45 kilometre pasitiks atvyksiančius su kroviniu vairuotojus A. P. ir A. A., ką K. B. ir padarė, nurodytu laiku pasitikęs vairuotojus, prisistatęs jiems vardu “Andrius” ir paaiškinęs, kad jis nuo (duomenys neskelbtini), N. K. neužilgo automobiliu, kurio valstybinis numeris nenustatytas, atvykus prie vilkikų stovėjimo vietos, atsivežus V. V., perdavus vairuotojams gertuvę su namine degtine, sumuštinius, liepė A. A. bei A. P. palikti vilkikus su kroviniu ir dokumentais toje vietoje, kurioje vilkikai ir stovėjo, t.y. kelio Kaunas-Panevėžys 45 kilometre, ir vilkikuose buvo palikti: krovinio gabenimo važtaraščiai ( invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir CARNET TIR Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilių dokumentai, draudimo polisai, licenzijos, kavos sertifikatai, siekdamas praleisti laiką, kol bus paslėpti vilkikai su kroviniu, paprašė K. B. pabūti su vairuotojais. K. B. išvežus vairuotojus A. A. ir A. P. iš tos vietos, N. K. 2004-01-24 maždaug nuo 21 val. iki 2004-01-25 d. 4 val. ryto paslėpė vilkikus “Volvo” valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir EC 5222 su puspriekabėmis “Burg BPO” ir “Schmitz SKO” valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su kavos kroviniu, kurie, N. K. nurodymu ir jam rodant kelią, vairuotojo V. V. nuo kelio Kaunas-Panevėžys 45 kilometro vietos buvo pervaryti į iš anksto išnuomotą garažą, priklausantį J. K., esantį (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, 2004-01-25 apie 4 val. K. B. atvežus vilkikų vairuotojus A. A. ir A. P. prie sankryžos, esančios važiuojant Šėtos gyvenvietės link, N. K., vykdydamas susitarimą su D. F., siekdamas nuslėpti savo ir bendrininkų nusikalstamus veiksmus, imitavo nusikalstamą veiką-plėšimą: liepė vairuotojams A. A. ir A. P. įlipti į automobilį “O. A.” valst.Nr. (duomenys neskelbtini) tuo tikslu, kad matytųsi bet kokie požymiai, kad jie buvo laikomi minėtame automobilyje, liepė palikti pėdsakus šiame automobilyje, įsėdus į jį, paėmė A. A. ir A. P. mobilaus ryšio telefono aparatus (“Nokia 5110” su latviškomis SIM kortelėmis), pastariesiems plastmasiniais pavalkais surišo rankas bei davė nurodymą melagingai pranešti policijai, kad jų vairuojamus automobilius su puspriekabėmis 2004-01-24 apie 20 val. Kėdainių raj. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje sustabdė 4 asmenys, stovėję šalia policijos automobilio, apsirengę rūbais, panašiais į policijos pareigūnų uniformas, kurie, panaudodami fizinį smurtą, įsodino juos į minėtą automobilį, surišo jiems rankas ir pagrobė vilkikus su puspriekabėmis ir 36 tonomis kavos kroviniu, ką pastarieji ir padarė, 2004-01-25 apie 5 val. atėję į R. Š. sodybą, esančią Kėdainių raj. (duomenys neskelbtini) miestelyje bei tą pačią dieną Kėdainių rajono policijos komisariate pranešdami apie tariamą plėšimą, 2004-01-25 apie 4 val. N. K. telefonu pranešė D. F. apie tai, kad nusikalstamo susitarimo sąlygos įvykdytos, krovinys kartu su automobiliais užvaldytas.

Tokiais veiksmais N. K. savo ir D. F. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – tirpios kavos „Tchibo“ krovinį 254 315,85 JAV dolerių (693 214, 14 Lt) vertės, priklausantį K. A. bendrovei “C. T.”, kurios generalinis ekspeditorius Estijos bendrovė (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Talino mieste, Estijoje, ir Latvijos lizingo kompanijai “Unilizings” priklausančius 2 vilkikus su puspriekabėmis: vilkiką VOLVO VH 12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 23600 eurų (81 486,08 Lt) vertės su puspriekabe „SCHMITZ SKO 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 26000 eurų ( 89 772,80 Lt) vertės, ir vilkiką VOLVO FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), -25900 eurų (89 427,52 Lt) vertės su puspriekabe „BURG BPO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - 21000 eurų (72 508,80 Lt) vertės, bendros 96500 eurų (333 195,20 Lt) vertės, iš viso įgydamas turto už 1 026 409, 34 Lt sumą.

K. B. išteisintas kaltinant jį tuo, kad jis Lietuvos Respublikos piliečiui N. K., veikusiam organizuotoje grupėje su Latvijos gyventoju D. F., teikdamas priemones (automobilį) ir realią pagalbą, padėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje daryti nusikalstamą veiką - sukčiavimą, N. K. ir D. F. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent :

2003 m. rugsėjo-spalio mėn. Latvijos Respublikos gyventojui D. F. susitarus su Lietuvos Respublikos piliečiu N. K., kuris D. F. buvo prisistatęs vardu (duomenys neskelbtini), kartu vykdyti nusikalstamą veiką - savo ir D. F. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, Lietuvos Respublikos teritorijoje imituojant D. F. vadovaujamai firmai (duomenys neskelbtini) patikėto kavos krovinio ir dviejų vilkikų su puspriekabėmis, pakrautomis minėtu kroviniu, pagrobimą, D. F. vykdant nusikalstamos veikos parengimo ir organizavimo planą Latvijos Respublikos teritorijoje, o N. K. - nusikalstamos veikos organizavimą ir vykdymą Lietuvos Respublikoje, 2004 m. sausio 24 d. apie 20 val. D. F. pasamdytiems vairuotojams A. P. ir A. A. - vilkikais VOLVO FH 12, valstybiniai Nr.Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) su puspriekabėmis BURG BPO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir SCHMITZ SKO 24, valstybinis Nr. F 7094. (duomenys neskelbtini) pakrautomis 36 tonomis tirpios kavos TCHIBO kroviniu atvykus į Lietuvą, į D. F. su N. K. sutartą vietą, esančią kelio Kaunas-Panevėžys 45 kilometre, iš anksto susitaręs su N. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės lengvame automobilyje laukė ir pasitiko vairuotojus A. P. ir A. A., prisistatė vardu (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad jis yra nuo (duomenys neskelbtini), pakvietė vairuotojus sėsti į jo automobilį ir palaukti, kol atvyks N. K. ( (duomenys neskelbtini)). Po kelių minučių nenustatytu automobiliu atvykus N. K., pasikalbėjo su juo ir perdavė vairuotojams pastarojo atvežtus gertuvę su namine degtine ir sumuštinius. Kai K. B. akivaizdoje, vykdydami N. K. ir D. F. nurodymus, vairuotojai A. P. ir A. A. perdavė N. K. abu vilkikus su puspriekabėmis ir kroviniu.

Padėdamas N. K. vykdyti nusikalstamą veiką, siekdamas praleisti laiką, kol paslėpti vilkikai su kroviniu bei paruošta žinomai nebūto, tyčia N. K. imituoto nusikaltimo - plėšimo vieta, K. B. vairuotojus A. P. ir A. A. nenustatytos markės lengvuoju automobiliu apie valandą maždaug nuo 21 val. iki 22 val. vežiojo po tyrimo nenustatytas vietas, po to, sustojus kelkraštyje, šiame automobilyje kartu su vairuotojais laukė beveik iki 4 vai. ryto, ir, gavęs telefonu nurodymą iš N. K., nuvežė vairuotojus A. P. ir A. A. Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) mietelio link prie kelio sankryžos, prie melsvos spalvos automobilio "O. A.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užklijuota žalsvos spalvos juosta ir ženklu, panašiu į Lietuvos policijos skiriamąjį ženklą. Į tą pačią vietą apie 4 val. atvykus N. K., K. B. akivaizdoje liepusiam vairuotojams A. A. ir A. P. įlipti į automobilį "O. A." ir palikti jame savo pėdsakus, įsėdus į jį ir primėčius nuorūkų automobilyje bei šalia jo, paėmusiam A. A. ir A. P. mobilaus ryšio telefono aparatus, plastmasiniais automobilio pavalkais surišusiam pastariesiems rankas, N. K. liepimu į K. B. vairuojamą nenustatytos markės lengvąjį automobilį atsisėdusius surištus vairuotojus A. P. ir A. A. kartu su N. K. nuvežė arčiau Kėdainių rajono Šėtos miestelio ir išleido, N. K. parodžius kryptį, kur jiems reikia eiti, ieškant gyvenvietės ir prašant pagalbos bei pranešti policijai N. K. nurodytą melagingą informaciją apie jų atžvilgiu neva įvykdytą plėšimą, kad 2004-01-24 apie 20 val. Kėdainių raj. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje jų vairuojamus vilkikus sustabdė stovėję šalia policijos automobilio apsirengę rūbais, panašiais į policijos pareigūnų uniformas 4 asmenys, kurie, panaudodami fizinį smurtą, įsodino juos į minėtą automobilį, surišo jiems rankas ir pagrobė vilkikus su puspriekabėmis ir 36 tonomis kavos krovinio, ką A. A. su A. P. ir padarė.

Tokiais veiksmais K. B. buvo kaltinamas padėjęs organizuotai D. F. ir N. K. grupei pastarųjų naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – kavos krovinį 254 315, 85 JAV dolerių (693 214,14 Lt) vertės bei 2 automobilius „Volvo" su 2 puspriekabėmis 333 195, 20 Lt vertės, iš viso 1 026 409, 34 Lt vertės turtą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.

Teismas nepagrįstai N. K. veiką įvertino kaip padarytą bendrininkų grupėje ir perkvalifikavo iš BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. į BK 182 str. 2 d. nes bylos įrodymai patvirtina, N. K. veikė kaip organizuotos grupės narys. N. K. ir grupės narių įvykdytas nusikaltimas buvo detaliai suplanuotas, jam buvo ruošiamasi gana ilgą laikotarpį, kiekvienas iš nusikaltime dalyvavusių asmenų atlikto konkretų ir apibrėžtą vaidmenį, tarp D. F. ir N. K. susiformavo tvirti besitęsiantys ryšiai, jie abu, atlikdami vykdytojų funkcijas realizavo bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, dar iki nusikaltimo padarymo suprato sukūrę organizuotą grupę ir jai priklausę. Bendrininkavimas organizuotos grupės forma didina N. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl jam turi būti paskirta griežtesnė bausmė.

Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2005-02-25 nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas taikė neteisingą bausmių subendrinimo būdą, nes veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir labai skiriasi savo pavojingumu, todėl bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu ir į atliktos bausmės laiką įskaitytas 2005-02-25 nuosprendžiu atliktos bausmės laikas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis N. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo N. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, išteisintasis K. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

K. B. išteisintas kaltinant jį padėjus organizuotai nuteistojo N. K. ir D. F. grupei sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą. Prokuroro nuomone, padėjimas sukčiauti pasireiškė tuo, kad K. B., automobiliu vežiodamas vilkikų vairuotojus A. P. ir A. A. tol, kol nuteistasis N. K. paslėpė vilkikus su kavos kroviniu ir nuveždamas vairuotojus prie Šėtos miestelio, suteikė priemonę padaryti sukčiavimą – automobilį ir realią pagalbą nuteistajam.

BK 24 str. 6 d. nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ir pagamintus daiktus.

Padėjimas visuomet yra tyčinė veika. Įvertinus tai, kad sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, padėjėjo sukčiaujant veikoje taip pat turi būti nustatyta ir įrodyta tiesioginė tyčia. Šioje byloje būtina nustatyti, kad K. B., būdamas sukčiavimo padėjėju, suvokė, jog savo veiksmais padeda vykdytojams, turintiems tikslą apgaule užvaldyti vilkikus ir jais vežamą krovinį, imituoti šio turto plėšimą, ir norėjo tokių padarinių.

Prokuroras skunde teigia, kad nuteistasis N. K. ir išteisintasis K. B. buvo iš anksto susitarę, kad K. B. padės nuteistajam padaryti sukčiavimą ir žinojo, kokius konkrečius veiksmus jam reikės atlikti, padedant daryti šį nusikaltimą. Savo išvadą prokuroras grindžia tokiais argumentais: K. B. iš anksto įvykio vietoje laukė atvykstančių vilkikų, vairuotojai paliko vilkikus įjungtais varikliais ir su dokumentais, todėl išteisintasis matė ir suprato, kad vilkikai nėra sugedę, jis vairuotojams prisistatė svetimu (duomenys neskelbtini) vardu, siekdamas nuslėpti savo anketinius duomenis, vežiodamas vairuotojus kelias valandas, su jais neaptarinėjo vilkikų gedimo, nenuvežė jų į viešbutį ar autobusų stotį ir, pagal vairuotojų parodymus, kelionės metu nuolat bendravo su N. K. telefonu.

Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis ir išteisintasis nurodė vienodą K. B. atvykimo prie vilkikų priežastį – jis nuvykęs N. K. prašymu automobiliu pavežioti vilkikų vairuotojų, kol bus sutaisyti sugedę vilkikai. Šie parodymai kitais bylos įrodymais nepaneigti. Liudytojų – vilkikų vairuotojų A. A. ir A. P. parodymais nustatyta, kad K. B. įvykio vietoje laukė atvykstančių vilkikų, jiems prisistatė Andrejaus vardu ir paaiškino esąs (duomenys neskelbtini) ( N. K. ) pažįstamas, jie, įsėsdami į K. B. automobilį, vilkikus paliko įjungtais varikliais, tačiau šie parodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą buvus išankstinį susitarimą tarp nuteistojo ir išteisintojo padaryti nusikaltimą. K. B. veiksmai – atvykimas pirmam ir pasivadinimas svetimu vardu, jo neaptarinėjimas su vairuotojais vilkikų gedimų neįrodo, kad jis žinojo apie daromą sukčiavimą. N. K. K. B. nepaaiškino, kokie vilkikų gedimai bus taisomi, todėl faktas, kad išteisintasis girdėjo įjungtų variklių garsą, neleidžia tvirtinti, kad K. B. neabejotinai suprato automobilius esant nesugedusius. N. K. paaiškino, apelianto nuomone, neracionalų savo ir išteisintojo elgesį – vairuotojų vežiojimą ir neapgyvendinimą viešbutyje – jis taip norėjęs sutaupyti pinigus. Pagal liudytojo A. A. parodymus, važinėjant K. B. gavo SMS pranešimus, kalbėjosi telefonu, tačiau liudytojas nenurodė, su kokiu asmeniu ar asmenimis vyko telefoninis bendravimas, liudytojas A. P. parodė kelionės metu snaudęs, todėl jos aplinkybių neprisimenantis, pagal K. B. ir N. K. parodymus, N. K. paskambino K. B. ir liepė jam vairuotojus nuvežti prie (duomenys neskelbtini) miestelio. Taigi liudytojų parodymai nepatvirtina skunde nurodomos aplinkybės, kad išteisintasis kelionės metu telefonu nuolat palaikė ryšį būtent su nuteistuoju, o išteisintojo ir nuteistojo nurodytas vienas pokalbis nereiškia tarp jų vykus nuolatinį bendravimą.

Susitarimas padėti padaryti nusikaltimą galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje – nuo kėsinimosi iki užbaigimo, todėl nenustačius išankstinio susitarimo tarp nuteistojo ir išteisintojo, būtina nustatyti tokį susitarimą įvykus žodžiu arba konkliudentiniais veiksmais vėlesnėse nusikaltimo stadijose. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo ir išteisintojo parodymai apie įvykius prie tariamo policijos automobilio iš dalies prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, remiamasi liudytojų A. P. ir A. A. – vilkikų vairuotojų – parodymais.

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis ir A. A. K. B. vairuojamu automobiliu nuvyko prie policijos ženklais pažymėto automobilio, kuriame N. K. liepimu jis ir A. A. paliko savo pėdsakus. N. K. jam ir A. A. surišo rankas, paėmė telefonus, po to jie trise įsėdo į K. B. vairuojamą automobilį, kuriame N. K. jiems papasakojo tariamo plėšimo versiją ( 4 t., 26-31 b. l.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, liudytojas A. P. parodė, kad jis ir A. A. sutartoje vietoje, kurioje jų laukė N. K. ir K. B., persėdo į K. B. automobilį. Po keleto valandų atvykęs N. K. surišo jam ir A. A. rankas, papasakojo plėšimo versiją ir, nuvežęs iki kaimo, išleido ( 4 t., 60-67 b. l. ).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. B. jį ir A. P. nuvežus prie (duomenys neskelbtini), N. K. jam ir A. A. liepė persėsti į policijos ženklais pažymėtą automobilį, paėmė jų telefonus, surišo rankas, pasodino į automobilį ,,Ford“ ir nuvežė link kaimo ( 4 t., 15-17 b. l. ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, liudytojas A. A. parodė, kad K. B. jį ir A. P. nuvežus prie Šėtos kaimo, prie jų privažiavo N. K. automobiliu ,,O. A.” su žalia policijos juosta, liepė jam ir A. P. persėsti į šį automobilį, palikti jame savo buvimo pėdsakus, šiame automobilyje papasakojo versiją, kurią jie turėsią pranešti policijai, paėmė jų telefonus ir surišo rankas, po to K. B. vairuojamu automobiliu jie ir N. K. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) kaimo ( 4 t., 70-76 b. l. ).

Teisiamajame posėdyje A. A. parodė, kad N. K., atvykęs policijos juosta pažymėtu automobiliu, liepė jam ir A. P. persėsti į savo automobilį, kad jame paliktų savo pėdsakus. Po to K. B. vairuojamame automobilyje N. K. jam ir A. P. surišo rankas, paėmė telefonus. Liudytojas nurodė, kad K. B. matė jų surištas rankas, tačiau nežino, ar K. B. buvo šalia ir girdėjo N. K. pasakytą versiją ( 8 t., 15-17 b. l. ).

Šie parodymai patvirtina prokuroro skunde daromą išvadą, kad K. B. matė surištas liudytojų A. A. ir A. P. rankas, nes pagal liudytojų parodymus, jie surištomis rankomis K. B. vairuojamu automobiliu buvo nuvežti prie (duomenys neskelbtini) kaimo.

Tačiau bylos įrodymai nepatvirtina kitos skundo išvados, kad K. B. matė automobilį, apklijuotą policijos skiriamaisiais ženklais. Iš įvykio vietos ir automobilio ,,O. A.”, valst Nr.(duomenys neskelbtini) apžiūros protokolų ir jų priedų matyti, kad automobilis ,,O. A.” stovi šalutiniame kelyje, kelkraštyje, prie medžio, apie 25 m. nuo pagrindinio kelio Ukmergė-Kėdainiai. Ant automobilio kairiosios pusės galinių durelių priklijuotas ženklas, panašus į buvusį Kelių policijos skiriamąjį ženklą, ant abiejų kairiosios pusės durelių priklijuota žalia juosta. Kitoje automobilio pusėje ženklų nėra ( 1 t., 48-58 b. l. ). Skunde teigiama, kad iš įvykio vietos apžiūros metu darytų nuotraukų matyti, kad matomumas dėl sniego dangos buvo geras, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įvykis vyko sausio 25 d., apie 4-5 val., o įvykio vieta apžiūrėta nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 30 min., iš nuotraukų spręsti apie gerą matomumą, buvusį prieš kelias valandas, negalima. Pagal liudytojo A. A. parodymus, N. K. prie K. B. automobilio privažiavo iš kairės pusės automobiliu ,,O. A.”, kairėje pusėje pažymėtu policijos ženklais ( 4 t., 77 b. l. ), todėl tuo metu K. B., sėdėdamas vairuotojo pusėje, galėjo nematyti, kad automobilis ,,O. A.” kairiojoje pusėje pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. Prokuroras teigia, kad liudytojai įvykio vietoje matė, kad automobilis pažymėtas policijos ženklais, todėl išteisintasis to negalėjo nematyti, tačiau įvertinus aplinkybę, kad liudytojai ir išteisintasis automobilį stebėjo skirtingomis sąlygomis – liudytojai buvo įlipę į šį automobilį, kai tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad K. B. įvykio vietoje būtų išlipęs iš savo ir priėjęs prie tariamo policijos automobilio, prokuroro teiginys nėra pakankamas pagrįsti jo išvadą.

Byloje nustatyta, kad K. B. asmeniškai dalyvavo ir matė tik nedidelę dalį N. K. atliktų nusikalstamų veiksmų, todėl tam, kad išteisintasis suvoktų, kokį nusikaltimą padeda padaryti, jis turėjo žinoti vykdytojų sudarytą nusikaltimo planą. Kadangi tarp nuteistojo ir išteisintojo išankstinio susitarimo nebuvo, K. B. savo vaidmenį nusikaltimo padaryme galėjo suprasti tik įvykio vietoje išgirdęs N. K. liudytojams papasakotą tariamo plėšimo versiją. Iš liudytojo A. A. parodymų matyti, kad jis nei vienos apklausos metu nenurodė, kad K. B. būtų buvęs šalia ar girdėjęs, kaip N. K. jam ir A. P. pasakojo šią versiją. Liudytojas A. P. pirmosios apklausos metu parodė, kad N. K. aiškino versiją tuo metu, kai jei važiavo K. B. vairuojamu automobiliu, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas nepatvirtino, kad versija buvo pasakojama girdint K. B.. Įvertinus tai, kad abu liudytojai nesipriešino N. K., rišusiam jų rankas, imančiam telefonus, galima daryti išvadą, kad nuteistajam atliekant šiuos veiksmus, jie jau žinojo detalią plėšimo imitavimo versiją, todėl laikytini patikimesniais liudytojo A. A. parodymai, kad N. K. pasakė versiją, įsodinęs liudytojus į tariamą policijos automobilį. Taigi nei liudytojų parodymai, nei kiti bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti besąlygišką išvadą, kad K. B. girdėjo N. K. pasakotą tariamo plėšimo versiją.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų K. B. kaip padėjėjo kaltę sukčiaujant, t. y. jo tiesioginę tyčią padėti nusikaltimo bendrininkams padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., todėl K. B. pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. išteisintas pagrįstai. Prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti jį kaltu dėl šios veikos ir nuteisti atmetamas.

Prokuroras skunde teigia, kad N. K. su bendrininku sukčiavimą padarė, veikdami organizuota grupe. Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kuris nustatomas, įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismų praktikoje išskiriami šie pagrindiniai organizuotos grupės požymiai: 1) išankstinis susitarimas, t.y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o nuolatinio pobūdžio, 2) pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, 3) nusikalstamos veikos planavimas, 4) vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad N. K. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje su D. F., nes byloje nėra įrodymų, kad buvo parengtas nusikaltimo planas, padarymo mechanizmas, pasiskirstyta vaidmenimis, nebuvo nustatyti N. K. organizaciniai, parengiamieji, vadovavimo veiksmai. Tokia teismo išvada neatitinka bylos įrodymais nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių. Teismas, nustatė, kad Latvijos Respublikos pilietis D. F. ir N. K. 2003 m. pabaigoje susitarė Lietuvos Respublikos teritorijoje imituoti vilkikais vežamo krovinio plėšimą, turėdami tikslą sukčiavimo būdu užvaldyti automobilius ir krovinį. D. F. nuo 2004 m. sausio mėn. pradžios iki 2004-01-24 Latvijos Respublikos teritorijoje atliko parengiamuosius-organizacinius veiksmus: iš Estijos bendrovės priėmė užsakymą pervežti kavos krovinį, pasamdė vilkikų vairuotojus, aprūpino juos kelionės dokumentais, vizomis, nurodė, kaip elgtis Lietuvos Respublikoje ir 2004-02-21 išsiuntė vairuotojus dviem vilkikais, priklausančiais Latvijos lizingo bendrovei, į Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame 2004-01-23 į vilkikus buvo pakrautas kavos krovinys, priklausantis Kipro akcinei bendrovei.

N. K., siekdamas Lietuvoje imituoti vilkikų ir krovinio plėšimą, atliko šiuos veiksmus: 2003 m. lapkričio mėn. pagrobtiems vilkikams paslėpti išsinuomojo garažą Radviliškio raj., susitarė su asmeniu, padėsiančiu į šį garažą parvairuoti vilkikus, nurodė D. F. tikslią vietą, kurioje vairuotojai turėsią palikti vilkikus, 2004-01-24 gavęs iš D. F. pranešimą, kad vairuotojai atvyksta į šią vietą, pasiuntė K. B. jų pasitikti ir paprašė praleisti su jais laiką, o pats tuo metu paslėpė vilkikus su kroviniu garaže, sugrįžęs 2004-01-25, apie 4 val. imitavo plėšimą: įsodino vilkikų vairuotojus į policijos ženklais pažymėtą automobilį, davė nurodymą melagingai pranešti policijai apie vilkikų ir krovinio plėšimą, surišo rankas, nuvežė link gyvenvietės ir telefonu pranešė D. F., kad nusikalstamo susitarimo sąlygos įvykdytos, turtas užvaldytas. Taigi bendrininkai N. K. ir D. F. buvo iš anksto susitarę padaryti sunkų nusikaltimą ir iš anksto tam ruošėsi. Byloje nustatytas N. K. ir D. F. bendrų nusikalstamų veiksmų suderinimas nusikaltimo darymo metu rodo, kad pasiruošimo laikotarpiu grupės nariai parengė nusikaltimo padarymo planą, jo realizavimo mechanizmą, kuriame buvo numatytos ir suderintos nusikaltimo padarymo detalės, bendrininkai pasiskirstė konkrečiomis užduotimis, susitarė dėl kiekvieno bendrininko daromų veiksmų vietos, turinio, pobūdžio, laiko, abu žinojo, kad siekia užvaldyti didelės vertės turtą. Teismas nustatė, kad pagal šį planą D. F. Latvijos Respublikoje atliko rengimosi padaryti nusikaltimą veiksmus, o N. K. Lietuvos Respublikoje – rengimosi ir baigto nusikaltimo veiksmus. Išankstinis susitarimas bendram nusikaltimui suformavo tvirtus ir ilgą laiką – nuo 2003 m. pabaigos iki 2004-01-25 besitęsusius bendrininkų ryšius. Šiuo laikotarpiu bendrininkai, nuolat bendraudami telefonu ir informuodami vienas kitą apie atliktus veiksmus, labai tiksliai koordinavo savo tolesnę veiklą iki nusikaltimo padarymo pabaigos. Šis nusikaltimas negalėjo būti realizuotas be kiekvieno iš bendrininkų skirtingose valstybėse atliktų konkrečių nusikalstamų veiksmų. Byloje nustatyta N. K. veiksmų apimtis ir pobūdis rodo, kad jis atliko svarbų vaidmenį nusikaltimo padarymo sistemoje. Jis suprato dalyvaujantis organizuotos grupės veikloje, su kitu bendrininku siekė bendro tikslo, žinojo ir suprato kito grupės nario nusikalstamus veiksmus. Nors teismas N. K. veikoje nenustatė organizatoriaus požymių ir pagrįstai pripažino jį vykdytoju, tačiau dėl šios aplinkybės neturėjo pagrindo padaryti išvados apie organizuotos grupės nebuvimą. Nustatant organizuotos grupės požymį, vertinamos ne bendrininkų rūšys, o grupės organizuotumo lygis, todėl organizatoriaus buvimas nėra privalomas šios bendrininkavimo formos požymis. Įvertinus bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšių, veiksmų bendrumo, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, darytina išvada, kad N. K. dalyvavo organizuota grupe darant jam inkriminuotą nusikaltimą – savo ir kito naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą.

Kadangi apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendrininkavimo klausimų sprendimą, todėl nuosprendis keistinas ( BPK 328 str. 1 p. ) N. K. veika iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. Prokuroro apeliaciniame skunde neprašoma veikos padarymo organizuota grupe pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamajame akte ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat nebuvo nurodyta ( 7 t., 205 b. l. ). Kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacinių skundų ribose, savo iniciatyva negali pabloginti nuteistojo padėties labiau, nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde ( BPK 320 str. 4 d. ).

Viena iš baudžiamojo įstatymo numatytų atsakomybę švelninančių aplinkybių yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Ši aplinkybė parodo ne nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bet apibūdina jos subjektą ir parodo asmens psichikos santykį su padaryta neteisėta veika. Šioje byloje nuteistasis N. K. parodymus apie tikrąsias bylos aplinkybes davė ne iš karto, bet įrodymų tyrimo pabaigoje. Jis detaliai nurodė visas rengimosi padaryti nusikaltimą ir jo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo elgesį. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad N. K. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo duoti parodymai apie tai, kad jis su D. F. susitarė imituoti vežamo krovinio plėšimą, turint tikslą užvaldyti vilkikų su priekabomis vežtą krovinį bei pačius automobilius, vėliau rūpinosi šio plano įgyvendinimu Lietuvos teritorijoje, rodo, jog jo parodymai iš esmės sutampa su teismo nustatytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat pripažino, kad N. K. pilnai pripažino savo kaltę ( 10 t., 36 b. l. ). Todėl laikytina, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, apgaule užvaldžius didelės vertės turtą. Nors teismas netikėjo N. K. parodymais apie asmens vardu Olegas egzistavimą, tačiau byloje taip ir liko nenustatyta, kas suvedė du nusikalstamos veikos vykdytojus N. K. ir D. F., kurie anksčiau nebuvo pažįstami. Iš liudytojo M. N., kurio parodymais teismas rėmėsi, aiškinimų matyti, kad D. F. taip pat minėjo pažįstamą asmenį, kurį prisistatymas nurodė N. K.. Akivaizdu, jog nepažinodamas D. F., nežinodamas apie jo finansines problemas, N. K. negalėjo pastarajam pasiūlyti tas problemas spręsti. Visa tai rodo, kad savo parodymais, kuriais jis ne tik pripažino savo kaltę, bet padėjo teismui atkurti visą nusikaltimo padarymo mechanizmą. Teisme nebuvo galimybės apklausti kitą nusikaltimo vykdytoją D. F., nuteistą už kelis nusikaltimus Latvijoje, dėl visiškai suprantamų priežasčių besistengusį visą nusikalstamos veikos iniciatoriaus vaidmenį perkelti D. F.. Tačiau jau vien ta aplinkybė, kad D. F. nenurodė tyrimo organams asmens, kuris suvedė abu bendravykdytojus, rodo, jog jis nebuvo nuoširdus, duodamas parodymus. Visa tai rodo, kad teismo išvados, jog N. K. parodymai nėra savanoriški ir yra tik gynimosi būdas, stengiantis sušvelninti savo atsakomybę, nėra pagrįstos. N. K. neigiamai vertino savo elgesį, nuoširdžiai apgailestavo dėl savo nusikalstamų veiksmų. Kadangi teismo išvada apie N. K. atsakomybę švelninančios aplinkybės nebuvimą neatitinka bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis keičiamas ( BPK 328 str. 3 p. ).

Nusikaltimo padarymas organizuota grupe yra daug pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma nei bendrininkų grupe, nes tokia bendrininkavimo forma suteikia bendrininkams daugiau galimybių įgyvendinti nusikalstamą sumanymą ir paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Atsižvelgiant į tai, N. K. turėtų būti griežtintina šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė. Tačiau kolegija atsižvelgia ir į tai, kad kitas šios nusikalstamos veikos vykdytojas teismo nubaustas švelnesne bausme, nors jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo mažesnis nei N. K., todėl aiškiai griežtesnės bausmės paskyrimas prieštarautų BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintam teisingumo principui. Be to, būtina atsižvelgti ir į nustatytą jo atsakomybę švelninančią aplinkybę. Kolegijos manymu, sprendžiant bausmės dydžio klausimą, svarbi ir pasikeitusi šeiminė padėtis. N. K. šeimoje gimė antra duktė. Šiuo metu nuteistasis vienas dirba ir išlaiko šeimą. Atsižvelgus į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, kolegija, net ir nustačius nusikalstamos veikos padarymą pavojingesnėje bendrininkavimo formoje, nemato pagrindo keisti už šią veiką paskirtos bausmės.

Nepagrįstas apelianto N. K. tvirtinimas, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą pagal atskirus nuosprendžius. Veika, už kurią N. K. nuteistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Skundžiamu nuosprendžiu N. K. nuteistas už sunkų nusikaltimą. BK 63 str. 5 d. 2 p. numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, tais atvejais, kai padarytos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes, laikoma, kad veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Šiuo atveju, nors N. K. padarytos veikos yra skirtingos pagal kėsinimosi dalyką, pasekmes, jos priklauso skirtingiems BK skyriams, tačiau abi veikos pagal nustatytas nusikaltimų kategorijas priskiriamos gretimoms nusikaltimų kategorijos, todėl nelaikomos labai besiskiriančioms pagal savo pavojingumą.

Kolegija sutinka su N. K. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, paskirtą bausmę subendrinęs su ankstesniu, t. y. Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, turėjo į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, nes veiką, už kurią N. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė prieš minimą Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. nuosprendį ( BK 63 str. 9 d. ). Iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. nuosprendis, matyti, kad N. K. bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 16 d. iki 2003 m. birželio 6 d. imtinai, todėl šis laikas turi būti įskaitytas ir į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką. Kadangi teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas ( BPK 328 str. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

N. K. nusikalstamą veiką iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., paliekant tą pačią bausmę.

Į atliktos bausmės laiką N. K. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2003 m. sausio 16 d. iki 2003 m. birželio 6 d. imtinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.