- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-766-303-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-48-3-00036-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Arūnas Kisielius
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Nuteistasis
- I. L.
- Kategorijos
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Nijolė ZaleckienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-766/11Teisminio proceso Nr. 1-48-3-00036-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)
2011 m. rugsėjo 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, uždraudžiant nuteistajam bet kokia forma bendrauti su V. S. bei jo šeimos nariais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. L. nuteistas už tai, kad mušdamas, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2010-07-11, apie 8 val. 50 min., netoli (duomenys neskelbtini) ežero (duomenys neskelbtini) km. Senųjų Trakų sen., Trakų r., V. S. einant prie ežero žvejoti, jį įspėjo, jog pastarasis vaikšto per jam nuosavybės teise priklausančią žemę ir dėl to kilusio konflikto metu, I. L. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam su kastuvu į kairiąją ranką, o antrąjį smūgį sudavė į dešinę krūtinės ląstos pusę, padarydamas V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. I. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. L. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendį, bylą jo atžvilgiu nutraukti arba priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 1999-03-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15/1999, kuriuo tarp apelianto, jo sesers Č. S., kuri yra privataus kaltintojo žmona, ir brolio V. L. buvo padalinta po tėvo mirties paveldėta sodyba bei nustatyta naudojimosi ja tvarka, užprogramavo nuolatinius konfliktus. Apeliantas mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tendencinga, kadangi buvo priversta pateisinti ankstesnį savo 1999-03-29 sprendimą.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 1, 20, 276, 320 str., 3 d. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kadangi nenustatė įrodinėtinų byloje aplinkybių, priimdamas išimtinai kaltinančios pusės pateiktus duomenis, tokiu būdu nebuvo nešališkas. Pareiškėjo nuomone, specialisto išvadoje dėl V. S. patirtų sužalojimų nėra kategoriškai nurodyta, jog nustatyti sužalojimai būdingi V. S. dėstomoms aplinkybėms, o teismo prielaida, kad V. S. „blyškiai žalsvos poodinės kraujosruvos" galėjo atsirasti jam stumiant V. S., niekuo neparemta ir nepatvirtinta.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė įrodinėtinų šioje byloje aplinkybių, visas teisminis nagrinėjimas apsiribojo tik jį kaltinančių įrodymų rinkimu, o išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, vertinimas tapo neobjektyvus. Pažymi, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nustatydamas jam draudimą bet kokia forma bendrauti su V. S. bei jo šeimos nariais, pirmosios instancijos teismas nustatė praktikoje neįgyvendinamą draudimą, kadangi pastarieji yra sodybos bendrasavininkiai ir bendranaudotojai.
Teismo posėdyje nuteistojo I. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis V. S. prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl I. L. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Byloje nustatytų aplinkybių analizė neduoda pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas apelianto kaltę, priešingai nei teigia šis, būtų pažeidęs LR BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, jų vertinimą bei nuosprendžio surašymą. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Tuo tarpu nuteistojo I. L. kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo V. S., liudytojo D. L., iš dalies paties nuteistojo parodymais, specialisto išvada, vaizdo bei kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.
Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nukentėjusiojo V. S. parodymus, matyti, kad įvykio dieną, jis ėjo link (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini) k., Trakų r., žvejoti. Tuo metu I. L. buvo lauke. Pamatęs jį, ėmė priekaištauti, kodėl šis eina per nuosavybės teise jam priklausančią žemę ir mindo žolę. Nukentėjusiajam paprieštaravus, vyrai susistumdė. Tuomet I. L. paėmė kastuvą ir bandė juo smūgiuoti. Nukentėjusysis kaire ranka prisidengė nuo pirmojo smūgio, nuo antrojo smūgio išsisuko, o trečiąjį smūgį I. L. sudavė jam į dešinį šoną. Konflikto metu, pastumtas I. L., jis buvo parkritęs, dėl ko sušlapo. Po paskutinio smūgio pasišalino. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus, vėliau į specialistą. Prie kokių aplinkybių susižalojo I. L., paaiškinti negali, neigia jam sudavęs smūgius. Nurodo, jog tiek jo, tiek jo žmonos, kuri yra nuteistojo sesuo, santykiai su I. L. konfliktiški.
Netikėti šiais nukentėjusiojo V. S. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo. Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis į medikus kreipėsi 2011-07-11, t.y. konflikto su I. L. dieną (b.l. 5). 2010-07-16 buvo atliktas V. S. sveikatos sutrikdymo masto tyrimas. Specialisto išvadoje V. S. konstatuoti sužalojimai, jų pobūdis bei lokalizacija, neprieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, ir, priešingai nei mano apeliantas, pagrindžia nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 3-4, 49).
Kita vertus, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes vienu ar kitu aspektu patvirtina ir liudytojo D. L. parodymai, iš kurių matyti, kad šis, nagrinėjamo įvykio metu išgirdęs triukšmą, išėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ir matė kaip nukentėjusysis ir nuteistasis šaukė vienas ant kito. Toliau konflikto nestebėjo, kadangi pastarieji konfliktavo ne pirmą kartą. Be to, liudytojo teigimu, jis matė, kad po šio konflikto, V. S. į namus grįžo šlapias, laikydamasis už šono, o netrukus išvažiavo. Nurodo, jog vakare, V. S. jam papasakojo, jog dėl sužalojimų, kuriuos jam padarė I. L., buvo poliklinikoje.
Konflikto, kilusio tarp apelianto ir nukentėjusiojo, neginčija ir nuteistasis. Ir nors šio konflikto aplinkybes pastarasis aiškina priešingai nei šis, tačiau neneigia, kad jis buvo kūnu užtvėręs V. S., einančiam per jo sklypą, kelią. Be to, sprendžiant iš bylos duomenų, apeliantas dėl V. S. šio įvykio metu naudoto jo atžvilgiu smurto taipogi kreipęsis į teismą.
Tuo tarpu, priešingai nei mano apeliantas, liudytojo R. L. parodymai, pagrįstai teismo buvo įvertinti kritiškai, kaip siekimas padėti I. L. išvengti atsakomybės, ir atmesti. Negalėdamas tiksliai prisiminti, kaip įvykio dieną buvo apsirengęs pastarojo tėvas, kurį jis neva tai matė tuoj po konflikto, šiam parėjus namo, liudytojas smulkiai teismui dėstė įvykio, kurį, pasak jo, matė per langą 70-80 m atstumu, aplinkybes. Be to, ir pats patvirtino, jog apie konflikto priežastis, t.y. dėl ko kilo ginčas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykio dieną, jis negirdėjo, tačiau numanė, kadangi pastarieji dėl to paties ne kartą buvo konfliktavę.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, rinko ir vertino tik pastarąjį kaltinančius įrodymus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo surinkta visa turinti reikšmės bylai teisingai išspręsti medžiaga, apklausti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo nurodyti liudytojai, išsamiai ištirti ir įvertinti kiti byloje esantys įrodymai. Todėl vien tai, kad įrodymų vertinimo pasėkoje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiškia, kad teismas ar teisėja buvo šališki.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad parinkdamas draudimų ar įpareigojimų rūšis bei nustatydamas jų turinį, teismas atsižvelgė į kaltininko vertybinę orientaciją, jo elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis ir kitas kaltininko pavojingumą lemiančias bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. LR BK 48 str. 5 d. 2 p. pagrindu teismas gali uždrausti nuteistajam bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatydamas I. L. draudimą iki nustatyto termino pabaigos bendrauti su nukentėjusiuoju bei jo šeimos nariais, kas niekaip, kaip bendrasavininkui netrukdo nustatyta tvarka naudotis sodyba, teismas laisvės apribojimo bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, juolab, kad pastarųjų santykiai, ką akcentuoja pats apeliantas, ganėtinai ilgą laiką yra įtemti ir konfliktiški.
Dėl aukščiau pasakyto, tenkinti nuteistojo I. L. apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.