Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-692-175-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-02Kauno apygardos teismas
  3. T-1123-311/2013Nutartis · 2013-11-20Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-02
Bylos Nr.
1A-692-175-2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00960-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
S. S.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-692-175-2013

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00960-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistojo S. S. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams su 2 MGL dydžio (260 Lt) bauda. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nuosprendį ir laikyta, kad bausmė, t.y. 2 MGL dydžio bauda, yra atlikta.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš S. S. priteisiant 4260,00 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-07-14, tarp 1.00 val. ir 3.00 val., iš neužrakinto A. J. priklausančio automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė svetimą –A. J. priklausantį turtą: iš automobilio bagažinės pagrobė du garso stiprintuvus bendros 500 Lt vertės, dvi įrankių dėžes su įrankiais bendros 1500 Lt vertės, sudedamą lauko kėdę 50 Lt vertės, krepšį „Wilson“ 250 Lt vertės su jame buvusiais lauko teniso rakete „Prostaf“ 420 Lt vertės, higienos reikmenimis bendros 50 Lt vertės, sportiniais bateliais 200 Lt vertės, šortais 70 Lt vertės, marškinėliais 180 Lt vertės ir kuprinę 25 Lt vertės, su joje buvusiu aprangos pliažo tinkliniui komplektu (megztiniu, šortais, marškinėliais) bendros 100 Lt vertės, o iš automobilio salono daiktų dėtuvės slaptai pagrobė navigacinę sistemą „Go Clever“ 500 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson W810i“ 200 Lt vertės, tris pakrovėjus bendros 80 Lt vertės, žiūronus 300 Lt vertės bei dyzelinio kuro dokumentus, neturinčius materialinės vertės, iš viso pagrobdamas svetimo turto už 4425 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, taip pat atmesti civilinį ieškinį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo padarytos išvados yra nemotyvuotos, paremtos nevisapusiška byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiškinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo. Teisėtas ir pagrįstas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei buvo išsamiai išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, teisingai kvalifikuojami asmenų veiksmai, įvertinama visa įvykio situacija. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus - vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. 5 d., padarė faktinėms byloms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, todėl S. S. pagal BK 178 str. 1 d. nuteisė nepagrįstai.

Apeliantas skunde pažymėjo, jog teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus, duotus teisme, apie tai, kad jis gavo iš policijos pareigūnų narkotines medžiagas kaip atlygį dėl prisiimto nusikaltimo, todėl apklausos metu jis ir prisipažino padaręs nusikaltimą. Teismo išvados, jog jis galimai apsvaigo savo turėtomis narkotinėmis medžiagomis visiškai nepagrįstos. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog jį sulaikant, o vėliau etapuojant, jokių narkotinių medžiagų jis neturėjo. Kratos metu jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta, pareigūnams jo būklė nekėlė jokių įtarimų. Etapuojant nuteistąjį į policijos komisariatą, jokių pašalinių kontaktų neturėjo, pareigūnas V. A. jį vieną tarnybiniu automobiliu etapavo į komisariatą. Iki apklausos komisariate bendravo tik su pareigūnu V. A., vėliau buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, prieš patalpinimą į ją vėl buvo atlikta krata, tačiau jokių draudžiamų daiktų taip pat nebuvo rasta. Jo apklausa vyko nuo 15.35 val. iki 16.45 val. Po apklausos jokio kontakto su pašaliniais asmenimis taip pat neturėjo, vienas be pareigūno priežiūros nebuvo paliktas, todėl jokios galimybės vartoti savo turėtas narkotines medžiagas nebuvo. Pasibaigus apklausai, jis buvo pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių. Tyrėjui V. A. atvežus į tardymo izoliatorių, D. S. nuvedė jį į priėmimo - paskirstymo punktą. Pareigūnas nurodė, jog priėmė jį lauke, ten buvo tamsu, tačiau kai nuvedė į šviesą, jam kilo įtarimas, kad yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl nutarė tai patikrinti. Testo rezultatai parodė, kad jis yra vartojęs narkotikus. Visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina teisme jo nurodytas aplinkybes, kad pirminius parodymus jis davė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kurias jam davė pareigūnas V. A.. Teismas priimdamas nuosprendį neturėjo vadovautis tyrėjo V. A. parodymais, nes jam galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir narkotinių medžiagų platinimo. Net jeigu ir teismas laikė, jog jis apsvaigo savo turėtomis narkotinėmis medžiagomis, o ne gautomis iš pareigūno V. A., tai nepaneigia paties fakto, jog 2012-02-09 apklausos metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o nuo narkotinių medžiagų apsvaigusio asmens apklausa negali būti pripažinta teisėta, tuo labiau, kad narkotinės medžiagos buvo gautos iš pareigūnų kaip atlygis dėl prisiimto nusikaltimo, kurio iš tikrųjų nėra padaręs. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas jo apklausos metu surinktų duomenų negalėjo pripažinti įrodymu ir juo remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas jo mamos G. J. parodymus visiškai nepagrįstai vertino kritiškai kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip siekimą padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo namuose, jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų šį faktą, nėra. Vien ta aplinkybė, jog parodymus davė jo mama, nesudaro teisinio pagrindo vienareikšmiškai juos vertinti kaip subjektyvius.

Apelianto nuomone, teismo išvados, kad jis tą patį vakarą, kai buvo apvogtas automobilis, atnešė telefoną M. Š. parduoti, nepagrįstos ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. nurodė, jog tariamai telefoną iš jo pirko 2011-07-14 vakare, tuo tarpu apklausiamas teisme nurodė, kad jis kartu su kitu asmeniu parduoti telefoną į namus atnešė ankstų rytą. Taip pat liudytojas nurodė, kad telefonas buvo atneštas be SIM kortelės, o prieš pirkdamas jį patikrino ir išbandė. Tai reiškia, kad pastarasis norėdamas įsitikinti ar telefonas veikia turėjo iš jo pabandyti skambinti, o prieš tai ir į telefoną įdėti kokią nors SIM kortelę. Įvertinus byloje esančias telekomunikacijų bendrovės pateiktas išklotines, akivaizdu, kad į pavogtąjį telefoną SIM kortelė pirmą kartą buvo įdėta 2011-07-14 d. 19.51 val., todėl šiuo atveju neaišku, kada ir į kokį telefoną liudytojas buvo kortelę įdėjęs ir kokį telefoną bandė. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad liudytojas klysta dėl telefono įsigijimo aplinkybių, jų tiksliai neatsimena, jo parodymai nenuoseklūs, todėl jie negali būti laikomi patikimais. Be to, liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje šio liudytojo teisme duotų parodymų nenurodė, nors jie ir iš esmės skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Motyvuojamojoje dalyje teismas visiškai nepasisakė, kaip vertina liudytojo M. Š. parodymų prieštaringumą, nenurodė, kokios aplinkybės leidžia juos laikyti teisingais ir pagristais.

Apeliantas pažymėjo, jog priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. nuostatų, surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, nuosprendyje teismas nepateikė jokių motyvų dėl veikos kvalifikavimo, nenurodė kurie įrodymai patvirtina, jog jo veiksmuose egzistuoja nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėties požymiai, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti tik dalies liudytojų parodymų fragmentai, liudytojų parodymai tinkamai neištirti, neanalizuoti ir nelyginti su kitais duomenimis, nuosprendyje nėra nurodyti motyvai, kodėl jo parodymus, o būtent, kad inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, nes tuo metu nebuvo Kaune, o buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą tik dėl to, kad policijos pareigūnas prieš apklausą leido pavartoti narkotinių medžiagų, vertinami kritiškai, neanalizuoti ir nevertinti liudytojų D. S. ir M. V. parodymai, taip pat neanalizuoti jo asmens bylos duomenys. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis pagrobė svetimą turtą nebuvo nustatyta. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta jokių tiesioginių nusikaltimo liudytojų, kurie būtų matę, jog būtent jis padarė nusikaltimą. Apžiūrėjus apvogtąjį automobilį, jame nebuvo rasta jokių jo pirštų antspaudų ar kitų pėdsakų, o ir pavogtųjų daiktų pas jį taip pat nebuvo rasta. Todėl šioje byloje nebuvo nustatyta jokių tiesioginių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog vagystės metu automobilis buvo neužrakintas, į jį galėjo patekti bet koks pašalinis asmuo.

Skundo autoriaus nuomone, teismas individualizuodamas bausmę nevertino ir nesivadovavo jį teigiamai charakterizuojančiomis svarbiomis aplinkybėmis, o būtent, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gauna nuolatines pajamas (invalidumo pensiją), rūpinasi vyresnio amžiaus sergančia mama, jam nustatyta antroji neįgalumo grupė, todėl sveikatos būklė labai riboja galimybę įsidarbinti. Atsižvelgiant į veikos, dėl kurios padarymo buvo nuteistas, pavojingumą ir jam paskirtąją bausmę, akivaizdu, jog paskirtoji bausmė yra per griežta, o tai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Bausmės tikslai būtų pasiekti ir paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar bausmės vykdymą atidedant.

Apeliantas taip pat pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai patenkino A. J. civilinį ieškinį 4260 Lt sumai, nors ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių patirtos turtinės žalos dydį patvirtinančių duomenų, t.y. pavogtų daiktų įsigijimo kvitų, todėl spręsti, kiek yra pagrįstas patirtos civilinės žalos dydis, nėra jokios galimybės, tad civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir jo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodytumą, apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmos instancijos nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme bei nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsprendimu, todėl apygardos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) BPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 str.), t.y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo nagrinėjamoje byloje atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas: paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų G. K., M. Š., V. A., V. K. parodymai, tarnybiniai pranešimai, daiktų pateikimo, apžiūros protokolai, patvirtina nuteistojo S. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nuteistojo keliama versija, kad nusikaltimo jis nepadarė, nes tuo metu buvo motinos namuose, Kruonyje, o ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikaltimo prisiėmė suklaidintas policijos pareigūno, kuris jam už prisipažinimą davęs narkotinių medžiagų, yra motyvuotai paneigta skundžiamame nuosprendyje ir teismo pagrįstai įvertinta kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nepaisant to, kad S. S. savo parodymus pirmos instancijos teisme pakeitė, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, neturi pagrindo abejoti priminiais nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis nuo pirmųjų apklausų dėl nusikaltimo prisipažino, davė itin detalius parodymus dėl vagystės iš nukentėjusiojo automobilio aplinkybių, kurių vėlesnių apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu nekeitė ir iki pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme nuosekliai laikėsi savo versijos, kad 2011 metų liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, Kaune, Dainavos rajone, ieškojo, kur galėtų pernakvoti, nes buvo nespėjęs grįžti namo į Kruonį, kai einant pro vaikų darželį pamatė BMW markės automobilį su viduje degančia šviesa, dėl ko nusprendė, kad automobilis paliktas atrakintas, pamatęs, kad salone buvo palikta daiktų, nusprendė juos pavogti. Atidaręs automobilio daiktadėžę, iš jos paėmė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ ir kažkokius popierius, kurie vėliau apžiūrėjus pasirodė nevertingi ir juos išmetė. Iš automobilio salono ar bagažinės paėmė dėžę su įrankiais, teniso raketę, kelis automobilinius pakrovėjus, du garsiakalbius, dar kažkokius daiktus, kurių neprisimena, visus pavogtus daiktus nunešė į šalimais esančius krūmus paslėpti, kurių vėliau grįžęs toje vietoje neberado. Su savimi S. S. pasiėmė tik mobilaus ryšio telefoną, kurį tą patį vakarą turgavietėje pardavė kažkokiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikimai nustatyta, kad minėtame vogtame telefone „Sony Ericsson“ 2011-07-14 19.51 val. suveikė telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė jame visą ikiteisminio tyrimo laiką. Atlikus tolesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo nustatyta, kad minėtą telefoną turi G. K., kuris apklausų metu nurodė, jog mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ W810i, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje iš M. Š., nieko nežinodamas apie tikrąją telefono kilmę. G. K. taip pat nurodė, kad M. Š. naudojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei teismui pateikė pavogtąjį telefoną „Sony Ericsson“ W810i, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta SIM kortelė, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 29, 30). Šiuos parodymus liudytojas G. K. patvirtino ir teisme (t. 1, b.l. 161-162). Liudytojo G. K. nurodytas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino pats M. Š., nurodęs, kad minėtą mobilaus ryšio telefoną jam už 20 Lt 2011 metų liepos mėnesį pardavė nuteistasis S. S., o šis jį už 50 Lt tų pačių metų rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje pardavęs G., kurio pavardės neprisimena (t. 1., b.l. 33; t. 2, b.l. 14).

Apylinkės teismas teisingai šiuos įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, kuri vienareikšmiškai įrodo S. S. kaltę dėl kaltinime nurodyto nusikaltimo, o būtent mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson“ vagystės iš nukentėjusiajam A. J. priklausančio automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors teismas nuosprendyje nedetalizavo nusikaltimo aplinkybių dėl kitų nukentėjusiojo automobilyje buvusių daiktų pagrobimo, tačiau apygardos teismas tiki nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis prisipažino iš nukentėjusiojo automobilio pavogęs visus kaltinime nurodytus daiktus. Tai, kad kiti iš nukentėjusiojo automobilio pavogti daiktai pas nuteistąjį nebuvo rasti, ar tai, kad apžiūrėjus apvogtąjį automobilį, jame nebuvo rasta jokių jo pirštų antspaudų ar kitų pėdsakų, dar nepaneigia S. S. kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo padarymo, kaip tai bandoma teigti jo apeliaciniame skunde.

Tuo tarpu nuteistojo keliama versija, kad nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo Kaune, nes tuo metu buvo pas motiną namuose, Kruonyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patikimai nustatytų pirmos instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Minėtos aplinkybės yra paneigtos liudytojo M. Š. parodymais, kad tą dieną, kai nuteistasis jam atnešė parduoti telefoną, t.y. nusikaltimo padarymo dieną, jis S. S. matė savo akimis savo namuose, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 25). Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. apeliaciniame skunde abejoja šio liudytojo parodymų patikimumu, nepagrįstai teigdamas, kad juos teismas turėjęs vertinti kritiškai dėl jų nenuoseklumo, kadangi M. Š. teisme nurodė kitą mobilaus ryšio telefono iš nuteistojo įgijimo laiką, nei buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėto liudytojo apklausa teisme vyko 2013-03-25, t.y. praėjus beveik 2 metams po nusikaltimo įvykdymo dienos, ir daugiau nei metams nuo pirminių šio liudytojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu, todėl aplinkybė, kad liudytojas M. Š. teisme nurodė neprisimenąs, ar S. S. atėjo pas jį parduoti mobilaus ryšio telefono vakare ar ryte, nėra pakankamas pagrindas pripažinti šio liudytojo parodymus nepatikimais ar jais nesiremti, kadangi jokių esminių prieštaravimų šio liudytojo parodymuose nėra, jo parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs.

Skunde nurodomas aplinkybes, kad pirminius parodymus nuteistasis davė apsvaigęs nuo pareigūno V. A. jam duotų narkotinių medžiagų, kategoriškai paneigė teisme apklaustas pats V. A., nurodęs, jog apie tai, kad nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų jam nebuvo žinoma, pareigūnas nedirba su narkotinėmis medžiagomis, jo darbo vietoje jos niekada nebuvo laikomos, todėl jokio pagrindo siūlyti S. S. narkotines medžiagas tikrai nebuvo (t. 2, b.l. 26-27). Duomenų, kad policijos pareigūnas duotų melagingus parodymus ar siektų apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis savo skunde, todėl pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais apygardos teismas neturi. Byloje nustatyta, kad po apklausos Dainavos PN parvežus nuteistąjį į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, jo kraujyje buvo rastos narkotinės medžiagos, tačiau byloje nėra duomenų, kad apklausos metu S. S. būtų buvęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kaip jis pats teigia. Tokio fakto nepatvirtino nei apklausoje dalyvavęs nuteistojo gynėjas advokatas V. Mulevičius, nei S. S. atžvilgiu tyrimą atlikęs pareigūnas V. A. (t. 2, b.l. 26, 28). Teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. V., D. Š. ir V. A. nurodė, kad tiek išvežant nuteistąjį į apklausą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, tiek atvežus jį į Dainavos PN, buvo atliekama tik dalinė asmens apžiūra, todėl narkotines medžiagas nuteistasis galėjo turėti su savimi, kadangi kaip pats nuteistasis teisme nurodė, ikiteisminio tyrimo metu vykdomų apklausų metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų (t. 2, b.l. 158).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, teisingai rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Kauno apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būtent apeliantas, todėl skundo argumentai dėl nuteistojo kaltės neįrodytumo ir netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl paskirtos pernelyg griežtos bausmės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas S. S. bausmę už BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų, įvertino nuteistojo asmenybę - anksčiau du kartus teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir vadovaudamasis BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, paskyrė mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, priešingai, yra tinkama realizuoti bausmės tikslus ir yra proporcinga nuteistojo S. S. neigiamai charakterizuojamai asmenybei. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gauna nuolatines pajamas (neįgalumo pensiją), rūpinasi vyresnio amžiaus sergančia mama, jam nustatyta antroji neįgalumo grupė, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį visa apimtimi, nors ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių patirtos turtinės žalos dydį patvirtinančių duomenų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. iš nukentėjusiojo automobilio pagrobus du garso stiprintuvus, dvi įrankių dėžes su įrankiais, sudedamą lauko kėdę, krepšį „Wilson“ su jame buvusiais lauko teniso rakete „Prostaf“, higienos reikmenimis, sportiniais bateliais, šortais, marškinėliais ir kuprinę, su joje buvusiu aprangos pliažo tinkliniui komplektu (megztiniu, šortais, marškinėliais), navigacinę sistemą „Go Clever“, tris pakrovėjus bendros, žiūronus, A. J. buvo padaryta 4260,00 Lt turtinė žala, nors civilinis ieškovas nepateikė pagrobtų daiktų vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau tai nepaneigia jo teisės į nuteistojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad tikėtina, jog pagrobtų daiktų vertę įrodančių dokumentų nukentėjusysis neturi, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusiojo nurodyta pagrobto turto vertė atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį visiškai pagrįstai tenkino visa apimtimi.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Jurgis KiškisDmitrijus Korsakovas