- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2-7311-883/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06146-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroturas“
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroturas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Euroturas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 2262,86 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad su atsakovu UAB „Euroturas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu 2009-03-02 sudarė draudimo sutartį Nr. 12 2048370, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis sudaryta su transporto priemonės savininku, draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių, lemiančių draudimo rizikos padidėjimą ar sumažėjimą, tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytą aplinkybę, kad minėta transporto priemonė nebus naudojama keleivių ar krovinių pervežimui už užmokestį. 2009-03-06 įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas UAB „Euroturas“ transporto priemonės OPEL VIVARO, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. N. (34–36 b. l.). Ieškovas 2012-09-13, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, dėl stulpo apgadinimo išmokėjo 4525,72 Lt draudimo išmoką (22 b. l.). Administruojant bylą paaiškėjo, kad transporto priemonė buvo naudojama keleivių pervežimui (7 b. l.), ir ši aplinkybė vertinama kaip melagingos informacijos, sudarant draudimo sutartį, pateikimas draudikui bei draudiminės rizikos pagal minėtą sutartį padidėjimas. Vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1, 62.2 punktais, ieškovas reikalauja, kad atsakovas atlygintų 50 % draudimo išmokos, t. y. 2262,86 Lt.
Ieškovo „BTA Insurance Company“ SE atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (46 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Euroturas“ su ieškinio reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo UAB „Euroturas“ atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir paaiškino, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo naudojama keleivių pervežimui už užmokestį. Ieškovas negali remtis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 ir 62.2 punktais, nes nėra tam būtinų sąlygų. Byloje nėra įrodymų, kad sudarydamas draudimo sutartį atsakovas nuslėpė nuo draudiko informaciją apie draudimo riziką, sutarties galiojimo metu draudimo rizika niekada nebuvo padidėjusi – atsakovas nevežė keleivių už užmokestį, nebuvo užsienio valstybėse ilgiau nei 28 dienas - ir dėl to nėra pagrindo taikyti taisyklių 62.2 punktą. Atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 63 punktą grąžinamos draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau ieškovas ieškinyje minimų sąlygų neanalizuoja. Pažymėjo, kad prašoma priteisti dalį išmokos, sumokėtos dėl stulpo apgadinimo, o apgadinti stulpą autoįvykio metu transporto priemonė gali nepriklausomai nuo to, ar ji buvo naudojama keleivių vežimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Euroturas“ 2009-03-02 sudarė su ieškovu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 2048370, pagal kurią atsakovas ieškovo bendrovėje apdraudė automobilį OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis nuo 2009-03-02 iki 2010-03-01 (8 b. l. ). Automobilio OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta su sąlyga, kad ši transporto priemonė nebus naudojama keleivių pervežimui už užmokestį (draudimo sutarties 12 punktas). Draudimo sutartyje numatyta, kad atsakovas (draudėjas) privalo raštu informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką ir, padidėjus draudimo rizikai, privalo sumokėti draudiko paskaičiuotą papildomą draudimo išmoką (draudimo sutarties 10, 11 punktai). 2009-03-06 Anglijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilį OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. N.. Ieškinyje nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas stulpas. Eismo įvykio kaltininku pripažintas G. N.. Tai patvirtina G. N. paaiškinimas ir Lincolnshire policijos raštas (34, 36 b. l.). Ieškovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal šalių sudarytą draudimo sutartį, už nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą 2012-09-13 sumokėjo 1310,74 EUR (4525,72 Lt) (22 b. l.).
Nagrinėjamu atveju žalos dydžio ir jos sumokėjimo fakto atsakovas neginčijo, byloje kilo ginčas, ar draudėjas UAB „Euroturas“ (atsakovas) tinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.
Ieškovas teigia, kad atsakovas UAB „Euroturas“ automobilį OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu 2009-03-06 naudojo keleivių vežimui į užsienį ir apie padidėjusią draudimo riziką neinformavo ieškovo, t. y., atsakovas pažeidė sudarytos draudimo sutarties 10–12 punktus, todėl ieškovas įgijo regreso teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies atlyginimo.
Atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu atsakovo UAB „Euroturas“ atstovas teigė, kad eismo įvykio metu keleiviai nebuvo vežami, tačiau atsakovo atstovas negalėjo teismui paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovui UAB „Euroturas“ priklausančią transporto priemonę vairavo G. N., ar jis buvo įmonės darbuotojas ir kokiu tikslu buvo išvykęs į Angliją.
Aplinkybę, kad automobilis buvo naudojamas keleivių pervežimui už užmokestį, ieškovas įrodinėja draudžiamojo įvykio tyrimo aktu Nr. ZK/09/0741/5, kuriame nurodoma: „transporto priemonė mini autobusas, draudėjas vežioja keleivius į užsienį ir atgal“ (7 b. l.), taip pat tuo, kad atsakovas UAB „Euroturas“ yra keleivių ir krovinių pervežimu užsiimanti įmonė ir atsakovui buvo išduotas leidimas Nr. 13213 vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais tarptautiniais maršrutais (LU), kuris galio nuo 2005-05-31 iki 2010-05-31. Pažymėtina, kad pagal keleivių vežimą reglamentuojančius teisės aktus (Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4–8 str.; Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772; 2011, Nr. 132-6276) 8 str. ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 (Žin., 2011, Nr. 152-7150)), vežėjo, turinčio nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai kelių transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, kad automobilis nebuvo naudojamas keleivių pervežimui, nepateikė duomenų, kad automobiliui OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokia licencijos kopija, galiojusi 2009-03-06, nebuvo išduota.
Vadovaudamasis tuo, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, įvertinęs tai, kad atsakovas yra keleivių ir krovinių pervežimu užsiimanti įmonė, teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų spręsti, kad atsakovas jam priklausančią transporto priemonę naudojo keleivių pervežimui už užmokestį. Darytina išvada, kad atsakovas (draudėjas) nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos nenaudoti automobilio keleivių pervežimui už užmokestį, o naudodamas automobilį šia paskirtimi, turėjo pranešti ieškovui (draudikui) apie padidėjusią riziką, todėl ieškovas (draudikas) turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad apdraustos transporto priemonės valdytojas arba draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Ši teisės norma nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkte nurodyta: jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 63 punkte yra nustatyti kriterijai, kuriais turi vadovautis draudikas, įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę: pirma, jis turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį; antra, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu; trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą.
Tai reiškia, kad nustatant draudiko reikalavimo dydį esminę reikšmę turi pažeistos pareigos pobūdis, dėl jos pažeidimo kilusios pasekmės bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios patvirtintų egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp draudikui kilusių neigiamų pasekmių (draudimo išmokos dydžio) ir transporto priemonės valdytojo netinkamo pareigų vykdymo. Todėl nors įstatymas suteikia draudikui materialinę subjektinę teisę reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, tačiau šios teisės realizavimo mastas yra tiesiogiai susijęs su neigiamų turtinių pasekmių dėl transporto priemonės valdytojo pareigų nevykdymo kilimu draudikui, t.y. didesnės draudimo išmokos išmokėjimu nei tikėtinai būtų buvusi išmokėta, jeigu draudėjas/transporto priemonės valdytojas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas. Tai reiškia, jog vien tik transporto priemonės valdytojo pareigos neįvykdymo faktas pats savaime nesuponuoja pagrindo pripažinti draudiko reikalavimą, reiškiamą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies pagrindu, esant pagrįstą, arba nustatant draudikui iš transporto priemonės valdytojo priteistinos išmokos dydį ignoruoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos dispozicijoje nustatytas sąlygas (pažeidimo ryšį su išmokėta draudimo išmoka bei eismo įvykiu ir kt.).
Kaip jau buvo minėta, draudimo išmoka sumokėta atlyginant žalą padarytą dėl stulpo apgadinimo. Byloje nustatyta, kad G. N. eismo įvykio metu buvo blaivus, vairavo nepakankamai dėmesingai ir atidžiai, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Rover. Akivaizdu, kad stulpo apgadinimu padarytos žalos dydis nepriklauso nuo to, ar transporto priemonė buvo naudojama keleivių vežimui už užmokestį. Teismo nuomone, dėl atsakovo padaryto pažeidimo (draudimo sutarties nesilaikymo) išmokėtos žalos dydis nepadidėjo, nes ieškovas trečiajam asmeniui visais atvejais būtų išmokėjęs tokio paties dydžio draudimo išmoką. Vien tik formalus teisinės pareigos pažeidimas negali būti prielaida kilti materialinio turtinio pobūdžio pasekmėms, kurios sudarytų sąlygas draudikui be pagrindo perkelti žalos atlyginimo prievolę draudėjui, nors pastarasis sudarydamas draudimo sutartį siekė to išvengti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas apskritai nenurodo, kodėl prašo grąžinti 50 procentų, o ne mažesnę dalį, išmokėtos sumos. Tai reiškia, jog nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo pareigų nevykdymo ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų ir iš dalies.
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.