Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-116/2010

Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 1.2.14.1.2.4.; 1.1.8.7.3.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.3.1.

2010 m. sausio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl D. B. P. automobilio vagystės laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl A. V. automobilio vagystės - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti A. Č. automobilį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. L. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 17 d. 17.30 val. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. 3.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, sulaužydamas užvedimo spynelę ir priekinį skydą, pagrobė svetimą, D. B. P. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 19 d. 18.30 val. iki 2008 m. gruodžio 20 d. 4.40 val., tiksliau nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo Mažeikių m., sulaužydamas užvedimo spynelę ir priekinį skydą, pagrobė svetimą, A. V. priklausantį 1500 Lt vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 28 d. apie 00.40 val., nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės Mažeikių m., įsibraudamas į automobilį prasukant atsuktuvu vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę ir taip patenkant į automobilio vidų, pasikėsino pagrobti A. Č. priklausantį 1000 Lt vertės turtą - automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo užvesti automobilio.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui, būdamas vos prieš penkis mėnesius paleistas iš pataisos namų, kur atliko bausmę už analogiškus nusikaltimus (t. 2, b. l. 4-7, 10-21), kas rodo susiformavusias M. L. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, atsižvelgė ir į tai, kad M. L. yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad M. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus M. L. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu ne kartą buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (t. 2, b. l. 4-7), tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, darė administracinės teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 23). Tai, kad praeityje M. L. už nusikaltimus nuosavybei yra teistas septynis kartus, taip pat jo daromų nusikaltimų sistemingumas rodo, kad pastarasis yra socialiai pavojinga asmenybė, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, paskyrus nuteistajam kitos rūšies bausmę, nebūtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje savanaudiška paskata laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.) arba išvengti materialinių išlaidų (grąžinti skolą, atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ir pan.). Tačiau, pagal teismų praktiką, savanaudiški motyvai ir tikslai yra būtinieji turto grobimo požymiai, todėl į tokią aplinkybę neturėtų būti atsižvelgiama individualizuojant bausmę už vagystę, plėšimą ir pan. Atkreipiamas dėmesys, kad tokia M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta ir kaltinamajame akte, o pagal suformuotą teismų praktiką, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta kaltinamajame akte, ji negali būti pripažinta tokia, išskyrus atvejus, kai pagal faktines aplinkybes ji nustatyta. Įvertinus tai, kad kaltinamajame akte nenurodyta M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas iš savanaudiškų paskatų, o vagystė ir taip savaime laikoma savanaudišku nusikaltimu, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas keisti M. L. paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. L. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nors M. L., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliuoja į tai, kad jis, būdamas laisvėje, padėtų savo motinai, kuri yra II grupės invalidė ir viena augina du mažamečius vaikus, tačiau bylos duomenys, tame tarpe ir paties nuteistojo bei jo motinos parodymai liudija, kad iki nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo M. L. pas motiną nebegyveno apie 3 mėnesius, su namiškiais nebendravo, jo mama nurodė nežinanti, kur jos sūnus yra, paaiškino, kad pastarasis jai telefonu neskambina, su broliu ir seserimi ryšių nepalaiko (t. 1, b. l. 130, 187; t. 2, b. l. 79-80). Be to, duomenų, kad nuteistojo M. L. motinai būtų reikalinga kito asmens pagalba, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 331 str.,

nusprendž i a:

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendį:

panaikinti M. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Palikti kitą nuosprendžio dalį nepakeistą.

Atmesti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą.